Nepriklausomybės paminklo atidarymo iškilmės 1934-06-24
„Lietuvos Aidas“ 1934-06-25 Nr. 142 (2109) straipsnyje „Lietuva – narsių karžygių tauta“ rašė: „(…) Raseiniai – senoji žemaičių sostinė, dėl to Raseiniams toks paminklas labiausiai pritinka.“ Anot leidinio, iškilmėse dalyvavo 15 000 žmonių, tačiau kituose šaltiniuose šis skaičius padidintas dar dešimčia tūkstančių. „Lietuvos Aide“ ta poga pažymima: „(…) Raseiniai – stambus centras, įvairiomis progomis susilaukia daug žmonių.“ Šiandien drąsiai galima teigti, kad 1934 m. V. Grybo paminklo „Žemaitis“ atidarymas, kaip ir projekto kūrimas bei jo realizavimas, Lietuvoje turėjo didžiulę patriotinę bei auklėjamąją reikšmę.
Iškilmių dienos scenarijų galėjo sugadinti ankstyvą rytą prapliupęs lietus, tačiau iki šventės pradžios dangus pragiedrėjo. Pats ceremonialas prasidėjo tolokai nuo apskrities ribų.
Žalumynais apipintais vartais Raudondvaryje, Vilkijoje, Čekiškėje, Ariogaloje Prezidentą ir jo palydą, vykstančius į Raseinių apskritį, pasitiko vietos gyventojai. Per Kauno apskritį A. Smetoną lydėjo Kauno karo komendantas pulk. Saladžius ir apskrities viršininkas Sidaravičius. Kėdainių apskrities teritorijoje jį lydėjo Kėdainių karo komendantas pulk. Pečiulis ir apskrities viršininkas Motiejūnas–Valevičius. 10.30 val., likus trims kilometrams iki Raseinių, garbingus svečius pasitiko gausus šaulių dragūnų būrys, kuris eskortavo juos iki pat garbės vartų, pastatytų Raseinių priemiestyje. Prie vartų laukė vietos administracijos atstovai, komendantas pulkininkas leit. Murnikas ir ap-skrities viršininkas Giedraitis. Sveikinimo žodį tarė miesto burmistras Adolfas Juodka, organizacijų bei Raseinių žydų atstovai.
11 val. vyko pamaldos. Tam tikslui buvo įrengta laikina palapinė su pritaikytu iškilmėms altoriumi. Pamaldas laikė arkivyskupas metropolitas Skvireckas, dalyvavo arkivyskupijos sekretorius kun. Usorius, Raseinių dekanas kun. Pocevičius, Tytuvėnų kan. Jančiauskas. Pamaldos buvo transliuojamos per radiją. Giedojo Patapavičiaus vadovaujamas choras.
12.40 val. Paverkšnių žemės ūkio mokykloje pusryčiavo svečiai. Šia proga mokykla galėjo pasigirti savo auklėtinių kulinariniais gebėjimais. Apie mokyklos pasiekimus svečiams gen. Bulotai, gen. Adamkevičiui, solistams Sodeikoms, Grigaitienei, Babravičiui, dailininkui Adomui Varnui, ats. pulkininkui Žukui kalbėjo mokyklos vedėjas Gurskis, mokytojas Skabeika ir kiti.
Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo gausybė žmonių. Jų buvo gausu ne tik aikštėje, bet ir namų balkonuose bei ant stogų. Aikštėje netilpo visos norinčios dalyvauti organizacijos, išrikiuota tik dalis šaulių. Matėsi ir nedidelis žilagalvių Kražių skerdynių liudytojų būrelis. Pasak gudrių gyventojų, į 13 metrų aukščio Žemaičio pėdą tilpo pūras avižų. Anot jų, taip lengviau įsivaizduoti paminklo dydį.
Įžanginę kalbą tarė Raseinių apskrities viršininkas Giedraitis. Visuomenės vardu kalbėjo tautininkų skyriaus pirmininkas, Raseinių gimnazijos direktorius Gipiškis, miesto burmistras Adolfas Juodka. Kalbų virtinę žemaičių tarme (tai sukėlė didelį susirinkusiųjų pasitenkinimą) baigė Palekas.
Po paminklo atidarymo erdviose Raseinių klubo patalpose kalbėjo Jurbarko gimnazijos direktorius Kviklys, gen. Bulota, kun. Bikinas, Putvinskis. Didelį įspūdį paliko skulptoriaus V. Grybo pasisakymas, kuriame jis kalbėjo apie paminklo įvaizdžio idėją.
35 metų kunigavimo ir 15 metų vyskupavimo proga buvo pasveikintas arkivyskupas metropolitas Skvireckas. Vakare „Romuvos“ kino teatre vyko turininga kultūrinė
programa.

