Naujuoju taku iluvaTytuv?nai keliaujant

Versija spausdinimui

2020 m. Raseini? krate atsirado du nauji dvira?i? takai. Apie dvira?i? tak? RaseiniaiKalnujai rayta dar 2020 m. pavasar? (r. Nr. 19 ). iuo straipsniu norisi apvelgti, k? galima ivysti keliaujant naujuoju taku i iluvos ? Tytuv?nus arba atvirk?iai. Takas oficialiai tur?jo b?ti atidarytas per tradicin? Tytuv?n? aktyvaus laisvalaikio vent? Tytuvelo, ta?iau d?l pandemijos atidarymas atauktas. Nepaisant vis? aplinkybi?, takas jau pam?gtas ne tik vietini?, bet ir turist? bei piligrim?.
iluv? ir Tytuv?nus sujung? 8 kilometr? ilgio p?s?i?j? ir dvira?i? takas, jis driekiasi per du rajonus Raseini? ir Kelm?s. Be to, takas patenka ? v. Jok?bo piligrim? kelio Kauno ir iauli? atkarpas. iluv? ir Tytuv?nus aprayti iame straipsnyje b?t? keblu, tod?l keliautojams susipainti su iais miesteliais rekomenduoju internete, V? Atrask Raseinius, iluvos ar Tytuv?n? piligrim? centruose ir Tytuv?n? regioninio parko direkcijos lankytoj? centre.
Kelion? si?lau prad?ti nuo nepelnytai umirtos iluvos vietos turgaus aikt?s. Seniau ji vadinta rinka, buvo svarbus miestelio ekonomikos variklis. Gaila, bet sovietme?iu aikt? perkirsta pusiau, taip ji prarado pirmin? sta?iakampio suplanavim?. Tiesa, 2012 m. atlikti aikt?s rekonstravimo darbai. iandien dalyje aikt?s matomas senasis grindinys brukas, ilik?s nuo 1935 m. Priminsiu, kad aikt? suformuota XVIII a. ?ia vykdavo turg?s, per atlaidus turgaviet? b?davo apstatoma laikinomis medin?mis prekyviet?mis. 1815 m.
ydai aikt?s pakratyje pasistat? medin? sinagog? (XX a. vid. nugriauta). Aikt?je vyko ne tik ekonominis, bet ir kult?rinis, politinis gyvenimas. XIX a. buvo platinama nelegali lietuvika spauda, v?liau vyko vaidinimai, geguin?s. B?ta ir politini? miting?. tai mokslininkas Prancikus Baltrus ivickis prisimena 1905 m. gruod? rinkos aikt?je vykus didiul? miting?: Nieko nelauk?s, Karabinas ulipo ant stalo ir prad?jo pasakoti apie Vilniaus Seim? ir jo nutarimus <...>. Jo stiprus balsas buvo girdimas po vis? rink?. Publika labai plojo ir r?k? ura. Deja, aikt? mini ir skaudius istorijos ?vykius, 1941 m. joje buvo ?kurtas getas (v?liau visi iluvos ydai suaudyti), pokariu ?ia buvo imetami nukankinti ir nuudyti pasiprieinimo kov? dalyviai.
Keliaujant Tytuv?n? link, prie pos?k? ? iaul?n? gatv? jus pasitiks paminklinis akmuo, bylojantis apie 19441945 m. ?vykius Lietuvoje, kai Lietuvos pilie?iai buvo kankinami, udomi ir tremiami. Ne iimtis ir iluva. Akmuo stovi greta dviej? pastat?, kuriuose veik? represin?s strukt?ros, ?vairiais b?dais kankinusios ir luoinusios iluvos ir apylinki? gyventojus. Akmuo atidengtas 1996 m.
Pajud?j? i iluvos naujuoju taku, kair?je kelio pus?je, ties pos?kiu ? Lyduv?nus, ivysite 2020 m.
pastatyt? dviej? krymi? kryi?, kitaip dar vadinam? karavyku. Pavadinimas kildinamas nuo Caravaca miestelio Ispanijoje. Buvo tikima, kad vietov?, kur stovi toks kryius, Dievas saugo nuo dideli? nelaimi? maro, epidemij?, kit? ukre?iam?j? lig? protr?kio ar audr?. Neretai kryiai turi v. Roko skulpt?r?l? ir jo vard?. v. Rokas apie XIII a. slaug? maru sergan?iuosius, tod?l jis laikomas ligoni? glob?ju. Kryi?, pasaulyje siau?iant koronaviruso pandemijai, iskob? ir iluvai padovanojo skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius.
