Ugn? TIMONYT?
[1]
Ston? sod? bendrijoje gyvenanti Kristina Šleževi?i?t? su savo gyvenimo draugu ir jos dviej? vaik? t?vu Rolandu Bužinsku nepavyd?tinoje pad?tyje sakosi atsid?r? d?l nepripažintos vyriškio ligos. Kad b?t? pripažinta liga, b?tina atlikti išsamius tyrimus ir tai galima padaryti tik gydymo ?staigoje, ta?iau progresuojanti liga, pasireiškianti aplinkos baime, neleidžia net ? ligonin? nuvykti.
Agorafobija
R. Bužinskas pasakoja, kad pirmuosius klastingos ligos požymius jis pajut?s gal prieš dešimtmet?. Tai atsitik? po sunkiai persirgto gripo ir iškart po to kilusio barnio su artimu žmogumi. Ta?iau gana ilg? laik? j? gyd? neaišku nuo ko. „Tik kai patekau pas gydytoj? Marinien?, ji man iškart pasak?, kad ?tarianti agorafobij?, iki tol man visiškai negird?t? lig?“, – savo nelaim?s pradži? prisimin? Rolandas. Agorafobija – gan dažnai pasitaikantis psichikos sutrikimas. Jis pasireiškia vienam iš 160 žmoni?. Šia liga sergantieji pradeda bijoti išeiti iš nam?, nueiti net iki žinomos parduotuv?s, važiuoti transportu, bet kur savarankiškai jud?ti. Kaip nurodoma ligos apibr?žime, agorafobija – erdv?s, aikš?i?, pla?i? gatvi? baim?. Atsiranda baim? nepaž?stamiems žmon?ms. Paskui atsiranda baim?s baim?, kuomet šia liga sergantis žmogus su baime ima laukti kažko ?vyksian?io. Kai kuriuos žmones ši liga taip surakina, kad jie ne tik nebesugeba dirbti, dalyvauti visuomen?s gyvenime, bet ir tampa invalidais. R. Bužinskas sako, kad jis seniai jau bebuvo iš?j?s iš nam?. Jei iškelia koj? už kiemo varteli?, j? apima noras atsigr?žti atgal, pasiži?r?ti, ar dar namai matyti. Tuomet gr?žiasi ir suka atgal. Nepaaiškinama baim? neleidžia jud?ti ? priek?. „Tada ima rakinti vis? k?n?, tarsi kažkas ?kišt? ? sp?stus ir iš vis? pusi? spaust?. Ima tr?kti oro.“
Užburtas ratas
Rolandas pasakoja, kad šiandien susid?jo pernelyg daug ?vairi? b?d?, kurios aštrina jo lig? ir klampina ? dar didesnes b?das, iš kuri? jie vieni išsikapanoti jau yra nebepaj?g?s. „Iš pradži? nepasisek? su verslu. Šiek tiek patys neišman?me, šiek tiek apgavo, ir teko bankrutuoti. Liko didel?s skolos už prekes. Paskui, pardav? but?, pirkome sodo namel?. Nor?jome pigesnio b?sto išlaikymo, bet apsišov?me.
