Viktoras Vitkus
[1]Straipsn? prad?siu nuo kiek banaloko anekdoto, kai b?relis policinink? aptarin?ja, koki? dovan? gimtadienio proga nupirkti savo viršininkui. Vienas sako, kad galb?t reik?t? dovanoti knyg?. Jo kolega piktai atšauna, jog vien? knyg? šefas jau turi… Žinoma, vietoje knygos gal?jo b?ti paveikslas, o aptarin?ti dovanos problem? gal?jo ne tik garb?s policininkai.
Dail?s k?rinio ?sigijimas tapo ne tokiu jau retu dalyku net dabar. Pabandykim apžvelgti kam, kada ir kokiais b?dais tai daroma.
Dar ne taip seniai provincijoje buvo vienas kitas piešiantis žmogus. Tarkim, vienas atstovavo liaudies menui (dabar tautodailei), kitas – profesionaliajai dailei. Pasirinkimas buvo aiškus. Jonas, Petras ir Antanas nuspr?sdavo, kad Kazimierui ant sienos „salione“ tikt? paveikslas, kurio riekiniame plane b?t? briedis su galingais ragais, tolimesniuose planuose matyt?si Dubysa, trobel? su berželiais. Vyrai, nusprend?, kad paveikslas privalo b?ti su masyviais „auksiniais“ r?mais, traukdavo pas tautodailinink?, kuris jau senai „atmuš?s rank?” tokiame žanre, džiaugsmingai j? laukdavo. Kitame bute Jolanta su Virginija gerdamos kav? nuspr?sdavo, kad gal gerai b?t? nupirkus Izabelei kok? natiurmort? su g?l?mis, bet kad jame b?t? kuo mažiau „treskav?“spalv?. Nor?t?si tokio, kaip pas Žydr?n?, su gražiu „felicitavu“ fonu. Galb?t jos užsuks pas kit? –profesional? dailinink??
Toks reiškinys yra ir šiandien. Prieškariniame Kaune tai vadinosi „saloniniu“ menu. Pirkimo procese gausu snobiškumo. Dabar gi matome dail?s k?rin? kaip priemon? puošti kambar?, o neretai ir smulkesn? tiksl? – kad tikt? prie židinio. Dažnai tokius poreikius tenkina periferijoje esantys dail?s salonai. Pats meno k?rinys netenka savo tiesiogin?s paskirties – teikti estetin? pasitenkinim? j? ?sigijusiam žmogui.
Yra paplit?s ir pragmatiškasis k?rinio ?sigijimo b?das, kuomet skambinama ? dailininko namus iš anksto žinant, kokio dydžio paveikslo norima, kiek tam numatyta l?š? ir kas jame turi b?ti pavaizduota. Dailininkas atsako taip arba ne. Jeigu užsakovo norai atitinka esamus darbus, tolimesn?s derybos tampa daugiau aiškios.
Tikrai nesi?ly?iau to daryti didži?j? šven?i? išvakar?se, nes aktyviai dirban?io dailininko k?riniai (nesvarbu ar tai tradicin? tapyba, grafika, taikomoji dail?, menin? fotografija) dažnai b?na išsisklaid? po parodas arba dar negr?ž? iš j?. Reikia prisiminti, kad dailininkas yra jautri nat?ra. Toks skubotas pirkimas jam gali pasirodyti nenuoširdus – perkama paskutiniu momentu, nes „geresn?s“ dovanos nerasta.
[2]Gerai, jeigu meninink? k?riniai jau paž?stami iš katalog?, jie spausdinti ?vairiuose leidiniuose, apie juos raš? menotyrininkai, teigiamai buvo ?vertinti konkurs? komisij?. Ta?iau ir ?ia slypi netik?tum?. Katalogai b?na išleisti prieš penket? ar daugiau met? ir darbai jau iškeliav? iš dirbtuvi? arba ?sigyti kit? asmen?. Si?lytina kalbinti dailininkus parod? atidarymo metu. Tuomet j?s galite ramiai išsirinkti jums patikus? darb?, palyginti su kit? meninink? k?riniais. Manau, kad ir patys dailininkai, kiek pagauti euforijos, bus nuolaidesni.
Ir ? mažesnius Lietuvos miestus ateina dail?s k?rini? aukcionai. Nenagrin?sime j? tiksl?, ta?iaujuose galima visai netik?tai ?sigyti verting? k?rini?. Gerai, jeigu organizatoriai suteikia galimyb? prieš pa?io aukciono pradži? susipažinti su visais k?riniais. Tuomet išsirinkite labiausiai jums patikusius ir steb?kite, kiek laiko apži?rin?dami prie j? užtrunka dalyviai. Dar geriau, jeigu šioje akcijoje dalyvauja dailininkai profesionalai, kolekcionieriai – selekcininkai, nes j? reakcija yra tikrai svarbi. Buvau gan?tinai nusteb?s, kai viename aukcione Pal?kš?io dvare nebuvo nupirktas žinomo dailininko k?rinys už „prieinam?“ kain?.
Pirkdami didesn? ir brangesn? k?rin?, pretenduojant? ? antikvariat?, konsultacija pasitelkite išmanant? žmog? arba tiesiog atsisakykite sumanymo. Niekuomet nerekomenduo?iau (nebent esate žinovas) pirkti jokio meno k?rinio turguje.
Nereikia veržtis pirmam sutikti su si?loma pardavimo kaina. Jeigu pirmame j?s? sudalyvautame aukcione nepavyks nupirkti jokio k?rinio, nereikia nusiminti – tai padarysite kit? syk?.
