Vidmantas PETRAITIS
[1]
Darganot? birželio 23-osios ryt? išsiruošiu ? Nemakš?ius pašnekinti dailinink? Zenon? Liek?, kuriam šiemet, rugs?jo 10-t? dien? sukaks 70 met?. Tai garbingas jubiliejus, daug met? atiduota Nemakš?i? M.Mažvydo vidurinei mokyklai – pedagoginiam darbui d?stant piešim?, lavinant vietin? jaunim?, perteikiant savo k?rybin? patirt?.
Jis gyvena su žmona Jovita Rafaele. S?n?s jau išsibarst? po pasaul?: kas ? Amerik?, kas ? sostin?, o Zenonas liko ištikimas savo misijai, savo vizijoms, k?rybinei savo erdvei, esan?iai tos pa?ios mokyklos kitoje gatv?s pus?je.Ten aš j? ir radau bei pakalbinau.
- J?s m?s? Raseini? krašto meninio pasaulio metras… ar nesijau?iate užmirštas, apleistas, mažai pastebimas?
-Tokia jau ta k?r?jo dalia - taikytis su realybe, kokia ji beb?t?. Nesijau?iu pamirštas, pagrindin? palaikytoja – žmona, kuri dabar šiek tiek negaluoja…
-Šiemet Jums sukaks 70… K? jau?iate kaip menininkas, žmogus, k?r?jas? Ar jau viskas pasakyta, ar dar guli kas ant širdies?
-?gyvendinti visk?, k? esi suman?s – ne?manoma, nors kiek gal?jau, stengiausi perteikti per gamt?, portret?, natiurmort?…
-Soviet? laikais baig?te Vilniaus dail?s institut?. Kod?l pasirinkote freskos – mozaikos specialyb??
-Patar?, nes b??iau pakliuv?s A. Gudai?io ?takon, ? jo ,,stiklain?“, iš kurio, kaip ir daugelis, jis taip ir neišlipo…
-Ar save priskiriat kokiai nors konkre?iai modernistinei kryp?iai? Gal j?s? k?ryboje tiesiog persilieja kelios kryptys, pvz., kubizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas?
-Kai paž?sti visas sroves ir kryptis, kai pats jas visas išm?gini, daug geriau supranti. M?ginau visk? – kubizm?, impresionizm?, siurrealizm?, pastarasis n?r man artimas… Viskas labai priklauso nuo pa?ios id?jos, tik ji padiktuoja pri?jim? prie pa?ios temos…
-?sp?dis toks, kad paveikslo formatas tarsi tik sulaiko berib? J?s? min?i? t?km? konkre?ioje apibrežtyje, bet r?mais nesibaigia nei paveikslas, nei jo pl?tojamos mintys, prasid?jusios, kad
ir nuo ,,geltono lapo“… Darbai – lyg be pabaigos – beribiai, jie lyg ,,išpjauti“ iš visumos, nes juk reikia kažkaip pateikti ži?rovui… Kas lemia šitoki? tapybinio m?stymo manier? – prigimtis, lemtis? Apie k? J?s? mintys?
-Norisi kiekviename darbelyje atskleisti kuo daugiau min?i?, tada pats keliauji, ?sigilini ? kiekvien? kamp?, ?sigyveni jame ir v?l keliauji, keliauji, keliauji. Paveikslas – lyg nesibaigianti kelion?. D?l to susidaro labai ?vair?s kampai, kilpos, rakursai, išlinkimai, d?m?s, plokštumos, norisi daug pasakyti…
-Ar k?rinio gylis, turinys priklauso nuo k?r?jo pasirinkto stiliaus, srov?s, krypties? Imkim kad ir kubist? Pikas?, fovist? Matis?, ekspresionist? Modiljan? – ar j? ,,gyliai“ adekvat?s?
Ar galima b?ti ,,giliu“ ir peizažus tapant?
-Save išreikšti gali bet kokia menine forma, stiliumi, srove, žanru… Ir peizažu, ir portretu, ir natiurmortu. Kiekvieno realaus daikto vid? gali atskleisti ir per kubizm?, plokštumoj, perpjaunant daikto vid?, ?sigilinant. G?les štai dariau, kad atsigau?iau technine prasme, g?l?s kaip ir žmon?s. Esm? – dvasinis jausmas, ? j? kelias labai sunkus ir ilgas. Vien?, ži?r?k, pagauni iš karto, o kito, rodos, niekad neužbaigsi…
-Kaip gimsta k?rinys? Kas stimuliuoja spalvin? rašt?? Ar dar tie patys ,,vaikyst?s ?sp?džiai“, apie kuriuos mes kalb?davome, o gal koks ?vykis, dvasin? vilkduob?, paskutini? dien? kart?lis, gyvenimo nuovargis?
