Gytis SAD?NAS
[1]
Visuotiniam susirinkimui …pritr?ko kvorumo
Lietuvos m?sini? galvij? augintoj? ir gerintoj? asociacija (LMGAGA) vienija 132 augintojus, kurie laiko per 10 t?kst. grynaveisli? m?sini? galvij?. Pra?jus? šeštadien? kaimo turizmo sodybos ,,Karpyn?“ konferencij? sal?je buvo organizuotas šios asociacijos nari? visuotinis susirinkimas.
Rengin? atidar? LMGAGA prezidentas Antanas Bezaras, Šiauli? r. savivaldyb?s administracijos Žem?s ?kio skyriaus ved?jas. Jis šiltai pasveikino ? ,,Karpyn?“ suvažiavusius ?kininkus iš ?vairi? šalies kampeli?.
,,Noriu pasidžiaugti, kad daugiau kaip 16 met? Lietuvoje pl?tota m?sin? galvijininkyst? šiandien išgyvena pakilim? ir dabar ?kininkai už parduot? produkcij? jau gauna visai neblog? kain?“,- kalb?jo asociacijos prezidentas A. Bezaras. Po to jis trumpai apžvelg? per ataskaitin? laikotarp? išspr?stas problemas bei nuveiktus pagrindinius darbus. Pasak A. Bezaro, kad visuotinis susirinkimas b?t? teis?tas, jame tu-r?t? dalyvauti 81 asociacijos narys.,,Šiuo metu dalyvauja 71. Taigi, susirinkimas tur?t? nevykti. Bet viliuosi, kad dar kas nors iš m?s? yra kelyje. Tod?l jeigu man pritartum?te, apie problemas ir darbus gal?tume dabar pakalb?ti. O balsavimo proced?roms tur?sime rinktis už 20 dien?“,- tokiais žodžiais savo kalb? baig? LMGAGA prezidentas A. Bezaras. Deja, daugiau m?sini? galvij? augintoj? t?dien ? susirinkim? taip ir neatvyko. D?l kvorumo tr?kumo, didesn? dalis darbotvark?je numatyt? klausim? net nebuvo svarstyta. Buvo išklausyti tik pasisakymai. Kit? visuotin? nari? susirinkim? LMGAGA planuoja surengti Žem?s ?kio r?muose balandžio 15 d.
[2]Pasidžiaug?, kad daug?ja ir augintoj?, ir galvij?
Renginyje dalyvav?s ir kalb?j?s Žem?s ?kio r?m? pirmininkas Andriejus Stan?ikas pasidžiaug?, kad LMGAGA valdžia dirbo sistemingai, ramiai, be triukšmo ir skandal?.
,,Džiaugiuosi, kad šalyje did?ja ne tik m?sini? galvij? augintoj? gretos, bet did?ja ir bandos. Ta?iau norisi, kad šis procesas b?t? žymiai aktyvesnis. Mes turime daug nederling? dirv?, kuriose gero gr?d? derliaus neužauginsi. B?tent tokiose žem?se aš matau ger? perspektyv? m?sini? galvij? augintojams“,- kalb?jo Žem?s ?kio r?m? pirmininkas. Maža to. Anot A. Stan?iko, šiandien yra labai geros galimyb?s ir jautienos realizacijai. ,,M?s? ?kinink? išaugintais m?siniais galvijais domisi ne tik Turkija, bet ir Rusija, Ukraina bei Baltarusija,- akcentavo Žem?s ?kio r?m? pirmininkas.- Iš ties? tai teikia vilties, kad ?kinink? ?d?tas tri?sas ir ? m?sin? galvijininkyst? investuotos l?šos nenueis veltui.“
Atsiveria Šveicarijos rinka
Sve?ias iš Šveicarijos, AB ,,VIANCO“ direktorius Ivo Wegmann si?l? Lietuvos m?sini? galvij? augintojams ilgalaik? bendradarbiavim?. Pasak jo, Šveicarija yra turizmo kraštas. Ta?iau šiandien vietos m?sini? galvij? augintojai nesugeba rinkai pateikti reikiamo jautienos kiekio, nes neturi žemi? gamybos pl?trai.
