Daugeliui dabar sunkiau nei ?prastai, ta?iau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos ? specialistus.
Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabr?žiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmon?s vis dar nedr?sta kalb?ti apie savo emocijas ir renkasi lengvesn? keli? stengdamiesi tai pamiršti, atid?ti ar nesureikšminti.
[1]
Psicholog? Sonata Mickuvien? akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnyb?s, o stipryb?s ir s?moningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenyb?s nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesig?dija kalb?dami apie savo psichikos problemas, kuri? turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksm? d?l savo psichin?s ir emocin?s gerov?s, turin?ios milžinišk? ?tak? gyvenimo kokybei.
Pastarieji ?vykiai daro ?tak?
Anot psicholog?s S. Mickuvien?s, normali psichikos sveikata – tai geb?jimas b?ti savimi tarp kit?, gana pastovi emocin? b?sena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, nat?raliai išgyventi nes?kmes, li?des? ir kitas emocijas.
„Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis ? kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nes?kmes“, – aiškina ji.
Didel? ?tak? psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai. Psicholog? teigia, kad d?l pandemijos visuomen?je atsirado socialinis nerimas – kai žmon?s kone visuomet b?na ir dirba namie, o iš?jimas iš j? jiems kelia stres?: „Namie viskas b?na itin patogu, tod?l galiausiai juose „užsis?dima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmon?mis.“
Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiam? ?tak? psichikos sveikatai: „Žmon?s patiria stres?, nerim?, bijo d?l savo ateities ir d?l finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir n?ra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks s?kmingai išmok?ti paskolas, išleisti vaikus ? studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psicholog?.
Kreipimasis pagalbos – pagirtinas žingsnis
S. Mickuvien?s teigimu, visuomen?je vis dar gaji stigma, kai d?l fizin?s sveikatos kreiptis ? gydytojus yra ?prasta, o kreiptis psichin?s ir emocin?s pagalbos žmon?s atid?lioja manydami, kad viskas praeis savaime ir tokia pagalba jiems yra nereikalinga.
Psicholog? pabr?žia – kreipimasis pagalbos yra ne silpnyb?s, o stipryb?s požymis: „Sprendimas ieškoti pagalbos, nebijojimas susidurti su savo emocijomis ir tikruoju „aš“ yra stiprios asmenyb?s bruožas.“
Anot jos, žmones kreiptis ? specialistus dažnai paskatina artimieji, draugai. Neretai net ir pats k?nas pradeda rodyti tam tikrus signalus, tokius kaip psichosomatiniai skausmai: „Labai dažnai susiduriame su tuo, kad žmogus jau?ia skausm?, ta?iau medikai negali rasti to skausmo priežasties, tod?l pasi?lo apsilankyti pas psicholog?.“
Be to, psicholog? pastebi, kad ? j? dažniausiai kreipiasi 25–35 met? sulauk? asmenys.
[2]
„Tokio amžiaus žmon?s turi socialinius tinklus, domisi aktualijomis, tendencijomis ir visapusišku asmenyb?s augimu ir tobul?jimu, tod?l manau, kad visa tai turi didel? poveik? žmogaus s?moningumui ir norui stiprinti savo psichikos sveikat?“, – pažymi specialist? ir priduria, kad psichologin?s pagalbos ieško ir vyresni žmon?s, ta?iau jos praktikoje toki? klient? gerokai mažiau.
Kaip galime pad?ti sau?
Kartais šiuolaikinis žmogus, daug skaitantis ir besidomintis psichologija, streso akimirk? niekaip negeba nusiraminti ir negali prisiminti perskaityt? patarim?, kurie jam pad?t?.
Tam, kad geb?tume pad?ti sau, psicholog? rekomenduoja naudoti nesud?ting? ir paprast? pratim?, vadinam? stabtel?jimu.