-Stimuliuoja absoliu?iai viskas: pasitaikan?ios nuotaikos, nuojautos. Štai, kad ir namuose kabo darbas, toks nejaukus… Tiesiog jutau t?vo iš?jim?, mirt?… Tad ir sakau – nemoku vogti iš sav?s, geriau jau save išdalinsiu…
-Kokia šiandien provincijos menininko paskirtis? Ar ji skiriasi nuo miesto menininko? O gal n?ra jokios paskirties: jis tiesiog gimsta, atsiranda kažkokioje terp?je, auga, veši, skursta,
kaip koks augalas ar gyvis, ir miršta. Gal menininko misija per daug mistifikuota?
-Ne, nemistifikuota. ?ia kaip ir tik?jimas – ?gimtas. Esm? – s?žin?, juk neprad?si jos pardavin?ti. Kai ?miau mokytis dail?s mokykloje, tai ?tik?jau ? menin? pažinim?, galvojau – surasiu ties?, prisikasiu iki pa?ios širdies… Taline atradau impresionizm?, kai b?davau laisvesnis, gilinausi ? kubizm?, kad pails??iau nuo realizmo, pagau?iau žmogaus charakter?, jo vidin? pasaul?… Paskirtis? Sud?tinga ji, nes labai sutrikusi aplinka; pliusas, kad kaimo žmogus vis vien suvokia, kas yra tikra ir nuoširdu. Dabar visur ?sigal?j?s noras ,,patikti“, o jis veda ? pataikavim?. Kas nuoširdžiai išjausta, patinka visiems. Štai Van Gogo ,,Saul?gr?žos“, lyg koks studento praktinis darbas, bet vardas – viskas! Kaimo menininkui – daugiau erdv?s susikaupimui, optimizavimui, o mieste – tiesiog pask?sti visuotiniame triukšme, reikia tur?ti užnugar?, kritik? ir t.t. Kaime – šiuolaik? kasdienyb?.
-Ar J?s? neerzina šiandien dažnai painiojamos s?vokos: m?g?jas – profesionalas? Ar jos skiriasi?
-Aišku, skiriasi. Jei profesij? ?valdei profesionaliai, tai ir esi profesionalas. Labai svarbu, k? iš tav?s nulipdo aplinkiniai: jie gali tave nuvertinti iki ,,tuš?ios vietos“, o gali ,,iškelti ? padebesius“. Juk eiliniai žmogeliai tik gali pasakyti ,,patinka – nepatinka“, o pažinti reikia profesionalaus išmanymo.
-Sako, jog prigimtinis optimistas mato visk? džiugiai, net pasaulio pabaig?. Tad, jei esate toks – negatyvi? dalyk? kaip ir nepastebite?
-Beveik ir nepastebiu. Stengiuosi, kad jie kaip ,,š…“ praplaukt? pro šal?, nekliudydami, nesutepdami. Paprastai gelbsti s?žin?, kaip sak? E. Kantas, ,,Žvaigžd?tas dangus virš tav?s ir moral?s d?snis tavyje“. Kai esi tvarus savo misijoje, negatyvas tiesiog atšoka, nes jis tavy neranda už ko užsikabinti…
-Kai anks?iau bendraudavome, tai lyg ir sakydavote: ,,Viskas bus tik gerai, ateina renesansas, žmoni? b?ties kokyb? tik ger?s“. Ar dabar taip pat galvojate?
-Visi ,,renesansai“ visada buvo tik nedidelei grupelei žmoni?. Sunku tik?tis, kad to dvasinio peno išalks mas?s. Dabar, sako, jog jau ateiviai persp?ja planet? ?vairiais ženklais, kad valyt? save ir žem?. Manau, jog patys žmon?s supranta, k? jie daro ,,blogai“, o k? ,,gerai“. Dabar žmones užgož? materializmo dvasia, kaip kažkada komunistin? ideologija: integravaisi ? t? sistem? – tu svarbus, matomas. Šiaip manau, kad ,,realyb?“ reikia matyti papras?iau, nors ji ir apdaužo, aplamdo.
Iš to paprastumo ir gimsta optimizmas.
-Norveg? simbolistas Munchas, vokie?i? – Franzas von Stuckas, brit? ekspresionistas Francis Baconas, pranc?zas Balthazaras Balthusas, brit? Lucianas Freudas ir kiti akcentavo pas?monin? negatyvizm?, išsigimim?, juod?j? m?s? prigimties pus?. Kaip J?s vertinate destruktyvum? mene?