Straipsn? prad?siu nuo kiek banaloko anekdoto, kai b?relis policinink? aptarin?ja, koki? dovan? gimtadienio proga nupirkti savo viršininkui. Vienas sako, kad galb?t reik?t? dovanoti knyg?. Jo kolega piktai atšauna, jog vien? knyg? šefas jau turi… Žinoma, vietoje knygos gal?jo b?ti paveikslas, o aptarin?ti dovanos problem? gal?jo ne tik garb?s policininkai.
Dail?s k?rinio ?sigijimas tapo ne tokiu jau retu dalyku net dabar. Pabandykim apžvelgti kam, kada ir kokiais b?dais tai daroma.
Dar ne taip seniai provincijoje buvo vienas kitas piešiantis žmogus. Tarkim, vienas atstovavo liaudies menui (dabar tautodailei), kitas – profesionaliajai dailei. Pasirinkimas buvo aiškus. Jonas, Petras ir Antanas nuspr?sdavo, kad Kazimierui ant sienos „salione“ tikt? paveikslas, kurio riekiniame plane b?t? briedis su galingais ragais, tolimesniuose planuose matyt?si Dubysa, trobel? su berželiais. Vyrai, nusprend?, kad paveikslas privalo b?ti su masyviais „auksiniais“ r?mais, traukdavo pas tautodailinink?, kuris jau senai „atmuš?s rank?” tokiame žanre, džiaugsmingai j? laukdavo. Kitame bute Jolanta su Virginija gerdamos kav? nuspr?sdavo, kad gal gerai b?t? nupirkus Izabelei kok? natiurmort? su g?l?mis, bet kad jame b?t? kuo mažiau „treskav?“ spalv?. Nor?t?si tokio, kaip pas Žydr?n?, su gražiu „felicitavu“ fonu. Galb?t jos užsuks pas kit? – profesional? dailinink??
Toks reiškinys yra ir šiandien. Prieškariniame Kaune tai vadinosi „saloniniu“ menu. Pirkimo procese gausu snobiškumo. Dabar gi matome dail?s k?rin? kaip priemon? puošti kambar?, o neretai ir smulkesn? tiksl? – kad tikt? prie židinio. Dažnai tokius poreikius tenkina periferijoje esantys dail?s salonai. Pats meno k?rinys netenka savo tiesiogin?s paskirties – teikti estetin? pasitenkinim? j? ?sigijusiam žmogui.
Yra paplit?s ir pragmatiškasis k?rinio ?sigijimo b?das, kuomet skambinama ? dailininko namus iš anksto žinant, kokio dydžio paveikslo norima, kiek tam numatyta l?š? ir kas jame turi b?ti pavaizduota. Dailininkas atsako taip arba ne. Jeigu užsakovo norai atitinka esamus darbus, tolimesn?s derybos tampa daugiau aiškios.
Tikrai nesi?ly?iau to daryti didži?j? šven?i? išvakar?se, nes aktyviai dirban?io dailininko k?riniai (nesvarbu ar tai tradicin? tapyba, grafika, taikomoji dail?, menin? fotografija) dažnai b?na išsisklaid? po parodas arba dar negr?ž? iš j?. Reikia prisiminti, kad dailininkas yra jautri nat?ra. Toks skubotas pirkimas jam gali pasirodyti nenuoširdus – perkama paskutiniu momentu, nes „geresn?s“ dovanos nerasta.
Gerai, jeigu meninink? k?riniai jau paž?stami iš katalog?, jie spausdinti ?vairiuose leidiniuose, apie juos raš? menotyrininkai, teigiamai buvo ?vertinti konkurs? komisij?. Ta?iau ir ?ia slypi netik?tum?. Katalogai b?na išleisti prieš penket? ar daugiau met? ir darbai jau iškeliav? iš dirbtuvi? arba ?sigyti kit? asmen?. Si?lytina kalbinti dailininkus parod? atidarymo metu. Tuomet j?s galite ramiai išsirinkti jums patikus? darb?, palyginti su kit? meninink? k?riniais. Manau, kad ir patys dailininkai, kiek pagauti euforijos, bus nuolaidesni.
Ir ? mažesnius Lietuvos miestus ateina dail?s k?rini? aukcionai. Nenagrin?sime j? tiksl?, ta?iau
juose galima visai netik?tai ?sigyti verting? k?rini?. Gerai, jeigu organizatoriai suteikia galimyb? prieš pa?io aukciono pradži? susipažinti su visais k?riniais. Tuomet išsirinkite labiausiai jums patikusius ir steb?kite, kiek laiko apži?rin?dami prie j? užtrunka dalyviai. Dar geriau, jeigu šioje akcijoje dalyvauja dailininkai profesionalai, kolekcionieriai – selekcininkai, nes j? reakcija yra tikrai svarbi. Buvau gan?tinai nusteb?s, kai viename aukcione Pal?kš?io dvare nebuvo nupirktas žinomo dailininko k?rinys už „prieinam?“ kain?.
Pirkdami didesn? ir brangesn? k?rin?, pretenduojant? ? antikvariat?, konsultacija pasitelkite išmanant? žmog? arba tiesiog atsisakykite sumanymo. Niekuomet nerekomenduo?iau (nebent esate žinovas) pirkti jokio meno k?rinio turguje.
Nereikia veržtis pirmam sutikti su si?loma pardavimo kaina. Jeigu pirmame j?s? sudalyvautame aukcione nepavyks nupirkti jokio k?rinio, nereikia nusiminti – tai padarysite kit? syk?.