[1]Raseiniškiai jau atrado naujojo p?s?i?j? ir dvira?i? tako Raseiniai–Kalnujai malonumus. Kas dvira?iais, kas p?stute, o kas su šiaurietiškomis lazdomis keliauja pasivaikš?ioti. Kiekvienam yra puikios s?lygos saul?tais pavasario vakarais pasim?gauti šia atkarpa. Visgi visus keliaujan?ius nor??iau supažindinti su lankytinomis vietomis, esan?iomis pakeliui, ir papasakoti kelet? dar ne visiems gird?t? istorij?, kurias žinant šis takas taps dar patrauklesnis.
Naujasis takas sujungia miest? su viena Raseini? krašto vietove, esan?ia šalia automagistral?s A1 Vilnius–Kaunas–Klaip?da, – Kalnujais. Miestelis žinomas nuo XIV a. ?domu, kad 1711 m. maro metu buvo išmir? visi Kalnuj? gyventojai, o 1818 m. ant kalvos pastatyta akmens m?ro bažny?ia susprogdinta 1944 m. Iš ši? apylinki? kil?s poetas, eseistas Marcelijus Martinaitis, kompozitorius Algirdas Martinaitis, žurnalistas, poetas, tautosakininkas Me?islovas Davainis-Silvestraitis, poet?, eseist? Janina Survilait?, miestelyje gim? kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša.
Kelion? galite prad?ti nuo savo nam?. Na, o kam atstumas per didelis ar atvykusiems iš kitur, si?lau prad?ti kelion? nuo Raseini? ženklo. Automobil? palikite „ESO“ aikštel?je (Jurbarko g. 35), kitapus gatv?s yra degalin? „Milda“. Jei startuosite b?tent nuo ?ia, tai iki Kalnuj? miestelio centro j?s? lauks apie 5,5 km trasa (? vien? pus?). Ta?iau, kad b?t? ?domiau, si?lau šiek tiek paklaidžioti ir susipažinti ne tik su nauju taku, bet ir apylink?mis. Jei aplankysite visas ?ia pamin?tas vietas, gr?ž? iki starto miesto pradžioje b?site ?veik? apie 15 km, ryž?si surasti Martinai?i? gimtin? – 20 km.
Prad?dami ši? trump? kelion? vis? pirma susipažinkite su Stonais, jie bus matomi dešin?je. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst?s laikais Ston? laukuose rinkdavosi Žemaitijos seimeliai ir spr?sdavo politines LDK ir Žemaitijos aktualijas. Sakoma, kad vieta, kurioje sustodav? bajorai ir ganydavosi j? arkliai, vadinosi „stan“. Sp?jama, kad galimai nuo šio žodžio ir atsirado Ston? pavadinimas. Verta pamin?ti, kad nuo 1574 m. Raseiniai tapo faktine Žemaitijos sostine ir š? status? išlaik? iki XIX a.
Tame pa?iame Ston? lauke tarpukariu buvo planuojamas aerodromas, bet planai liko ne?gyvendinti. Lietuv? okupavus sovietams, 1941 m. Ston? lauke (tarp Jurbarko plento ir Ston? kelio), buvo ?rengtas tuomet slaptas karinis aerodromas, kuris pokaryje buvo naudotas ir civilin?s aviacijos reikm?ms. Lak?nas Jonas Mažintas prisimena, kad XX a.
8 dešimtmetyje aerodromas dar veik?, l?ktuvais AN-2 buvo skraidinami žmon?s ? Vilni?, Kaun?, Taurag?, Šilut?. Taip pat skraidinti ligoniai ? Kauno ir Vilniaus ligonines. 9 dešimtmetyje baigus tiesti automagistral? A1 (Vilnius–Kaunas–Klaip?da) skrydžiai buvo sustabdyti, aerodromas išardytas.
1941 m. liep? didžioji dauguma Raseini? miesto ir apylinki? žyd? buvo suvaryti ? laikin? Raseini? get?, kuris tuomet buvo ?kurtas Dominikon? vienuoliams priklausiusiuose ?kiniuose pastatuose netoli miesto. Šiandien šie pastatai n?ra išlik?, ta?iau einantiems taku j? reik?t? ieškoti už poros šimt? metr? nuo degalin?s „Milda“ ? Kalnuj? pus?, netoli sodybos, esan?ios prie pos?kio ? UAB „Norvelita“. Ši vieta mena žiaurias istorijas: nuo žyd? moter? daužymo iki nužudymo geto kieme, vaik? atskyrim? nuo motin? ir kt. Pirmieji masiniai žudymai prasid?jo dar t? pa?i? met? liep?. Kalnuj? gyventojai atsimena, kaip vokie?iai vietinius var? kasti duobi? prie piliakalnio, tada jie nesuprato, kam jos reikalingos. Neilgai trukus iš geto Jurbarko plentu atvaryti žydai buvo sušaudyti Žievelišk?s kaime iškastose žvyrduob?se. Pirmiausia vyrai, v?liau moterys, vaikai… Kalnuj? gyventojai vakarais gird?jo žmoni? klyksmus, aimanas, o šaudymo garsas sklido iki pat Raseini? – visas miestas gird?jo ir žinojo, kas vyksta Kalnuj? žvyrduob?se. 1941 m. per du vasaros m?nesius buvo sunaikinta visa Raseini? miesto žyd? bendruomen?.