-Užterštumas. Jie – absoliut?s realistai, kaip S. Dali paveiksle ,,Švento Kryžiaus Jono Kristus“: tik?jimas iškeliauja, lieka ,,apa?ia“, išsigimimo nuojauta, tuštuma. Tai negatyvizmo pranašai. Jie galingi. Pikasso ,,Gernikoj“ atrado fašistin? suardym?. Kam visiems rodyti, kaip tave ?da v?žys. Žem?je didelis užterštumas, valgome ir geriame nešvar? maist?, kv?puojame užnuodytu oru, sielos serga ir tie ,,d?šios“ realistai tai perteikia, t? juodum? išteškia ? viešum?, bet tame n?ra jokios pozityvios išliekamosios vert?s.
-Šiandien laikraš?iuose, žurnaluose, išleistose knygut?se, televizijos laidose pilna ?vairiausi? vidutinišk? žmogu?i?, kurie reklamuojasi viešumoje. Kaip apib?dintum?te š? reiškin?, juk
toje makalyn?je susiplaka ir ,,tikras“ ir ,,apsimet?lis“?
-Toks dabar demokratijos supratimas: kiekvienas gali b?ti kuo nori ir kur nori. Be jokio filtravimo, be jokios hierarchijos. V?l komunistinis sindromas – visi lyg?s. Gal gerai, kad pamatai visokius mišriame m?s? ,,sviete“. Manau, renesansas dar tur?s pal?kuriuoti. Štai kad ir meno kritik?, tikr?, kurie pasakyt?, kur ta teigiamoji tiesa, o ne ,,saukiškoji“, destrukcin?… pasauly neliko.
- Kiek tas menas šiandien žmogui reiškia? Ar jis atlieka kok? aukl?jam?j? vaidmen?, o gal egzistuoja kaip koks niekad ne?jungiamas TV kanalas, nes j? ?jungus daugel? tiesiog purto nuo vidinio skurdo, nusigyvenimo, seklumo?
-Pelenuos ir auksas žiba. Menas turi labai didel? reikšm?. Štai man chaotiškoje dirbtuv?je smagiau kurti nei ant tviskan?io parketo, pernelyg sterilioje aplinkoje. Tada iš chaotiškos netvarkos ištrauktas ,,auksas“ dar labiau žiba, nors j? matys tik saujel?s. Mas?ms – tik popsas. Laikas, pagaliau, teis?jas.
-Sako, jog tikr? žmoni? lieka vis mažiau. Norint juos pasiekti, teks sukarti šimtus kilometr?. Taip rašo šventraš?iuose. O kaip J?s galvojate?
-Tikr? žmoni? – tikrai nedaug. Kaip dykumoj – vienas kitas… Bet smagu, kad dar yra ištroškusi?, išalkusi?, smagu, kad mes dar tokie esame reikalingi…
-Sakoma, jog su ,,menavotu“ žmogumi bendrauti nelengva, k? jau ten su juo gyventi… Kaip sek?si J?s? žmonai, juk kartu nugyvenot ne vien? dešimtmet?? Ar ji pati kuria? .
-Ji turi ger?, tikr? nuojaut?, man labai padeda, ypa? tuo metu, kai aš imu jau kažkur klaidžioti gan konstruktyviai… Kur švar?s jausmai – ji mane paremia. Jos t?vukas pieš?, tur?jo jausm?. Pati gerai supranta lietuvi? kalb?. Kai esi pats sterilus, vertini savo kalb?, išpaž?sti jos grož?, gali sukurti tikr?, neužteršt? k?rin?. Na, o tok? k?rin?, žinoma, sunku suvokti m?g?jui, tas šok?iojan?ias detales gali suvokti tik profesionalas.
- Rodenas tur?jo Roz? – praktinei savo gyvenimo pusei, ir Kamil? – m?z?, ?kv?p?j?, vis? prasmi? vyriškumo skatintoj?. Kas Jums buvo, o gal ir teb?ra m?za?
-Gamta, nusiraminimas… Mieste nenusiraminsi. Moterys? Ne, negali išduoti s?žin?s, paskui – kam graužti save, juk ta ,,bakterija“ išsivysto, išbujoja, užteršia. Tad, kam parsiduoti…
-Provincin? Lietuva – lokali ,,pelk?“, kiek išskirianti didesnius miestus. Tie ,,pelkiniai santykiai“ formavo ir formuoja m?s? mentalitet?. Sunku nepask?sti vietini? banalybi? k?droje – be kasdieni? šventraš?i?, be meditacini? valand?, be sueities su savimi, knyg? išmintimi, pagaliau ir bažny?ia. Ar tai Jums pavyksta be joki? pastang??