Kiek toliau, u puskilometrio, kair?je kelio pus?je, atsiveria panorama ? sen?sias iluvos yd? kapines. Jos primena mums apie iluvoje gyvenusi? yd? bendruomen?, kuri miestelyje k?r?si nuo XVIII a. Jos d?ka suaktyv?jo miestelio ekonominis gyvenimas. Iki i? dien? ilikusios kapin?s ?kurtos XIX a. pradioje (seniausias ?raas ant antkapio apie palaidojim? rastas i 1809 m.)
miko pakratyje, prie kelio iluvaTytuv?nai. iose kapin?se ilsisi dauguma iluvos yd?, taip pat ?ia laidoti ir i aplinkini? vietovi?: Tytuv?n?, aiginio, Lyduv?n? ir kt. 2017 m. senosios iluvos yd? kapin?s sutvarkytos JAV organizacijos Ryt? Europos yd? kapini? atk?rimo projektai iniciatyva, kapin?s ivalytos, apjuostos metaline tvora.
Nutol? nuo iluvos turgaus aikt?s 3 kilometrus, atsidursite tarsi Roglai?i? kaimo krykel?je, kuri? puoia balta koplyt?l?. Nors Roglai?iai iandien yra keli? nam? kaimas, ta?iau praeityje ?ia b?ta dvaro, rimto mal?no, vyko kaimo kult?rinis ir ekonominis gyvenimas. Keliautojus pasitinkanti balta koplyt?l? mena tarpukario Lietuvos ?vykius. 1930 m. Lietuvoje ikilmingai buvo ven?iamos Vytauto Didiojo mirties 500 m. metin?s. Nepriklausomyb?s kov? dalyvio Jono Bu?insko (g. 1901 m. Roglai?iuose) iniciatyva Roglai?i? kaimo Pavasarinink? kuopa tais pa?iais metais prie kelio iluvaTytuv?nai pastat? paprast? form? koplyt?l?, skirt? atminti iam Lietuvai svarbiam ?vykiui, kartu ?aminant ir netoliese esan?ias sen?sias Roglai?i? kapines, kurios jau anuomet buvo nykstan?ios. Nuo koplyt?l?s pavelgus kiek toliau, apie 250 m nuo kelio, ant kalvel?s dein?je pus?je matyti medinis koplytstulpis (pastat? Tytuv?n? regioninio parko direkcija), ymintis sen?j? Roglai?i? kaimo kapines. Vietiniai danai i? viet? vadina senkapiais arba milinkapiais. Sovietiniais metais senosios kaimo kapin?s buvo ?trauktos ? saugom? objekt? s?ra?. Anuomet ufiksuota, kad kapin?s buvo kasin?tos, rasta moni? kaul?.
Nuo koplyt?l?s dvira?i? taku pa?jus ar pavaiavus dar apie 200 metr?, kitoje kelio pus?je, medi? paunksm?je, vis dar m?uoja medinis Roglai?i? vandens mal?nas. Tai vienas i nedaugelio iki iol ilikusi? vandens mal?n?. Skai?iuojama, kad XX a. pr. Raseini? rajono teritorijoje b?ta daugiau nei 20 vandens mal?n? (o kur dar v?jo, garo ir motoro mal?nai). Iki m?s? dien? neliko n? vieno veikian?io vandens mal?no. Belieka pasidiaugti, kad turime du ilikusius vandens mal?no pastatus: Maslauskiki? vandens mal?n? (Betygalos sen.) ir ? Roglai?i? mal?n?.
I archyvuose randam? dokument? inoma, kad Roglai?i? mal?nas ?kurtas apie 1834 m. ant Lapi?s upelio. 1919 m. mal?n? i dvarinink?s Savickien?s ?sigijo Viktoras Adomavi?ius. Tarpukariu mal?ne dirbo pats savininkas, darbas d?l vandens svyravimo buvo sezoninis, dirbta pavasar? ir ruden?. Dabar matomas mal?nas tvarkytas pagal 1933 m. parengt? projekt?. Sovietme?iu mal?nas buvo nacionalizuotas, naudotas kol?kio ir apylink?s gyventoj? reikm?ms. 1991 m. V. Adomavi?iaus artimieji atsi?m? nuosavyb?.
?veikus keturis io tako kilometrus, baigiasi Roglai?i? kaimas ir ?ia pat, prie mik?, Raseini? ir Kelm?s rajon? rib?, keliautojus pasitinka piligrim? glob?jas v. Jok?bas. 2014 m. Amerikos lietuv? Ro? omkait?, susipainusi su liaudies meistro, tautodailininko A. Teresiaus darbais, nusprend? skirti l?? naujam kryiui sukurti. J? nor?jo pastatyti Kryi? kalne, ta?iau po diskusij? nuspr?sta sukurti stogastulp? v. Jok?bui, piligrim? glob?jui, ir pastatyti j? tarp iluvos ir Tytuv?n?, nes tai paskutin? piligrim? poilsio stotel? prie ?engim? ? iluvos ventov?. 2015 m. gegu?s 21 d. pastatyt? stogastulp? paventino kardinolas Sigitas Tamkevi?ius.