,,Šveicarija importuoja jautien? iš Argentinos ir Brazilijos. Ir turi daug problem? d?l m?sos kokyb?s. Tod?l mes norime iki 2015 met? apie 50 proc. importuojamos jautienos iš Piet? Amerikos pakeisti ? importuojam? iš Baltijos šali?“,- kalb?jo AB ,,VIANCO“ direktorius Ivo Wegmann. Jis sak?, jog bendrov? jau turi ?k?rusi dukterin? kompanij? Estijoje. O dabar nori apjungti vis? trij? Baltijos šali? m?sini? galvij? augintojus. I. Wegmann teig?, jog AB ,,VIANCO“ gali kredituoti Lietuvos ?kininkus ?sigyjant veislines m?sines karves, tely?aites ir jau?ius bei užtikrint? galimyb? užaugintus jau?ius realizuoti Šveicarijos rinkoje.
,,Su šiuo projektu mes nor?tume startuoti nuo 2012 – j?j? met?“,- sak? I. Wegmann.
[3]Pereina ? kit? etap?
Pasak Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus ?eslovo Juknos, prieš šešiolika met? m?sin? galvijininkyst? buvo pard?ta nuo nulio. Tod?l dabar jau galima pažvelgti atgal ir pasiži?r?ti, kas buvo padaryta ne taip.
,,Vis? pirma, buvo padaryta didel? klaida, kad buvo mestasi ? labai daug veisli?. D?l to mes šiandien negalim konsoliduoti didesnio gyvuli? skai?iaus. Bet tai dar galima pataisyti“,- kalb?jo ?. Jukna. Jo teigimu, kol buvo naudojamasi valstyb?s parama, buvo daroma viskas, kad ? šal? ateit? kuo geresn?s kokyb?s gyvuliai.
Veterinarijos akademijos profesorius ?. Jukna pasidžiaug?, kad šiuo metu Lietuvos m?sini? galvij? augintojai jau pereina ? kit? etap? – ieško realizacijos rink?. ,,?ia visi keliai yra sveikintini. Tik, žinoma, reikia elgtis protingai ir neapsigauti“,- sak? ?. Jukna. Pasak jo, per 20 Nepriklausomyb?s met? ? Lietuv? važiavo ?vair?s ekspertai ir reng? labai ?vairias m?sini? galvij? auginimo schemas.
Bet iš esm?s visos schemos b?davo panašios: iš Vakar? ateina genetika, veislin? s?kla, ?ia auginama, o Rytuose parduodama. ,,Bet šiandien gyvenimas jau apsisuka kitaip. Rodykl? jau eina atgal ? Vakarus, kadangi ten pragyvenimo lygis labai aukštas ir jie turi galimyb? valgyti labai skani? m?s?. Tuo tarpu m?s? žmogeliui m?sinio jau?io išpjova, kuri parduotuv?je kainuoja apie 70 – 80 Lt, yra ne?kandama“,- apgailestavo profesorius. Anot ?. Juknos, šiuo metu yra ruošiama Lietuvos žem?s ?kio pl?tros programa iki 2020 – ?j? met?. Jos prioritetas – gyvulininkyst?. Tarp j? m?sin? ir pienin? galvijininkyst?. ,,59 proc. atšaldytos ir atv?sintos m?sos iš Lietuvos importuoja Rusija. Didel?s galimyb?s maisto eksportui ateityje bus ir Kinijoje. Tod?l m?sinei galvijininkystei vystytis yra kur. Nor??iau palink?ti: neatsisakykite labai rimtos selekcijos. Ir nepamirškite: kad dabar galvijininkyst?je reikalingas kiekis, kiekis ir dar kart? kiekis“,- tikino ?. Jukna.
[4]Veislininkyst? kuria prid?tin? vert?
Lietuvos – Vokietijos UAB ,,Litgenas“ generalinis direktorius Gintaras Kasc?nas teig?, jog vis? paukš?i? veislininkyst? pasaulyje valdo tik trys ?mon?s. Kiauli? – ne daugiau kaip dešimt. Tuo tarpu galvij? veislininkyst? yra labai komercializuota.
,,Veislininkyst?je matau tik tris galimybes – dirbti kaip Vakaruose, dirbti geriau už juos arba dirbti su jais. Aš pastaruosius 18 met? esu pasirink?s keli? – dirbti kartu su jais“,- sak? G. Kasc?nas.
