Nepriklausomybės diena – ar esame laisvi?

Albinas STAKAUSKAS

Teigiama, kad šalies arba valstybės Nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba suverenitetą. Šiemet valdžia daugiau dėmesio skyrė seniūnijoms, jų žmonėms. Tradiciškai iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, po kurių vyko neeilinis Savivaldybės tarybos posėdis. Jame susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės meras Remigijus Ačas. „Šiandien Kovo 11-oji yra tikrovė, yra mūsų kasdienybės, mūsų džiaugsmų ir vilčių dalis. Todėl, minėdami savo valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną, turime puikią progą ne tik džiaugtis ir švęsti, bet ir įvertinti, ką pasiekėme nuo 1990-ųjų kovo 11 dienos, kaip ir kokį grindėme savo ateities kelią. Per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus Raseinių rajono savivaldybė labai pasikeitė. Įgyvendinami projektai keičia miesto veidą, o tai yra vienas pagrindinių savivaldybės tikslų – rajono gyventojams užtikrinti geras gyvenimo sąlygas ir puoselėti, gražinti miestą. Planavome, tvarkėmės, ieškojome idėjų bei lėšų, todėl šiandien turime
naują Socialinių paslaugų centrą, atnaujintas mokyklas ir gydymo įstaigas, rekonstruotas gatves. Galėčiau vardyti ir vardyti, ką nuveikėme ir sukūrėme per Nepriklausomybės metus. Tačiau visi suprantame, kad dar daugiau reikia padaryti ir bus padaryta savo šiandienai ir Raseinių krašto ateičiai“, – sakė meras.

Raseinių garbės pilietis Kazimieras Lukauskas priminė, kad nepaisant laimėjimų reikia pamąstyti, ar žmonės gerai gyvena ir yra laimingi. „Ne, ne visi yra laimingi. Yra paminamas žmogiškas orumas, braunamasi į jo dvasią. Laukia ilgas kelias, kol išspręsime tas problemas“, – atviravo K. Lukauskas. Jam pritarė ir Lietuvos mokinių parlamento narė Rūta Visockytė. Pasak pranešėjos, senesnioji karta turėtų pavydėti laisvų piliečių kartos, deja, laisvės egzaminas yra ypatingai sunkus. Jaunų žmonių
emigracija, nedarbas – skaudūs mūsų šalies ženklai. Sveikinimo kalbas išsakė Tarybos nariai Kristina Bartkutė, Aldona Ona Radčenko, Liudas Kavaliauskas, Gitana Rašimienė bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Darius Budzinauskas, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos prezidentė Laura Pranskevičiūtė.

Ypač trenksmingą kalbą rėžė buvęs Tarybos narys Antanas Vizbaras, metęs kritikos teisėsaugos tarnautojams, buvusiems rajono vadovams ir kitiems asmenims. „Rajono tremtinių, politinių kalinių vardu siūlau kiekvienam Savivaldybės tarybos nariui viešai pateikti asmeninės veiklos ataskaitą, o nepasakoti, kaip jiems maišo Vilniuje sėdintys, viešai skelbti visų savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžių vaizdo ir garso įrašus, atstatyti du Raseinių parapijos bažnyčios 25 m aukščio bokštus, pakabinti varpus, juos apšviesti, kad prieš šv. Kalėdas nereikėtų puošti Raseinių katilinės dūmtraukio, Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją perkelti į istorinius Raseinių gimnazijos rūmus, buvusio revoliucijos muziejaus prieigoje prie kanalizacijos šulinio užrašyti: čia 1980 m. buvo sudaužytas skulptoriaus Gedimino Jakubonio 5 metrų dydžio padovanotas paminklas „Maironis“, o duženos užkastos aplink kanalizacijos šulinį, atstatyti sunaikintus ir naujai pastatyti kelio ženklus ir informacinius stendus su šviečiančiu užrašu: „Komunistų, kolaborantų bei Raudonosios Armijos nusikaltimų, žmonių nužudymo ir išniekinimo vieta“, – sakė A. Vizbaras.

Iškilmingame Tarybos posėdyje buvo išsakyta daug gražių minčių – laisvė, lygybė, brolybė (beje, Didžiosios prancūzų revoliucijos šūkis). Tik ar kiekvienas susimąstome, kas yra laisvė? Juk ji prasideda nuo kiekvieno – nuo sugebėjimo atsispirti pykčiui, neapykantai. Matyt, dar teks to mokytis… Kovo 11-osios šventė po Tarybos posėdžio persikėlė į seniūnijas – čia vyko renginiai, kuriuose buvo įteikiamos Savivaldybės padovanotos trispalvės nusipelniusiems krašto žmonėms. Vakarop kultūros darbuotojai surengė šaunų šlagerių koncertą, kuriame dalyvavo Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras), Raseinių meno mokyklos jaunių choras (vadovė Giedrė Arlauskienė) ir solistai: Karolina Juškaitė, Vytautas Vasiliauskas, Ričardas Krivickas, Inga Šatkauskienė, Erika Blinkutė, Andrėjus Radčenko, Asta Nikžentaitienė, Giedrius Radčenko, Dalia Bakšienė, Edgaras Juška, Eugenija Kumpikevičienė.