Šiandien keliaujant naujuoju taku š? tragišk? ?vyk? mums primena rudas kelio ženklas „Žyd? žudyni? vieta ir kapas“, kvie?iantis nusukti Palendri? kaimo link ? masini? žudyni? viet? Žievelišk?s kaime. Pasuk? žvyruotu keliu už apytiksliai 700 metr? pasieksite holokausto viet?, kur rasite paminkl? 1 677 (!) nužudytiems Lietuvos pilie?iams žydams.
Nusprendus aplankyti holokausto viet?, si?lau pa?j?ti dar 100 metr? ir užsiropšti ant Palendri? piliakalnio (prie pos?kio Jurbarko plente taip pat stovi nuoroda – rudas kelio ženklas). Nuo piliakalnio atsiveria puiki Raseini? miesto panorama, o jei dar ateisite saulei leidžiantis su puodeliu kavos, vakaras bus nuostabus. Šeimoms tai ideali vieta iškylai! Ta?iau legendos byloja, kad žmon?s nakt? bijodav? eiti pro piliakaln?, nes juos pasitikdavo išmaldos prašanti moteris. Dr?siausi, užsikor? ant piliakalnio, gali ieškoti prakeikt? ?ia prasmegusio dvaro turt?. Vietiniai pasakoja, kad turtus rasi ten, kur prieš pat saul?lyd? kris aukš?iausio ant piliakalnio augan?io ?žuolo šeš?lis. Norisi tik priminti – gerbkime mus supan?i? aplink? ir nepalikime šiukšli?.
Gr?žus vieškeliu nuo Palendri? si?lau dar nesukti ? Kalnujus, o kirtus Jurbarko plent? eiti tiesiai Dovainavos gatve apie 300 metr?. Tada pasukti kair?n ? Kalno gatv?, pa?j?ti 200 metr?. Gatv?s gale rasite tautosakininko, poeto, žurnalisto, „Aušros“, „Varpo“ ir kit? draudžiam? lietuvišk? laikraš?i? bendraautorio, užrašiusio apie 1 000 dain?, 700 pasak? ir kt., M.Davainio-Silvestrai?io (1849–1919 m.) gimtin?. Beje, tada jis oficialiai gim? Žievelišk?s kaime. Gimtin?je jus pasitiks suoliukai atokv?piui ir žavi, sen? bei išminting? tautosakinink? primenanti medin? skulpt?ra.
[2]Pails?jus M.Davainio-Silvestrai?io gimtin?je si?lau tuo pa?iu keliu gr?žti iki Jurbarko plento ir t?sti kelion? ? Kalnujus. Pa?j? apie 300 metr? naujuoju taku pasieksite autobus? stotel?, o anapus plento, keli? puš? bei beržo apsuptyje, išvysite didžiul? riedul?, prie kurio nu?j? liksite nesuprat?, kam jis skirtas. Dažnas pagalvot?, kad koks ?kininkas j? „pamet?“ šiaip sau. Visgi akmuo buvo pastatytas 1969 m. ir bylojo apie šioje vietoje 1944 m. prasid?jus? Raseini? išvadavim? nuo nacistin?s Vokietijos kariuomen?s. Tada buv?s užrašas su visa sovietine atributika, tod?l atk?rus Nepriklausomyb? lentel? nuo akmens nuimta.
Daugelis žino, kad Raseiniai per Antr?j? pasaulin? kar? buvo sunaikinti, miestas 1944 m. vasar? buvo pavirt?s karo m?šio lauku. Stasys Stankus yra raš?s: „Raseiniai tapo fronto miestu. Kelis kartus ?jo iš rank? ? rankas. ?ia neliko n? vieno sveiko namo. Tik pelenai ir griuv?siai riogsojo miesto centre. Kai pažvelgdavai nuo Ston? lygum?, aiškiai mat?si pilkos kalvos – miesto nebuvo.“ 1944 m. spalio 5 d. prie Kalnuj? prasid?jo karin? operacija, o spalio 7 d. miestas ir visas rajonas soviet? buvo „išvaduotas“ nuo vokie?i?.
