[1]2020 m. Raseini? krašte atsirado du nauji dvira?i? takai. Apie dvira?i? tak? Raseiniai–Kalnujai rašyta dar 2020 m. pavasar? (žr. Nr. 19 ). Šiuo straipsniu norisi apžvelgti, k? galima išvysti keliaujant naujuoju taku iš Šiluvos ? Tytuv?nus arba atvirkš?iai. Takas oficialiai tur?jo b?ti atidarytas per tradicin? Tytuv?n? aktyvaus laisvalaikio švent? „Tytuvelo“, ta?iau d?l pandemijos atidarymas atšauktas. Nepaisant vis? aplinkybi?, takas jau pam?gtas ne tik vietini?, bet ir turist? bei piligrim?.
Šiluv? ir Tytuv?nus sujung? 8 kilometr? ilgio p?s?i?j? ir dvira?i? takas, jis driekiasi per du rajonus – Raseini? ir Kelm?s. Be to, takas patenka ? Šv. Jok?bo piligrim? kelio Kauno ir Šiauli? atkarpas. Šiluv? ir Tytuv?nus aprašyti šiame straipsnyje b?t? keblu, tod?l keliautojams susipažinti su šiais miesteliais rekomenduoju internete, Vš? „Atrask Raseinius“, Šiluvos ar Tytuv?n? piligrim? centruose ir Tytuv?n? regioninio parko direkcijos lankytoj? centre.
[2]Kelion? si?lau prad?ti nuo nepelnytai užmirštos Šiluvos vietos – turgaus aikšt?s. Seniau ji vadinta rinka, buvo svarbus miestelio ekonomikos „variklis“. Gaila, bet sovietme?iu aikšt? „perkirsta“ pusiau, taip ji prarado pirmin? sta?iakampio suplanavim?. Tiesa, 2012 m. atlikti aikšt?s rekonstravimo darbai. Šiandien dalyje aikšt?s matomas senasis grindinys – brukas, išlik?s nuo 1935 m. Priminsiu, kad aikšt? suformuota XVIII a. ?ia vykdavo turg?s, per atlaidus turgaviet? b?davo apstatoma laikinomis medin?mis prekyviet?mis. 1815 m.
žydai aikšt?s pakraštyje pasistat? medin? sinagog? (XX a. vid. nugriauta). Aikšt?je vyko ne tik ekonominis, bet ir kult?rinis, politinis gyvenimas. XIX a. buvo platinama nelegali lietuviška spauda, v?liau vyko vaidinimai, gegužin?s. B?ta ir politini? miting?. Štai mokslininkas Pranciškus Baltrus Šivickis prisimena 1905 m. gruod? rinkos aikšt?je vykus didžiul? miting?: „Nieko nelauk?s, Karabinas užlipo ant stalo ir prad?jo pasakoti apie Vilniaus Seim? ir jo nutarimus <...>. Jo stiprus balsas buvo girdimas po vis? rink?. Publika labai plojo ir r?k? „ura“. Deja, aikšt? mini ir skaudžius istorijos ?vykius, 1941 m. joje buvo ?kurtas getas (v?liau visi Šiluvos žydai sušaudyti), pokariu ?ia buvo išmetami nukankinti ir nužudyti pasipriešinimo kov? dalyviai.
[3]Keliaujant Tytuv?n? link, prieš pos?k? ? Šiaul?n? gatv? jus pasitiks paminklinis akmuo, bylojantis apie 1944–1945 m. ?vykius Lietuvoje, kai Lietuvos pilie?iai buvo kankinami, žudomi ir tremiami. Ne išimtis ir Šiluva. Akmuo stovi greta dviej? pastat?, kuriuose veik? represin?s strukt?ros, ?vairiais b?dais kankinusios ir luošinusios Šiluvos ir apylinki? gyventojus. Akmuo atidengtas 1996 m.
