[1]Žodžiai iš dainos: „Kada nors ateis toks laikas, bus vaikelis nebe vaikas…“ Taip atsitiko ir Raseini? lopšelio-darželio „Liepait?“ priešmokyklin?s grup?s „Žiogeliai“ vaikams. Vien? dien? jie pasteb?jo išaug? dideliais žiogais. Ašarot? ryt? ?irškiantys trime?iai staiga tapo darniai griežian?i? septynme?i? žiog? ansambliu. Kolektyv? ketverius metus kantriai derino nuostabi komanda: aukl?tojos Erika, Giedr?, Jolanta ir Šviesuol?. Joms asistavo Regina ir Neringa. Kantriai, su motiniška meile, su dideliu r?pes?iu ir atsakomybe pedagog?s ruoš? m?s? vaikus, kad jie b?t? brand?s žengti ? pirm? klas?: ir akademiškai, ir emociškai. Apie emocin? pasiruošim? ir norisi pakalb?ti daugiau.
Priešmokyklinio ugdymo grup?s „Žiogeliai“ t?veliams pasisek?: m?s? vaikus ugd? pedagog?s, jos iš pajautimo ir ilgamet?s patirties didel? d?mes? skyr? ne tik akademin?ms žinioms perduoti, bet ir emociniam intelektui ugdyti. Paprastai tariant, vykdydamos priešmokyklinio ugdymo program? steng?si, kad vaikas augt? ne tik protingas ir stiprus k?nu, bet ir stabilus emociškai, b?t? pozityvus, dr?sus ieškoti pagalbos, atrasti sprendimus ir atsakymus ? ?vairias vaikiškos kasdienyb?s patirtis. Atskirai norisi d?koti [2]nuostabiam žmogui – fantastiškai aukl?tojai Erikai Vaitkienei. ?žvalgi akis dr?sta daryti išvad?: aukl?tojos s?km?s paslaptis – bes?lygiška meil? vaikams. Kantriai, be pasipuikavimo savo darb? dirbanti aukl?toja turi vien? tiksl? – kad vaikai b?t? laimingi. Prireikus dr?sta ginti savo vaikus. Tik?tina, kad m?s? krašte dauguma toki? pedagogi?. Teb?na joms atlyginta Dievo už j? neapskai?iuot? atlyginimais darb? aplodismentais, garbe, diplomais, pad?kos raštais, kvalifikacijomis ir pan. Bet š?kart leiskite nusilenkti b?tent Erikai.
Ji geba kasdien?se veiklose „?pakuoti“ smalsum? žadinan?ias veiklas, per kurias vaikas lygiavertiškai ugdosi ir akademiškai, ir emociškai. Šiais laikais tai labai svarbu. Patyriminis ugdymas, žinios, susietos su gyvenimu, k?rybiška, kritiškai m?stanti, atsakingai auganti asmenyb? – prioritetas ir stipryb?, galimai net išlikimas. Svarbiausia, visa tai pateikiama vaikui su meile, per pozityv? aukl?jim?, be streso, skubos ir per vaikui suprantam? pagarb? santyk? – ir su vaiku, ir su jo šeima. To ne visuomet išmoksi, tai prigimtin? žmogiškoji dovana. ?domus faktas apie m?s? Erik? – buvimo laikas su vaikais ne?skai?iuojamas ? jos gyvenimo trukm?. Ji taip ilsisi ir pasikrauna. Tod?l jei n?jote su Erika ? diskotekas, sunkiai nusp?site jaunatviškos aukl?tojos amži?, toks vaizdas, kad ji kasmet jaunyn! (Šios eilut?s skirtos iliustruoti puikiam aukl?tojos humoro jausmui.) Tod?l ir mums ši aukl?toja buvo dovana ir kasdienin? švent? ne tik ypatingomis datomis ar tuomet, kai mato t?veliai. Tokie buvo visi ketveri ugdymosi [3]metai. M?s? vaikai šiandien džiaugiasi vaikyste, visi nori ir pasiruoš? atverti mokyklos duris, trokšta pažinti pasaulio išmint?.
Kai šio meto neeilin? pad?tis pasaulyje neapaž?stamai pakoregavo daugeliui mums ?prast? gyvenimo ritm?, tradiciniams susib?rimams, švent?ms reik?jo ieškoti kit? form?. N?ra to blogo, kas neišeit? ? gera – sako liaudies patarl?. Neli?d?jome negal?dami tur?ti tradicinio darželio išleistuvi? koncerto, kuris dažn? mam? savo jautriu grožiu sugraudina iki širdies gelmi?. Per ketverius metus aukl?tojos Erikos d?ka mes buvome išmok? ? daugel? dalyk? pažvelgti kitaip, galb?t net ?domiau. Tod?l tvarkingai sud?liotos programos išleistuvi? koncert? akt? sal?je šiemet pakeit? visos savait?s išleistuvi? nuotykiai. Kasdien vis kiti: lobio-torto paieškos darželio teritorijoje pagal plan?, išvyka su edukacija muziejuje, led? valgymas parke, ind?n? miestelis su cukraus vata, beždžioniuk? diskoteka „picerijoje“, naktis darželyje su pižam? vakar?liu… Kulminacija – rytinis šeštadienio b?gimas su t?veliais ir pusry?iai lauke! Ar jums nepavydu..? Pad?kos žodžius šnabžd?jo g?l?s… Ir ašaros… Kaipgi be j??.. Pad?kos ir džiaugsmo ašaros su daugybe emocij?.
[4]Pam?stymai refleksijos pabaigai: kažin kada vaikai laimingesni: ar kai savait?mis „šlifuoja“ parodom?j? išleistuvi? program? t?veliams, ar tada, kai laisvesn?s formos renginiuose patiria gausyb? emocij?, kurios žadina k?rybiškum?, skatina panaudoti ?gytas žinias. Begalinis lengvumo poj?tis žvelgiant iš šono. Bet nors kiek išmanan?iam vaik? šven?i? organizavimo „virtuv?s“ reikalus yra žinoma, kad už to slepiasi neišmiegotos aukl?toj? naktys, „ištirpusios“ poilsio dienos… A?i?, mielosios, kad j?s dar vien? širdies dalel? atidav?te d?l m?s? vaik? laimingos vaikyst?s. Erika, nesikuklink, kad tau skirta daugiausia šio teksto eilu?i?. Mes taip mažai ?prat? pad?koti. Neišsak?me kasdien viso švelnumo, kai po sunkios darbo dienos ateidavome pasiimti savo vaik? nuo tavo keli?…
„Žiogeli?“ grup?s t?veli? vardu mama
Danut? Aleksien?