Nežinojau, kad man depresija
PogimdyminÄ— depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 procentų pagimdžiusių moterų, taÄiau panaÅ¡us skaiÄius jų pagalbos nesikreipia.
Žmogaus emocinÄ— sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rÅ«pinamÄ—s – kada ir kaip ieÅ¡kome bÅ«dų jaustis geriau. Su vieÅ¡osios įstaigos „Krizinio nÄ—Å¡tumo centras“ psichologe RÅ«ta MickeviÄiene kalbamÄ—s apie pogimdyminÄ—s depresijos priežastis, simptomus ir pagalbos bÅ«dus.
Susirgti gali ir vyrai
Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda su naujagimio užgimimu ir trunka maždaug apie 8 savaites ar ilgiau.
Anot Krizinio nÄ—Å¡tumo centro psichologÄ—s, besilaukianti ir pagimdžiusi mama iÅ¡gyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius pokyÄius, lydimus įvairaus intensyvumo jausmų ir emocijų.
TodÄ—l psichologÄ— R. MickeviÄienÄ— akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nereiÅ¡kia, kad ji yra bloga mama – Å¡iuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba.
„PogimdyminÄ™ depresijÄ… diagnozuoja psichiatras pagal moters jauÄiamus fizinius ir emocinius požymius, jų intensyvumÄ…, trukmÄ™ ir dinamikÄ….
Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruošos darbais. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai“, – kalbėjo psichologė ir pridėjo, kad ne tik moterys, bet ir 4–7 proc. vyrų serga depresija po vaiko gimimo.
Sunku įvardinti vieną priežastį
Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Kelių moteriai nepalankių veiksnių kombinacija gali turėti įtakos ženkliam pogimdyminės depresijos rizikos išaugimui.
„NÄ—ra vienos konkreÄios priežasties Å¡iam sutrikimui rastis. Tai gali bÅ«ti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymÄ…), sirgimas depresija iki nÄ—Å¡tumo arba nÄ—Å¡tumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nÄ—Å¡tumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.
Kiekvienas asmuo yra individualus ir visos ankstesnės patirtys, susirgimai, psichologinis atsparumas ir emocijų valdymas daro įtaką psichologinei sveikatai po gimdymo“, – sakė psichologė.
Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių paÄiai mamai, jos naujagimiui ir visai Å¡eimai. DÄ—l pakitusios emocinÄ—s bÅ«klÄ—s mamai tampa sunku kurti saugų ir prieraišų ryšį su savo vaiku, juo rÅ«pinamasi Å¡altai, vangiai, dÄ—l to didÄ—ja tikimybÄ—, kad vaikas ateityje susidurs su emociniais ir kognityviniais raidos sutrikimais ar elgesio problemomis.
„Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Liga apsunkina mamos santykius ne tik su naujagimiu, bet ir likusia šeimos dalimi“, – teigė psichologė.
Laiku pastebÄ—kite Å¡auktukus
Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidÄ—ti ir nÄ—Å¡tumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nÄ—Å¡tumo metu. Dažniausiai pogimdyminÄ— depresija iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja per pirmus mÄ—nesius po gimdymo, taÄiau, R. MickeviÄienÄ—s teigimu, ji gali pasireikÅ¡ti ir praÄ—jus pusmeÄiui ar net metams po gimdymo.
Paprastai išskiriami požymiai, kurie be jokio pagerėjimo tęsiasi dvi savaites ar daugiau, yra intensyvus liūdesys, verkimas, baimingumas, tuštumos jausmas, greitas irzlumas, pyktis, energijos ir motyvacijos stoka.
„Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikÄ™s miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savÄ™s nuvertinimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kÅ«dikiu. Pasitaiko atvejų, kai moteris kankina baimÄ— sužeisti ar kitaip pakenkti kÅ«dikiui, kyla minÄių apie savÄ™s žalojimÄ… ar net mirtį“, – sakÄ— specialistÄ—.
R. MickeviÄienÄ— pasakojo, kad pagalbos besikreipianÄios moterys neretai paÄios pastebi dažniau pasitaikanÄius psichologinÄ—s bÅ«klÄ—s pokyÄius, todÄ—l užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kÅ«dikio ir juo nesidžiaugti?“, „KodÄ—l džiugias akimirkas užgožia liÅ«desys, tuÅ¡tuma, aÅ¡aros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir iÅ¡gelbÄ—s mane nuo mano paÄios kÅ«dikio?“ Anot psichologÄ—s, tai yra pirmieji raudonieji Å¡auktukai – ankstyvasis pagalbos Å¡auksmas, į kurį svarbu laiku atkreipti dÄ—mesį.
Iš Telšių rajono kilusi Monika sakė pati supratusi esant problemą, kai laikydama rankose naujagimį negalėdavo sulaikyti ašarų. „Iš pradžių pati nesupratau, kaip ir kada pradėdavau verkti. To buvo neįmanoma suvaldyti. Abu su vyru labai laukėme dukrytės, todėl nė nebandžiau visko palikti išsispręsti savaime, kreipiausi pagalbos ir viskas susitvarkė“, – dalijosi Monika.
Užduokite sau klausimus
Pasak R. MickeviÄienÄ—s, visų pirma, pagalbos rankÄ… svarbu iÅ¡tiesti paÄiam sau. Besilaukianti ar neseniai pagimdžiusi moteris gali savarankiÅ¡kai užkirsti keliÄ… depresijos formavimuisi ar ženkliai palengvinti sutrikimo požymius įsipareigodama rÅ«pintis savimi.
Krizinio nÄ—Å¡tumo centre dirbanti specialistÄ— besilaukianÄias ir pagimdžiusias klientes drÄ…sina koncentruotis į penkias sritis: mintis, miegÄ…, mankÅ¡tÄ…, mitybÄ… ir malonumus.
„Paklauskite savÄ™s: ar mano lÅ«kesÄiai sau realistiÅ¡ki, kaip kasdien save padrÄ…sinu ir rÅ«pinuosi minÄių Å¡vara? Kaip suprantu miego svarbÄ… savo organizmui ir ieÅ¡kau bÅ«dų pailsÄ—ti? Ar mano mityba visavertÄ—, o valgymo įproÄiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kÅ«nui stiprÄ—ti ir atsigauti? Kaip malonumais paįvairinta rutina veikia mano emocinÄ™ sveikatÄ…?“ – darbo praktikomis dalijosi specialistÄ—.
Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirÅ«pinti naujagimiu, o emocinÄ— ir psichikos sveikata prastÄ—ja, į pagalbÄ… turÄ—tų atskubÄ—ti artimieji. YpaÄ svarbu, kad aplinkiniai pasiÅ«lytų konkreÄiÄ… pagalbÄ…: pasirÅ«pintų vaiku ir leistų mamai pailsÄ—ti, pasidalintų konkreÄia informacija su pagalbos kontaktais, palydÄ—tų pas specialistus ar padÄ—tų užsiregistruoti vizitui.
„Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o Å¡eima nežino, kaip padÄ—ti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypaÄ kai vyksta svarbÅ«s iÅ¡gyvenimai, siejantys visÄ… Å¡eimÄ…, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku“, – kalbÄ—jo Krizinio nÄ—Å¡tumo centro specialistÄ— R. MickeviÄienÄ—.
JauÄiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinÄ—s paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susiraÅ¡inÄ—jimu. Taip pat ir Krizinio nÄ—Å¡tumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu bÅ«du, kreiptis galima el. paÅ¡tu pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant Å«miai bÅ«klei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