Pajud?j? iš Šiluvos naujuoju taku, kair?je kelio pus?je, ties pos?kiu ? Lyduv?nus, išvysite 2020 m.
pastatyt? dviej? kryžmi? kryži?, kitaip dar vadinam? karavyku. Pavadinimas kildinamas nuo Caravaca miestelio Ispanijoje. Buvo tikima, kad vietov?, kur stovi toks kryžius, Dievas saugo nuo dideli? nelaimi? – maro, epidemij?, kit? užkre?iam?j? lig? protr?kio ar audr?. Neretai kryžiai turi šv. Roko skulpt?r?l? ir jo vard?. Šv. Rokas apie XIII a. slaug? maru sergan?iuosius, tod?l jis laikomas ligoni? glob?ju. Kryži?, pasaulyje siau?iant koronaviruso pandemijai, išskob? ir Šiluvai padovanojo skulptorius tautodailininkas Adolfas Teresius.
Kiek toliau, už puskilometrio, kair?je kelio pus?je, atsiveria panorama ? sen?sias Šiluvos žyd? kapines. Jos primena mums apie Šiluvoje gyvenusi? žyd? bendruomen?, kuri miestelyje k?r?si nuo XVIII a. Jos d?ka suaktyv?jo miestelio ekonominis gyvenimas. Iki ši? dien? išlikusios kapin?s ?kurtos XIX a. pradžioje (seniausias ?rašas ant antkapio apie palaidojim? rastas iš 1809 m.)
miško pakraštyje, prie kelio Šiluva–Tytuv?nai. Šiose kapin?se ilsisi dauguma Šiluvos žyd?, taip pat ?ia laidoti ir iš aplinkini? vietovi?: Tytuv?n?, Žaiginio, Lyduv?n? ir kt. 2017 m. senosios Šiluvos žyd? kapin?s sutvarkytos JAV organizacijos „Ryt? Europos žyd? kapini? atk?rimo projektai“ iniciatyva, kapin?s išvalytos, apjuostos metaline tvora.
Nutol? nuo Šiluvos turgaus aikšt?s 3 kilometrus, atsidursite tarsi Roglai?i? kaimo kryžkel?je, kuri? puošia balta koplyt?l?. Nors Roglai?iai šiandien yra keli? nam? kaimas, ta?iau praeityje ?ia b?ta dvaro, rimto mal?no, vyko kaimo kult?rinis ir ekonominis gyvenimas. Keliautojus pasitinkanti balta koplyt?l? mena tarpukario Lietuvos ?vykius. 1930 m. Lietuvoje iškilmingai buvo šven?iamos Vytauto Didžiojo mirties 500 m. metin?s. Nepriklausomyb?s kov? dalyvio Jono Bu?insko (g. 1901 m. Roglai?iuose) iniciatyva Roglai?i? kaimo Pavasarinink? kuopa tais pa?iais metais prie kelio Šiluva–Tytuv?nai pastat? paprast? form? koplyt?l?, skirt? atminti šiam Lietuvai svarbiam ?vykiui, kartu ?amžinant ir netoliese esan?ias sen?sias Roglai?i? kapines, kurios jau anuomet buvo nykstan?ios. Nuo koplyt?l?s pažvelgus kiek toliau, apie 250 m nuo kelio, ant kalvel?s dešin?je pus?je matyti medinis koplytstulpis (pastat? Tytuv?n? regioninio parko direkcija), žymintis sen?j? Roglai?i? kaimo kapines. Vietiniai dažnai ši? viet? vadina senkapiais arba milžinkapiais. Sovietiniais metais senosios kaimo kapin?s buvo ?trauktos ? saugom? objekt? s?raš?. Anuomet užfiksuota, kad kapin?s buvo kasin?tos, rasta žmoni? kaul?.