Keliaudami toliau pateksite ? Kelm?s rajono teritorij?, kur u miko pasitiks Vi?iai. Juose dar galima pamatyti ymi?sias Vi?i? skulpt?ras, kit? dar vadinamas Velni? muziejumi. ? kaim? igarsino savamokslis dailininkas ir skulptorius Petras Stundia (19211990 m.). Dirb?s su mediu ir akmeniu, menininkas prie pus? amiaus prad?jo kurti aisming? sodyb?, kuri anuomet trauk? smalsuoli? ak?. Kai kurie juokauja, kad tokioje ventoje vietoje, netoli iluvos, buvo susib?g? visi Lietuvos velniai, ?ia buv?s net Velnio mal?nas. Deja, bet po P. Stundios mirties sodyba buvo apleista, dalis skulpt?r? pavogta ar sunyko. Galime pasidiaugti, kad iandien i? viet? puosel?ja Tytuv?n? regioninio parko direkcija, kai kurios skulpt?ros atstatytos, yra ?rengtas informacinis stendas. Keliautojus pasitinka didysis velnias Belzebubas, ididiai besivalg?s nuo galingo akmens.
iame kelyje galima susipainti ir su partizaninio karo istorijomis. Apie 200 metr? ? pietus nuo P. Stundios sodybos matyti tipinis Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro enklas, ymintis K?stu?io apygardos vado Povilo Mork?no ir tabo nario Stasio Zinkevi?iaus kautyni? ir ?ties viet?. Surengus klasting? susitikim? 1953 m.
birelio 19 d. agentai smogikai P. Mork?n? ir S. Zinkevi?i? ioje vietoje nuov?. K?stu?io apygardos vadas P. Mork?nas gim? 1914 m. Zbaro kaime, prie iluvos (dab. Raseini? r.). Baig? Raseini? em?s ?kio mokykl?, dalyvavo 1941 m. birelio sukilime, buvo LLA narys. Naci? okupacijos metais dirbo policininku. Antrosios sovietin?s okupacijos pradioje pasitrauk? ? mik? partizanauti.
Nuo Vi?i? laukia apie 2 km gana tiesaus kelio iki Tytuv?n?, pravaiuosite Ruteli? kaim? ir pasieksite Tytuv?n? miest?. Tik ?vaiav? dein?je iluvos gatv?s pus?je ant antro namo fasado pasteb?site atminimo lent?, ji skirta ?ia gimusiam gydytojui higienistui, profesoriui Emilijui Andriuliui (19281991 m.). Keliaujant toliau ir nusileidus pakaln?n prie akis atsiveria v. Jurgio kalnelis. Padavimas byloja, kad ?ia buvusi lietuvi? ventov? alkas. Po ?uolu deg? aminoji ugnis, kuri? kurst? vaidilut?s. Po Lietuvos krikto 1581 m. ant io kalnelio buvo pastatyta v. Jurgio banyt?l?. Ulip? ant kalnelio galite pamatyti ilikusi? pamat? ir kakada buvusi? kapinai?i? paminkl? liku?ius. Prie pat Tytuv?n? aikt? dein?je pus?je ivysite sen? medin? pastat?, jame 19001948 m. veik? Tytuv?n? pradios mokykla. XX a. II p. ?ia buvo ?sik?rusi vykdomojo komiteto kontora, v?liau Tytuv?n? vidurin?s mokyklos bendrabutis. iame pastate veikia biblioteka. Ant pastato pakabinta atminimo lenta.
ios kelion?s galutiniu taku si?lau pasirinkti Tytuv?n? miesto centrin? aikt?, joje keliautojus pasitinka v?. Mergel?s Marijos Angel? karalien?s bany?ios ir bernardin? vienuolyno ansamblis, Raseini? krato dainiaus Maironio biustas, vienos ymiausi? emaitijos moter? Sofijos Romerien?s skulpt?ra ir Tytuv?n? Dievo Motinos ikonos Kazanskaja cerkv?. Pasirink? kelion?s starto vieta iluvos turgaus aikt? ir kelion? baig? Tytuv?n? aikt?je b?site ?veik? 8 km.
Pla?iau susipainti su iluvos apylinki? objektais galite iluvos ventov?s internetin?je svetain?je www.siluva.lt arba V? Atrask Raseinius internetin?je svetain?je www.atraskraseinius.lt. Su Tytuv?n? apylinki? lankytinais objektais galite susipainti Tytuv?n? regioninio parko direkcijos internetin?je svetain?je www.trp.lt arba Tytuv?n? piligrim? centro internetiniame puslapyje www.infotytuvenai.lt.
Belieka tik palink?ti dviratininkams ar ygeiviams ger? ?sp?di? ir priminti, kad prad?j? ar pabaig? kelion? p?s?iomis ar dvira?iu galite gyvai apsilankyti iluvos, Tytuv?n? piligrim? centre arba Tytuv?n? regioninio parko direkcijos lankytoj? centre. Ten dirbantys specialistai jums pad?s geriau painti iluvos ir Tytuv?n? apylinkes, patars, kur geriausia stovyklauti ir k? b?tina patirti!
Arnas Zmitra,
V? Atrask Raseinius direktorius

Komentarų nėra