Prisiminus Antrojo pasaulinio karo audras galima jud?ti toliau. Dr?stu teigti, kad vis? einan?i? ar važiuojan?i? naujuoju taku tikslas – pasiekti Šv. Viktoro bažny?ios griuv?sius. Šis objektas, menantis Antr?j? pasaulin? kar?, yra unikalus ne tik m?s? krašte, jis – vienas unikaliausi? objekt? Lietuvoje. 1818 m. pastatyta bažny?ia buvo subombarduota min?t? m?ši? metu 1944 m. ?domu tai, kad Kalnuj? bažny?ia vienintel? Lietuvoje turi šv. Viktoro titul?. Nors bažny?ia per kar? buvo sunaikinta, ta?iau jau 1946 m.
dideliame gyvenamajame name kitapus kelio buvo ?rengta (manyta, laikinai) iki dabar veikianti nedidel? Šv. Viktoro bažnyt?l?, v?liau pastatyta varpin?. Tai kukli, gyvenamajame name ?rengta bažny?ia. Keliaujantiems si?lau aplankyti ir j?. Daugiau apie Kalnuj? ir bažny?ios istorij? rasite stenduose, ?rengtuose prie jos griuv?si?.
[3]Aplink bažny?i? išsid?s?iusios Kalnuj? kapin?s, jos tarsi susideda iš dviej? dali?: senosios ir naujosios. Senojoje dalyje rastum?te J.Tallat-Kelpšos t?vo Antano kap?. Naujojoje dalyje ilsisi M.Davainio-Silvestrai?io artimieji, M. ir A.Martinai?i? t?vai, rezistencin? kov? liudija partizan? kapai.
Griuv?si? pap?d?je rasite paminkl? M.Martinai?iui (1936–2013 m.). Apie š? poet?, eseist? kalb?ti b?t? galima labai daug. Galime teigti, kad jo sukurtose „Kuku?io balad?se“ vaizduojamas personažas Kukutis tapo vienu ?simintiniausi? lietuvi? tautosakoje. Dažnai jis yra sunkiai nusakomas, neturi konkretaus pavidalo, o balad?se vaizduojamas kaip keistuolis, nei gyvas, nei mir?s. Jose minimi ir Kalnujai, Raseiniai bei kitos krašto vietov?s. Galb?t re?iau prisimename poeto brol? kompozitori? A.Martinait?, ne k? mažiau nusipelnius? Lietuvai. Broliai g
[4]im? šiek tiek toliau nuo Kalnuj?, Paserben?io kaime. Jei nor?site nueiti ar nuvažiuoti iki j? gimtin?s, reik?t? gr?žti atgal iki Jurbarko plento, ten, išvydus kelio ženkl? – nuorod? ? Palendri? kaim?, kirsti plent? ir tiesiai žvyruotu keliu keliauti apie 2 km. Keliaujant kair?je pus?je b?t? fermos, o Palendri? kaimas likt? dešin?je. Gana pla?iu vieškeliu ?veik? min?t? atstum? pasiektum?te kelio ving? kair?n ir nedidel? išsišakojim? dešin?n. Sustoj? šioje vietoje jau b?site Martinai?i? gimtin?je. Tolumoje lauke dar išlik? m?rinio r?sio fragmentai. Džiugu, kad greitu metu šioje vietoje atsiras atminimo ženklas abiem broliams.
Naujasis takas baigiasi prie pat Kalnuj? parduotuv?s ir kalvel?s, kurioje ?amžinti išnyk? Kalnuj? seni?nijos kaimai. O atsis?d? ant paskutinio suoliuko, esan?io take, atkreipkite d?mes?, kokia plati ?ia gatv? – tarsi aikšt?. B?tent šioje vietoje susikerta pagrindin?s miestelio gatv?s – Pušyno, Kalno ir Sod?. Ši vieta nuo seno vadinama rinkele. ?ia vykdavo Kalnuj? mug?s, atlaidai, turg?s. Neatsitikinai ?ia pat ir bažny?ia, kapin?s.
Paskutin? stotel? – kompozitoriaus J.Tallat-Kelpšos (1888–1949 m.) gimtin?. Lietuva turi kelet? iškili? XX a. kompozitori?, vienas iš j? – J.Tallat-Kelpša. Gim?s Kalnujuose, muzikos pradmenis gav?s iš savo t?vo vargonininko. Šiandien kompozitoriaus gimt?j? viet? žymi paminklinis akmuo su šalia esan?ia schema, vaizduojan?ia buvusios Tallat-Kelpš? sodybos plan?. Norintys užsukti ? ši? viet? tur?t? pasiekti min?t? 4 gatvi? sankryž? ir pasileisti žemyn Sod? gatve apie 100 metr?, kol kair?je pus?je pamatysite nedidel? miškel? su takeliu iki paminklo. 
[5]
Priminsiu, kad pasistiprinti kelionei atgal galite užsukti ? „Karpyn?s“ restoran?, degalin? „Baltic Petroleum“ ar ? Kalnuj? parduotuv?.
Visiems einantiems ar minantiems naujuoju p?s?i?j? ir dvira?i? taku linkiu puiki? ?sp?dži? ir nauj? atradim?!
Arnas Zmitra,
Vš? „Atrask Raseinius“ direktorius