„Kai jau?iate, kad k?n? užvaldo nerimas, neigiamos mintys ar emocijos, pradeda dreb?ti rankos, pasistenkite stabtelti bent porai akimirk?. Atkreipkite d?mes? ? tai, kas vyksta jumyse, kokius k?no poky?ius jau?iate, pasteb?kite savo emocijas ir mintis. O tada susiaurinkite d?mesio lauk? ir pasteb?kite tik savo kv?pavim?, visa kita paliekant už d?mesio rib?. Kelet? akimirk? susikoncentruokite ? nat?ral? kv?pavim? ir pamažu pereikite prie atpalaiduojan?io kv?pavimo, kai ?kvepiate per nos? ir ?kv?pus per burn? sakote žod? „ramu“, stengiantis kiek ?manoma labiau atpalaiduoti savo k?n?. Tada pasitelk? vaizduot? ?kv?pkite visk?, kas yra gero, pavyzdžiui, gerum?, meil? ar r?pest?, ir iškv?pkite vis? negatyv?: nerim?, kalt?, g?d?, li?des?, pykt?.“
Pasak specialist?s, ši praktika yra itin efektyvi ir padeda žmon?ms priimti gyvenimiškas situacijas, susitvarkyti su kylan?iomis mintimis ir emocijomis. Be to, ji primena, kad fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, kofeino kiekio reguliavimas, alkoholio atsisakymas, tinkamas miego ir poilsio režimas taip pat padeda išlaikyti ir stiprinti ger? psichin? ir emocin? sveikat?.
Prieinamos pagalbos galimyb?s ?vairios
Jei matote, kad j?s? psichin? ir emocin? b?sena neger?ja, ta?iau vis dar nedr?state kreiptis pagalbos – rekomenduojama pirm?j? žingsn? žengti paskambinant psichologin?s pagalbos telefono linija ir anonimiškai pasikalbant su konsultantu apie tai, kas jums kelia nerim?, stres? ar kitus ne itin malonius poj??ius. Toks pokalbis gali b?ti itin svarbus ir padr?sinantis jus žengti tolesnius žingsnius emocin?s gerov?s link.
Pagrindin? emocin?s paramos linija – 1809. Vis? pagalbos linij? s?raš? galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetain?je www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.
„Pagalba sau“ interneto svetain?je ir mobiliojoje program?l?je taip pat gausu informacijos apie psichologinius sutrikimus, sav?s ir savo emocij? pažinim?, galima atlikti geros savijautos test?, pagalbos žem?lapyje rasti visas šalies psichikos sveikatos prieži?ros ?staigas, susipažinti su rekomendacijomis gyventojams, specialistams ir organizacijoms ar teisiniais apribojimais sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais.
Taip pat svarbu žinoti, kad kiekvienas pilietis, užsiregistrav?s psichikos sveikatos centruose arba visuomen?s sveikatos biure, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas ir tam n?ra reikalingas gydytojo siuntimas.
Jeigu reikalinga pagalba d?l psichikos ir elgesio sutrikim?, galima kreiptis ? psichiatr? psichikos sveikatos centre, kur bus ?vertinta psichikos b?kl? ir skiriamas reikiamas gydymas.
Patiriantiems artimo žmogaus smurt? nemokam? ir konfidenciali? pagalb? si?lo specializuotos kompleksin?s pagalbos centrai (SKPC) (www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai/).
Išgyvenantiems kriz? ar esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei ir reikalinga skubi pagalba, reik?t? skambinti 112. Tada asmuo bus pristatytas ? pri?mimo-skubios pagalbos skyri? ir jam suteikta b?tinoji pagalba.
Rekomendacijos savipagalbos ?g?džiams lavinti
Norintiems sužinoti daugiau apie savipagalb?, s?moningum? ir psichikos sveikat?, patariama parsisi?sti ir naudotis internetin?mis program?l?mis „Ramu“ ir „Pauz?“.
„Ramu“ yra pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi program?l?, skirta panikos atakas patiriantiems žmon?ms. Joje galima sužinoti, kaip grei?iau ir efektyviau sustabdyti panikos atak?, suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir kaip tai susij? su k?nu ir psichika, mokytis nauj? nusiraminimo ir atsipalaidavimo ?g?dži?.
Program?l?je „Pauz?“ galima rasti daug naudingos informacijos apie s?moningum? ir jo poveik? gyvenimo kokybei, geb?jim? susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir suprasti bei priimti savo emocijas.
[3]
Pilie?iai raginami pasinaudoti visomis psichikos sveikatos gerinimo galimyb?mis, nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Svarbiausia suprasti, kad kartais net ir vienas pokalbis gali pad?ti pasijusti geriau, sužadinti pasitik?jim?, vilt?, paskatinti spr?sti problemas ar tiesiog priminti, kad j?s niekada nesate vienas.