Kai v?liau paaišk?jo, namelis labai šaltas, dar, kaip ty?ia, r?sius per potvyn? užliejo, mano tur?t? medžio apdirbimo ?rang? sugadino. Pad?t? gelb?ti band?me imdami greituosius kreditus ir taip dar labiau ?klimpome. Šiandien ži?rime su baime ? kiaur? krosnel?, kuriai net malk? neturime.“
Kristina sako, kad visos jos šeimos pajamos – pašalpos už vaikus, už trimet? Eimant? ir pus?s metuk? Deimant?. „Mes dabar esame visiškoje neviltyje. Rolando liga progresuoja, bet jis negali gydytis, nes neturi sveikatos draudimo. Kad gaut? sveikatos draudim?, jis turi registruotis darbo biržoje, bet iki darbo biržos jis ateiti nebepaj?gia, nes bijo. Paž?stami mums pataria važiuoti pas gydytojus, gultis ? ligonin?. Kaip važiuoti, jei jis už kiemo vart? bijo išeiti? Buvo svarstym? kaip nors j? užmigdyti ir miegant? ? Kaun? nuvežti. Bet kas bus, kai jis nubus jam nepaž?stamoje aplinkoje, tarp svetim? žmoni?? Be ligos nustatymo, nebus invalidumo. Kažkoks nelemtas užburtas ratas.“
Per gražiai gyvena
Kristina sako, kad ji, šaukdamasi pagalbos, jau aplank? visas rajone esan?ias partijas, pabendravo su daugybe politik?, ta?iau realiai tik K?stu?io Skamarako paramos sulaukusi. Jis netgi krosnel?, kuri šiandien jau kiaura, nupirk?s, lent? grindims susid?ti dav?s, malk? par?pin?s. „Prieš j? mes dabar labai nejaukiai jau?iam?s, galvojame, kaip ?ia viešai jo atsiprašius už nesumok?t? skol?. Daug jis mums paaukojo, bet buvome pasižad?j? 1000 lit? sumok?ti. Bet vis neturime iš ko. O visur kitur – it žirniais ? sien?. Vieni kažk? filmavo ir nor?jo
sau reklam? iš m?s? vargo pasidaryti, kiti pašiep?, girdi, jei vyras vaik? pridaro, tai tur?t? juos ir išlaikyti. Kurui patar? kankor?ži? pasirinkti.“
Kristina mano, kad jie paramos nesulaukia tod?l, kad tvarkingai gyvena: „Atvažiuoja, pasiži?ri, kad bambaliai nesim?to, kad kiemelyje g?l?s žydi, o basein?lyje žuvyt?s plaukioja, ir sako mums: „Žinokite, kiti kur kas blogiau gyvena“. Kitas nusisteb?jo, kad turime plazmin?
televizori?. Bet j? pats Rolandas iš keleto nebeveikian?i? surankiojo, kaip ir daug k? kita. Jis turi dailid?s, staliaus ir baldžiaus specialyb?, aš – dizaino. Mes iš pa?i? niek? daug k? patys pasidarome, it kregžd?s susilipdome.“ Jai pritaria ir Ro-landas: „Jei girtuokliau?iau, žmon? muš?iau, tai aš b??iau vertas paramos, bet kadangi aš negeriu, bandau kabintis ? gyvenim? ir dar sergu, tai man nieko ir nereikia.“
Kristina „a?i?“ sako seni?nijos socialinei darbuotojai Sigutei Balsienei, kurios r?pes?iu jai išimties tvarka yra mokama 315 lit? pašalpa. Bet pašalpa bus mokama tik tris m?nesius, iki lapkri?io. „Dabar Sigut? r?pinasi, kad aš gau?iau nors laikin? darbel? komunaliniame, o Rolandui gal pavyks sutvarkyti t?vyst?s atostogas. Taip išsispr?st? jo sveikatos draudimo klausimas, be kurio, kaip jau sakiau, jis net gydytis negali, o aš ?gy?iau teis? ? nuolatin? pašalp?.“
Ko reikia laimei?
Kristinos ir Rolando namuose iš pirmo žvilgsnio tikrai nieko netr?ksta. Švaru, gražu, skoninga. Jei nežinotum, tai net ne?tartum, kad šeim? slegia baisios skolos ir nežinia d?l rytdienos. Ko jiems reik?t?, kad jie pasijaust? nors kiek saugesni, kad gaut? nors kok? atspirties
tašk?? „Pirmiausiai man reik?t? gauti t? pažad?t?j? darbel?, kad po jo bent jau ?gy?iau teis? ? pašalp?. Net meldžiuosi, kad kas nors tam nesutrukdyt?. Labai reikia malk?, nes jau ir dabar žvarbu, o kas bus po dienos ar kitos? Gal atsirast? ger? žmoni?, gal gal?t? j? padovanoti? Mes jau nebesakome „duoti išsimok?tinai“, nes šiandienos situacija n? to daryti neleidžia. Jau praeit? žiem? vaik? nak?iai su striuke guld?me, o šiemet jau du reik?s guldyti. Man dar labai reik?t? vairuotojo pažym?jimo. Esu prad?jusi mokytis, bet viskas v?l ?strigo d?l pinig? stygiaus. Gal vairuotoj? ruošimo mokykla gal?t? pad?ti? Vairuotojo pažym?jimas labai svarbu, kai tokia vyro sveikata. Reik?t? kaip nors išspr?sti ir Rolando invalidumo klausim?. Bet kaip tai padaryti?“ – vardino Kristina, ko jiems tr?ksta iki laim?s.