Ne kaimo reikalas?!
Šarūnas BARKAUSKAS
Raseinių rajono savivaldybės administracijoje vykdomos pertvarkos rezultatai įgauna apčiuopiamus, bet labai keistus kontūrus. Kaimo reikalų skyrių planuojama pertvarkyti į poskyrį „Ne kaimo reikalas“. Kadangi penktadienį iš pareigų atleistas Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas kaimo reikalus išmano kuo puikiausiai, visiškai logiška, jog „Ne kaimo reikalų“ poskyryje jis tapo nepageidaujamas. Todėl jau ieškoma žmogaus, kuris išmanytų ne kaimo reikalus.
Tačiau tokie pertvarkymai visiškai nesuprantami Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriui ir kitoms giminingoms visuomeninėms organizacijoms, kurios suinteresuotos, kad po pertvarkos Raseinių rajono savivaldybės administracijoje liktų kaimo reikalus gerai išmanantys specialistai.
Kai ūkininkai raštu pasiteiravo, kodėl atleidžiamas A. Žukauskas, jiems buvo leista suprasti, kad tai – ne kaimo reikalas. Tai yra, į ūkininkų paklausimą tiesiog nepasivarginta atsakyti.
Toks nesiskaitymas su kaimo reikalais ūkininkus ne juokais įsiutino. Kadangi tai ne pirštu penėti vyrai, nutarta reikalo imtis rimčiau. Spalio 11 dieną Lietuvos ūkininkų
sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas A. Gruzdžiūnas, ūkininkai V. Macijauskas ir M. Hofertas buvo susitikę su Savivaldybės administracijos direktore A. Ložyte ir
Ūkio plėtros ir kaimo reikalų komiteto pirmininku Č. Kenstavičiumi. Tačiau konkretaus atsakymo ūkininkai taip ir neišgirdo. Valdžios žmonės su ūkininkais kalbėjo miglotai, o kai kurios galimos pertvarkos priežastys nuskambėjo net komiškai: buvo užsiminta, kad valdžiai neįtinkantis A. Žukauskas darbe vilki baltais marškiniais, o vasarą nesibodėdamas mūvi baltomis kelnėmis.
Gali būti, kad naujai kuriamam poskyriui „Ne kaimo reikalas“ ieškomas Kaimo Jurgio formatą atitinkantis specialistas, kuriam pagal pareigybines instrukcijas bus privaloma avėti klumpėmis, nešioti šiaudinę kepurę, vilkėti ašutinę sermėgą ir mokėti dainuoti dainas apie laimę lietuviškam kaime.
Kalbama, jog naujose pareigybinėse instrukcijose pabrėžiama, kad bet kokia asmeninė nuomonė yra su pareigomis nesuderinamas išsišokimas. O jei kas nors vis dėlto turi įžūlumo kokiu nors klausimu pareikšti savo asmeninę nuomonę, jam iš karto atšaunama – ne kaimo reikalas!
Tačiau savivaldybėje galiojančios nerašytos vidaus taisyklės yra neprivalomos ūkininkams ir kitoms su žemės ūkiu susijusios visuomeninėms organizacijoms, todėl jos pasiryžo įrodyti, kad kaimo reikalas – tai garbės reikalas. Visuomeninių organizacijų atstovai vieningai sutarė Raseinių rajono savivaldybės merui R. Ačui ir kitoms institucijoms įteikti rezoliuciją dėl Kaimo reikalų skyriaus darbuotojų išsaugojimo.
Rezoliucijoje sakoma: „Reikalaujame, kad formuojant Raseinių rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių ir skiriant jo darbuotojus, būtų atsižvelgta į žemdirbių visuomeninių organizacijų nuomonę. Kitaip mūsų rajono visuomeninės organizacijos pradės rengti protesto akcijas, kurios bus viešinamos visoje Lietuvoje“.
Užsiminta, kad kaimas apie savo reikalus gali priminti net gana netikėtomis priemonėmis. Pavyzdžiui, atvažiuoti prie Raseinių rajono savivaldybės su galinga žemės ūkio technika ir taip priminti, jog kaimas – tai jėga!
