Nekintan?ios vertyb?s
Viktoras VITKUS
2011-04-18 dienratyje Respublika ispausdintas S. Aksomai?io straipsnis Raseiniuose nupjautas kryius v?l ikils tarp miestel?n? suk?l? tam tikr? rezonans?. inomas bibliofilas Algimantas Saro?ka pasidalino savo pasteb?jimais ir nuogastavimais d?l kito kryiaus, esan?io dabartin?je Liep? gatv?je.
1942-07-30 Birut?s gatv?s gyventojai (ir ne tik) susirinko aptarti kryiaus statyb?. Tos dienos protokole buvo raoma: (…) intencija (suprask kryiaus statymo V. V.), kad Dievas globot? m?s? al?, m?s? kamp? ir mus pa?ius, kad visi iliktum?m gyvi ir sulauktum?m taikos…. Pasiraiusieji protokol? pasiad?jo, kad kol bus gyvi (nors vienas), kas metai susirinks ir ?ia sukalb?s mald?.
1943-05-16 ?vyko dar vienas susirinkimas, kuriame buvo aptartos tinkan?ios kryiaus statybai vietos. Svarstymui buvo pateikti 4 variantai: 1. Prie Raseiniai iluva viekelio; 2. Birut?s aikt?je; 3. Ant Samokait?s sklypo, prieais Viktoro Bal?i?no sodyb?; 4. Ant Julijos Ivanauskien?s sklypo. Galop kryi? numatyta statyti Birut?s aikt?je, kuri dar nebuvo iki galo ?rengta. Okupacinei valdiai nepritarus statymo vietai, buvo numatytas ir kitas statymo variantas J. Ivanauskien?s sklype, ta?iau jo neprireik?. Kryiaus statybai gyventojai pagal galimybes rinko nuo 2 iki 50 reichsmarki?.
1943-06-03 kryi? paventino kun. Kazimieras Petrikas, kalb? pasak? kun. Alfonsas Gleveckas. Jaunimo vardu kalb?jo E. Klienauskait?, vis? susirinkusi? vardu
P. A. Juotka. Ikilm?se dalyvavo apie 100 moni?. Po j? vyko kuklios vai?s. Aplinkin?ms moterims u ?d?t? tri?s? pad?kojo P. J. Elzbergas.
Pats kryius n?ra puonus, neturi joki? dekoro element?, ta?iau jis ypatingas tuo, jog karo ?kartyje tos vietos bendruomen?s gyventojai rado savyje krik?ionikos stipryb?s ir iminties tokiu b?du ireikti vilt?, kad jie, j? kaimynai bei kiti miestel?nai itvers ir liks gyvi. Kryiaus ventinimo akte yra tokie odiai: (…) Mes nor?tum?m, kad ta m?s? priesaika kartot?si, ir kad sekan?iose kartose dygt? kryiai ir kartot?si naujos priesaikos…. Kryiaus statytojai pageidavo, kad susirinkim? protokolai, auk? rinkimo lapai, kryiaus ventinimo aktas patekt? ateinan?ioms kartoms. Tuos brangius dokumentus ir krik?ionikumo liudijimus jie isaugojo nepaisant enkavedist? siaut?jim? bei gilaus socializmo reimo. Nemaa dalis kryiaus statytoj? i?jo Anapilin, bet atmintis apie nuveikt? darb? iliko.
Kryius prii?rimas, ne kart? remontuotas. Jo kryma tvirtinta pagal konfig?racij?, ipjauta stora metalin? skarda. Stiebo apa?ioje taip pat ?rengti metaliniai tvirtinimai.
Jau seniai neb?ra Birut?s gatv?s, taip ir nebuvo galutinai ?rengta ir sutvarkyta Birut?s aikt?, nebeliko sovietme?iu buvusios M. Kutuzovo gatv?s. Kryius tebestovi ir mena karo laikus. Tik?kim?s, kad jo neitiks toks pat likimas, kaip
kryiaus miesto burmistro Adolfo Juodkos buvusioje sodyboje.
Bus daugiau.