Nuo koplyt?l?s dvira?i? taku pa?jus ar pavažiavus dar apie 200 metr?, kitoje kelio pus?je, medži? paunksm?je, vis dar šm?žuoja medinis Roglai?i? vandens mal?nas. Tai vienas iš nedaugelio iki šiol išlikusi? vandens mal?n?. Skai?iuojama, kad XX a. pr. 
[4]Raseini? rajono teritorijoje b?ta daugiau nei 20 vandens mal?n? (o kur dar v?jo, garo ir motoro mal?nai). Iki m?s? dien? neliko n? vieno veikian?io vandens mal?no. Belieka pasidžiaugti, kad turime du išlikusius vandens mal?no pastatus: Maslauskiški? vandens mal?n? (Betygalos sen.) ir š? – Roglai?i? mal?n?.
Iš archyvuose randam? dokument? žinoma, kad Roglai?i? mal?nas ?kurtas apie 1834 m. ant Lapiš?s upelio. 1919 m. mal?n? iš dvarinink?s Savickien?s ?sigijo Viktoras Adomavi?ius. Tarpukariu mal?ne dirbo pats savininkas, darbas d?l vandens svyravimo buvo sezoninis, dirbta pavasar? ir ruden?. Dabar matomas mal?nas tvarkytas pagal 1933 m. parengt? projekt?. Sovietme?iu mal?nas buvo nacionalizuotas, naudotas kol?kio ir apylink?s gyventoj? reikm?ms. 1991 m. V. Adomavi?iaus artimieji atsi?m? nuosavyb?.
?veikus keturis šio tako kilometrus, baigiasi Roglai?i? kaimas ir ?ia pat, prieš mišk?, Raseini? ir Kelm?s rajon? rib?, keliautojus pasitinka piligrim? glob?jas – šv. Jok?bas. 2014 m. Amerikos lietuv? Rož? Šomkait?, susipažinusi su liaudies meistro, tautodailininko A. Teresiaus darbais, nusprend? skirti l?š? naujam kryžiui sukurti. J? nor?jo pastatyti Kryži? kalne, ta?iau po diskusij? nuspr?sta sukurti stogastulp? šv. Jok?bui, piligrim? glob?jui, ir pastatyti j? tarp Šiluvos ir Tytuv?n?, nes tai paskutin? piligrim? poilsio stotel? prieš ?žengim? ? Šiluvos šventov?. 2015 m. geguž?s 21 d. pastatyt? stogastulp? pašventino kardinolas Sigitas Tamkevi?ius.
Keliaudami toliau pateksite ? Kelm?s rajono teritorij?, kur už miško pasitiks Vi?iai. Juose dar galima pamatyti žymi?sias Vi?i? skulpt?ras, kit? dar vadinamas „Velni? muziejumi“. Š? kaim? išgarsino savamokslis dailininkas ir skulptorius Petras Stundžia (1921–1990 m.). Dirb?s su medžiu ir akmeniu, menininkas prieš pus? amžiaus prad?jo kurti žaisming? sodyb?, kuri anuomet trauk? smalsuoli? ak?. Kai kurie juokauja, kad tokioje šventoje vietoje, netoli Šiluvos, buvo susib?g? visi Lietuvos velniai, ?ia buv?s net Velnio mal?nas. Deja, bet po P. Stundžios mirties sodyba buvo apleista, dalis skulpt?r? pavogta ar sunyko. Galime pasidžiaugti, kad šiandien ši? viet? puosel?ja Tytuv?n? regioninio parko direkcija, kai kurios skulpt?ros atstatytos, yra ?rengtas informacinis stendas. Keliautojus pasitinka didysis velnias Belzebubas, išdidžiai besižvalg?s nuo galingo akmens.
