[1]K? tik pasibaigusi žiema ?kininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemken?iai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buv? ir kitoki? scenarij?. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ?kininkas skai?iavo žiemos šal?i? padarytus nuostolius. Nors ši?me?iai žiemken?iai iš ties? atrodo puikiai, džiaugtis kol kas anksti. Šalnos augal? galb?t jau nebepražudys, ta?iau b?sim? derli? dar gali pasiglemžti sausra.
Kol vieni ?kininkai tikisi išvengti gamtos stichij? žalos pas?liams, kiti, racionaliai ?vertin? rizikas, pas?lius draudžia. Visuomen?je vyrauja nuomon?, kad pas?li? draudimas brangus, ta?iau tokia pozicija klaidinga. Pas?lius apdrausti gali bet kuris ?kis, nes pagal Lietuvos kaimo pl?tros 2014–2020 met? programos (KPP) priemon?s „Rizikos valdymas“ veiklos srit? „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“, susijusi? su pas?li? ir augal? draudimo ?mok? kompensavimu, apsidraudusieji gali susigr?žinti net iki 70 proc. draudimo ?mokos sumos.
Kompensuojama iki 70 proc. draudimo ?mokos
Paraiškas pagal veiklos srit? „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“, susijusi? su pas?li? ir augal? draudimo ?mok? kompensavimu, ?kininkai paprastai kvie?iami teikti du kartus per metus. Šiemet pirmasis paraišk? pri?mimo etapas prasid?jo kovo 1-?j? ir t?sis iki birželio 30 dienos. ? param? pas?li? ir augal? draudimo ?mokoms kompensuoti gali pretenduoti ir paraiškas teikti visi žem?s ?kio veiklos subjektai, apdraud? pas?lius ir (arba) augalus pasirinktoje draudimo kompanijoje. Parama skiriama remiantis „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“ taisykl?mis. Nepaisant to, ar ?vyko draudžiamasis ?vykis, ar ne, pareišk?jui kompensuojama iki 70 proc. draudimo ?mokos sumos.
Džiugu, kad ?kiai vis aktyviau naudojasi šia parama. Paraiškas paramai „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“, susijusiai su pas?li? ir augal? draudimo ?mok? kompensavimu, jau pateik? net 1 t?kst. 28 pareišk?jai per 3 mln. Eur sumai, 2020 m. ruden? apdraud? 2021 m. derli?. 2020 m. derli? draud? 763 pareišk?jai, j? s?skaitas pasiek? net 2 mln. 402 t?kst. Eur. 2019 m. derli? draud? 602 ?kiai, jiems skirta 2,4 mln. Eur paramos.
?mokos dalies kompensavimas – vienas iš motyv? draustis
Marijampol?s savivaldyb?s ?kininkas Antanas Bendaravi?ius pas?lius draudžia jau kelet? met?. Ruden? – nuo iššalimo, pavasar? – nuo sausros. ?kininkas sako, kad labiausiai naudotis draudimo bendrovi? paslaugomis j? skatina galimyb? valdyti rizikas. Tiesa, A.Bendaravi?ius pripažino, kad pas?li? ir augal? draudimo ?mokos kompensavimo galimyb? atliko svarb? vaidmen? priimant sprendim? drausti pas?lius.
„Draudimo nauda niekada nedvejojau. Juk žinojimas, kad patyrus žal? j? kompensuos, leidžia ramiau gyventi. Ta?iau, turiu pripažinti, ilg? laik? pas?li? draudimo paslaugomis nesinaudojau. Tik prieš kelet? met? kolegos ?kininko paragintas apsidrausti pas?lius ir išsiaiškin?s visas aplinkybes bei sužinoj?s, kad egzistuoja tokia (KPP) priemon?s „Rizikos valdymas“ veiklos sritis „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“, pagal kuri? galima atgauti dal? draudimo ?mokos, ryžausi apsidrausti. Prad?j?s draugyst? su pas?li? draudimu, j? t?siu ir toliau. Teko patirti kelis draudiminius ?vykius ir gauti draudimo išmok?, ta?iau svarbiausia, kad galiu ramiau miegoti ir nuolat nesidairyti ? dang? bei or? prognoz? ir nesijaudinti, ar tikrai mano augalai pakels siun?iamus gamtos išbandymus“, – mintimis dalijosi ?kininkas.
Draudžia, nes jau?ia atsakomyb?
Paraiškas paramai gauti pagal veiklos srit? „Pas?li? ir augal? draudimo ?mokos“ jau nemažai met? pildo ir Marijampol?s ?kinink? s?jungos pirmininkas, ?kininkas Sigutis Jundulas. Jis draudžia visus augalus, kuriuos augina. Žemdirbi? vedlys sako tiesiog taip suprantantis ?kio pl?tr? ir r?pinim?si juo.
[2]„Kai investuoji ir atsakingai dirbi, nesinori, kad viskas nueit? perniek. Rizikos valdym? priimu kaip atsakomyb? – tik taip galiu b?ti tikras, kad mano darbai ir tri?sas nenueis veltui. Galima tik?tis, kad, nutikus nelaimei, pasigail?s valdžia, ta?iau taip neb?tinai nutiks, procesas užtruks, o pinig? juk reik?s ?ia ir dabar. Kita vertus, galimyb? susigr?žinti draudimo ?mokos dal? ir yra valstyb?s pagalba, tik ne visi ryžtasi ja pasinaudoti“, – nuomone dalijosi pašnekovas.