Jis susirinkimo dalyviams pateik? iškalbing? skai?i?. ,,Veislininkyst?s ?mon?s skai?iavimo centras suskai?iavo, kiek ir koki? veisli? buli? reproduktori? buvo panaudota šalies rinkoje per visas ?mones,-kalb?jo G. Kasc?nas.- Pasirodo, Belg? m?lyn?j? buvo panaudota 80 t?kst. dozi?. Visos tos doz?s praktiškai yra panaudojamos pieniniams gyvuliams – kitaip sakant pramoniniam kryžminimui. Taigi, Lietuva tapo baltos ir rožin?s m?sos gamintoj? klondaiku. Mes tik ,,padarom“ veršelius, jie išvažiuoja ? užsien?, o pagrindin? peln? daro ten, Vakaruose. Aišku, tai geriau negu nieko. Bet gal galima kažk? ir kitaip daryti?“
Lietuvos – Vokietijos UAB ,,Litgenas“ generalinis direktorius G. Kasc?nas suteik? m?sini? galvij? augintojams ir peno pam?stymui. Anot jo, Lietuvoje s?kmingai yra
?diegtas ženklinimas. Valstyb? tam išleido daug pinig?. Taip pat turime produktyvumo kontrol?, skerden? vertintojus. Vienu žodžiu, šiandien apie galvij? turime visus duomenis.
,,Mes padar?m eksperiment?. Iš ,,Agaro“ gavome skerden? vertinimo duomenis. Ir nors reik?jo ?d?ti daug rank? darbo, bet po to jau gal?jome pasakyti, kad šito buliaus palikuonys yra ,,R“ kategorijos,-aiškino G. Kasc?nas.- Manau, kad ?d?jus kelias dešimtis t?kst. ir suk?rus program?, t? galima automatizuoti ir praktiškai ?vertinti vis? m?sini? galvij? populiacij?. Nes dabar mes per tiek met? daug pinig? ?d?jome, ta?iau nežinome, k? mes gavome. O juk veislininkyst? – tai prid?tin?s vert?s k?rimas. Ir veislininkyst? yra skai?iai. Tais skai?iais ir reikia ?rodyti, kad tas gyvulys yra geresnis už an?. Šito pas mus dar tr?ksta, nors b?tent tai mus ir apsaugot? nuo blogos genetikos. Be to, mes iš karto matytume ir kokias klaidas darome.“
Negail?jo kritikos str?li?
Renginyje kalb?j?s m?sini? galvij? augintojas Albertas Šiurna iš Taurag?s r. LMGAGA tarybai ir administracijai negail?jo kritikos str?li?.,,Susirikime buvau pasiruoš?s pakalb?ti daugiau, ta?iau pam?stymui labai trumpai akcentuosiu, mano manymu, svarbiausius dalykus,- kalb?jo A. Šiurna.- Manau, kad šiuo metu asociacija yra nevisiškai teisingai susiformulavusi sau uždavinius ir blogai susid?liojusi prioritetus. Jau iš pa?ios susirinkimo darbotvark?s tai matyti. Apart galvij? vertinimo, visai nekalbama apie genetikos atnaujinim?, nebeviešinama ir nepropaguojama turima medžiaga ir n? puse l?p? neužsimenama apie genetinius tyrimus.“
Pasak A. Šiurnos, ne k? mažiau svarbus ir LMGAGA bendradarbiavimas su Žem?s ?kio ministerija, gyvuli? veislininkyst?s tarnyba prie Žem?s ?kio ministerijos, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, aplinkosaugininkais ir kitomis institucijoms, nuo kuri? labai priklauso ne tik m?sini? galvij?, bet ir visos gyvulininkyst?s ateitis. ,,Manau, kad ne visi žino, kas laukia galvij? augintoj? ateityje. O ir žinoti ?ia maža. Asociacija šiais visais klausimais tur?t? tur?ti savo tvirt? pozicij? ir b?ti ši? institucij? pagalbininkai ruošiant visus apribojimus, nutarimus ar ?sakymus. Labai gaila, bet LMGAGA-os balso ?ia negird?ti“,- r?ž? m?sini? galvij? augintojas A. Šiurna iš Taurag?s r.