Šiame kelyje galima susipažinti ir su partizaninio karo istorijomis. Apie 200 metr? ? pietus nuo P. Stundžios sodybos matyti tipinis Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro ženklas, žymintis K?stu?io apygardos vado Povilo Mork?no ir štabo nario Stasio Zinkevi?iaus kautyni? ir ž?ties viet?. Surengus klasting? susitikim? 1953 m.
birželio 19 d. agentai smogikai P. Mork?n? ir S. Zinkevi?i? šioje vietoje nušov?. K?stu?io apygardos vadas P. Mork?nas gim? 1914 m. Zbaro kaime, prie Šiluvos (dab. Raseini? r.). Baig? Raseini? žem?s ?kio mokykl?, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, buvo LLA narys. Naci? okupacijos metais dirbo policininku. Antrosios sovietin?s okupacijos pradžioje pasitrauk? ? mišk? partizanauti.
Nuo Vi?i? laukia apie 2 km gana tiesaus kelio iki Tytuv?n?, pravažiuosite Ruteli? kaim? ir pasieksite Tytuv?n? miest?. Tik ?važiav? dešin?je Šiluvos gatv?s pus?je ant antro namo fasado pasteb?site atminimo lent?, ji skirta ?ia gimusiam gydytojui higienistui, profesoriui Emilijui Andriuliui (1928–1991 m.). Keliaujant toliau ir nusileidus pakaln?n prieš akis atsiveria šv. Jurgio kalnelis. Padavimas byloja, kad ?ia buvusi lietuvi? šventov? – alkas. Po ?žuolu deg? amžinoji ugnis, kuri? kurst? vaidilut?s. Po 
[5]Lietuvos krikšto 1581 m. ant šio kalnelio buvo pastatyta Šv. Jurgio bažnyt?l?. Užlip? ant kalnelio galite pamatyti išlikusi? pamat? ir kažkada buvusi? kapinai?i? paminkl? liku?ius. Prieš pat Tytuv?n? aikšt? dešin?je pus?je išvysite sen? medin? pastat?, jame 1900–1948 m. veik? Tytuv?n? pradžios mokykla. XX a. II p. ?ia buvo ?sik?rusi vykdomojo komiteto kontora, v?liau Tytuv?n? vidurin?s mokyklos bendrabutis. Šiame pastate veikia biblioteka. Ant pastato pakabinta atminimo lenta.
Šios kelion?s galutiniu tašku si?lau pasirinkti Tytuv?n? miesto centrin? aikšt?, joje keliautojus pasitinka Šv?. Mergel?s Marijos Angel? karalien?s bažny?ios ir bernardin? vienuolyno ansamblis, Raseini? krašto dainiaus Maironio biustas, vienos žymiausi? Žemaitijos moter? Sofijos Romerien?s skulpt?ra ir Tytuv?n? Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkv?. Pasirink? kelion?s starto vieta Šiluvos turgaus aikšt? ir kelion? baig? Tytuv?n? aikšt?je b?site ?veik? 8 km.
Pla?iau susipažinti su Šiluvos apylinki? objektais galite Šiluvos šventov?s internetin?je svetain?je www.siluva.lt arba Vš? „Atrask Raseinius“ internetin?je svetain?je www.atraskraseinius.lt. Su Tytuv?n? apylinki? lankytinais objektais galite susipažinti Tytuv?n? regioninio parko direkcijos internetin?je svetain?je www.trp.lt arba Tytuv?n? piligrim? centro internetiniame puslapyje www.infotytuvenai.lt.
Belieka tik palink?ti dviratininkams ar žygeiviams ger? ?sp?dži? ir priminti, kad prad?j? ar pabaig? kelion? p?s?iomis ar dvira?iu galite gyvai apsilankyti Šiluvos, Tytuv?n? piligrim? centre arba Tytuv?n? regioninio parko direkcijos lankytoj? centre. Ten dirbantys specialistai jums pad?s geriau pažinti Šiluvos ir Tytuv?n? apylinkes, patars, kur geriausia stovyklauti ir k? b?tina patirti!
Arnas Zmitra,
Vš? „Atrask Raseinius“ direktorius