-Iš s?lyg? plaukiu, iš aplinkybi?. ?ia daug visokiausios kamšaties, kur sunku išgyventi vienam su savimi… Ta?iau kai esi švaroje, purvas atšoka… Nemanau, kad dvasinis pasaulis gali b?ti tik bažny?ioje. Sako, kažkokiems alpinistams užlipus ? viršukaln?, krikš?ionyb? iš ten atrod? nei šis, nei tas. Oro išret?jimas, tas erdv?s, diding? kaln? vaizdas, b?ties sterilumas visai nesiderino su Kristaus simboliu. Manau, jog kiekvienam žem?s kampely vis kitas supratimas apie dieviškum?. Religija gimsta lokalioj gamtin?s erdv?j, lietuviai buvo pagonys, krikš?ionyb? atnešta su ginklu, krauju. Mano tik?jimas – gamta, gan pagoniškas. Per j?, per žmones paž?stu pasaul?. Lokali religin? bendruomen? uždaro žmog? konkre?iomis metaforoms, ritualais, hierarchiniais santykiais, tradicijomis, žodži? reikšm?mis… savo oda jauti, kad esi laisvas savo prigimtimi.
-Na, o kaip tie meniniai nuopoliai? Juk pilna meno istorija puolusi? meno k?r?j?, kuri? asmenin?s nuod?m?s nekrito ant j? darb??
-Per nuopol? menininkas gyvenim? pajunta dar aštriau, dar giliau ima pažinti g?r?, grož?, ties?. Kaip sakoma, tik labai giliai šaknis ? purv? ?leid?s medis gali savo šakomis pasiekti dang?. Pvz.: sudarkai, išardai portret? –daugiau ištrauki jo vidinio pasaulio. Kai stovi realioj visumoj, jis tarsi identifikuojasi, susivienodina su ja. Aštrume – gilesnis pasaulio suvokimas.
-Kiek žinau, 23 metus dirbote pedagogin? darb?, 10 met? d?st?te Telši? dail?s technikume, 13 met? Nemakš?i? M. Mažvydo vidurin?je mokykloje. Ar dirbote mokytoju iš pašaukimo, ar tai buvo tik pragyvenimo šaltinis?
-Nebuvau mokytoju iš pašaukimo, ta?iau sugeb?jau perteikti savo srities žinias. Daugelis per?m? mano mokym?, kai kas d?sto piešim? Akademijoje. Aš jiems atv?riau ,,kub?“, pagal j? labai lengva piešti žmog?, portret?, perprasti perspektyv?…
-Kokia dar forma liejosi J?s? k?rybin?s versm?s?
-Anksti prad?jau kalti akmen?, med?. Kaliau portretus. Tiesiog pa?ios formos diktuoja, kurias ištempti, kurias sutraukti. Dariau vitražus, štai, kad ir Telši? vyskupijai.
-Koks J?s? k?rini? likimas?
-Iškeliauja visur: Lietuvon, Vokietijon, Amerikon – nat?raliai, savaime, lyg užaug? ir subrend? vaikai, aš keliauju, ir jie iškeliauja.
-Dabar tiek tos ,,dvasin?s – mokslin?s“ literat?ros, štai kad ir Janio Kalns ,,Dvasia“, Jesmuheen ,,Rezonanso menas“. Ar skaitote?
-? moksl? gilintis – pavojina. Kažk? jame rasdamas, gali prarasti pats save. Uždeda tau ant galvos ,,stiklain?“ – ir gyveni jame iki kitos knygos, kito mokslo – kito ,,stiklainio“, taip ir ke-liauji iš ,,stiklainio ? stiklain?“ – visur ži?r?jimo kampai, ,,stiklaini?“ politika…
Tyliai ,,b?ti“ pasaulio kamputy – nelengva užduotis tiems, kurie serga seklumu, l?kštumu, radikaliu pragmatizmu, ?vairaus kalibro ekscentriškumu, bet ne tiems, kurie ieško, kuria, šildo, švie?ia, kvie?ia ? nauj? j? sukurt? realyb?, sukurpt? iš sterilioje stov?senoje nugyvenamo gyvenimo, iš ?vairiausi? jo patirties pakraš?i?. Tad linkime Zenonui ir toliau ne ,,vogti iš sav?s“, bet ,,save dalinti“, ramiai, tvirtai, egzistenciškai ,,b?ti“ ir kurti iki kito jubiliejaus ir dar ilgiau, mokyti kitus pusiausvyros, susiklausymo, ?siklausymo, nuolankumo ir esaties džiaugsmo, s?m?s!