Nusivylimas lietuvių kilmės teorija

Šarūnas BARKAUSKAS

Kaip žinome, viena iš lietuvių kilmės teorijų tvirtina, kad esame kilę iš romėnų, tačiau pastarųjų metų įvykiai šią kilmingos kilmės teoriją kategoriškai paneigia. Visą kilmės teorijos apgaulės esmę atskleidė krizės pamokos.
Antai romėnams visapusiškai artimi graikai krizės sukeltas negandas pasitiko kaip tikri antikinių laikų kovotojai: pulkais išėjo į gatves ir ėmė atakuoti įvairias valstybines institucijas, kurios nutarė sumažinti žmonėms įvairias išmokas, pailginti pensinį amžių ir panašiai. Narsūs Odisėjo, Heraklio, Achilo palikuonys protėvių ietis iškeitė į grindinio akmenis ir kaip pašėlę svaidė juos į protesto akcijas bandančius užgniaužti policijos dalinius. Vietoje senovinių šalmų su antveidžiais graikai dėvėjo šiuolaikines apsaugos priemones – respiratorius. Jų nepasitenkinimas drebino visą valstybę.
Tuo tarpu lietuviai, nors ir buvo labai nepatankinti krizės padariniais, tačiau tik bailiai burnojo pakampėse ir savo teisėtą pasipiktinimą išliejo ne protestų bangomis ant valstybinių institucijų, bet savigriovos procesais: savo romėniško pykčio ugnį gesino gausiais alaus ir pilstuko kiekiais. Pastaroji aplinkybė ne tik paneigia romėnišką lietuvių tautos kilmę, bet patvirtina komunistų prielaidą, kad lietuviams ypač artimos kai kurios rusų tautos tradicijos. Visų pirma turima galvoje tradicija nežabotai svaigintis alkoholiu.
Toks pasyvus, visiškai neveiksmingas burnojimas prieš valdžią jau duoda labai karčių vaisių: Lietuvoje taikomas pats didžiausias Europoje akcizas alkoholiui ir degalams, o plataus vartojimo prekių kainos – kaip Olandijoje.
Tokia situacija ypač džiugina valdžios atstovus Lietuvoje. „Tas Lietuvos žmonių atsidavimas, kurį žmonės iki šiol demonstravo, ir buvo laidas, garantija to, kad mes galime pasiskolinti ir vykdyti įsipareigojimus žmonėms“, – interviu „Žinių radijui“ yra sakiusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Be to, ji pabrėžė, kad toks „žmonių atsidavimas leis grįžti prie pajamų ir išlaidų subalansavimo“.
Žinoma, savotiškai malonu, kad visiškai ne romėniškos kilmės piliečių santūrume ministrė įžvelgia neabejotiną vertybę ir net pagiria už ją. Deja, ties bendro pobūdžio
pagyrimu ji  ir sustoja. Ne sustoja, bet tiesiog įauga į granitą kaip antikinė kolona – tai yra, nieko gero tiems giriamiems žmonės nepasiūlo. Atvirkščiai – karpo pensijas ir, kas svarbiausia, veiksmingai nepasirūpina, kad mažėtų šildymo kainos. Kaip žinome, dujoms gerokai pabrangus tikėtis pigesnio šildymo labai sudėtinga.

Ne ten pabėgo

Viena ankstyviausių ir ilgą laiką populiariausių lietuvių kilmės legendų kalba apie lietuvių kilmę iš kelių šimtų romėnų šeimų, pabėgusių į Lietuvą Nerono arba Atilos
laikais.
Labai gaila, kad pabėgo iš šiltų kraštų į atšiaurų Baltijos jūros regioną. Matyt, buvo silpni ir lengvai vaikomi, jei komfortišką Viduržemio jūros klimatą iškeitė į mums
gerai pažįstamas šaltas žiemas ir vėjuotus rudenius. Jei nebūtų pasprukę, lietuviai dabar gyventų šalia vynuogynų ir, kas svarbiausia, nereikėtų mokėti už šildymą.
Vienintelis lietuvių protėvių pabėgimo į šiaurę pliusas galėtų būti nebent tas, kad šiaurėje mes užsigrūdinome ir tapome labai ištvermingi. Įsivaizduokite, jei narsiai prieš krizės padarinius protestuojančius graikus dar užgriūtų mokesčiai už šildymą. Nėra jokios abejonės, kad dauguma narsių graikų taptų elgetomis ir bėgtų kaip lietuvių protėviai ieškoti užuovėjos kur nors kitur.
O štai lietuviai, nors ir labai dejuodami, tačiau šilumos kainas atlaiko ir, kas keisčiausia, regis, netgi ima atsitiesti bei atsigauti. Gal tai reiškia, kad jie kaip kovingieji romėnai arba, pavyzdžiui, kaip dabartiniai graikai, išeis į gatves pakovoti už savo gerovę?
Tačiau atsigaunantys lietuviai skuba ne į gatves, bet į didžiuosius prekybos centrus, kur ir iššvaisto visą savo energiją. Tai liudija neseniai pateikti statistiko departamento duomenys.

Kažkas atsigauna

Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį, palyginti su kovu, prekybos centrų apyvarta padidėjo 3,4 proc. Palyginti su 2010 metų balandžiu, šių metų balandį apyvarta padidėjo 7,8 procento.
Tie skaičiai iškalbingai liudija, kad pradėjo augti Lietuvos gyventojų perkamoji galia. Laikai, kaip matome, neatpažįstamai pasikeitė:jei romėnų laikais gyventojai buvo
vertinami pagal fizinę galią, taip dabar – pagal perkamąją galią. Štai kodėl po krizės lyg ir atsigaunantys lietuviai šturmuoja ne kokias nors priešo pilis, bet prekybos centrus. Ypač nemenko šturmo sulaukė prekybos centras „Ozas“. Išankstiniais duomenimis, gegužės mėnesį viso prekybos centro pardavimai augo 36 proc., o lankytojų (kitaip tariant, šturmo grupių) – 14 procentų.
Įdomu tai, kad „Ozą“ ir kitus prekybos centrus Lietuvoje nuožmiai šturmavo ir baltarusiai. Tačiau jei lietuvių šturmo nuotaikas skatino perkamosios galios augimas, tai
baltarusių atakas sąlygojo panika, priešmirtinės konvulsijos – kitaip tariant, baltarusių aktyvumą skatino savo vertę katastrofiškai prarandantis Baltarusijos rublis. Tačiau, kaip viešojoje erdvėje pastebėjo prekybos centro vadovė Inga Navickaitė, baltarusių atakos – laikinos, o štai iš šiltų kraštų pasprukusių romėnų protėvių išpuoliai prekybos centruose turėtų būti vis aktyvesni.

Perka puošmenas

Prekybos analitikai tvirtina, kad perkamąją galią atgaunantys lietuviai labai padidino įvairių prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių pardavimus. Gegužę net du kartus paaugo grožio, bankų, remonto paslaugos, kavinių ir restoranų pardavimai paaugo 30 proc., namų interjero, puošybos prekių salonų, galanterijos ir aksesuarų bei juvelyrinių dirbinių parduotuvių – 45 proc., vaikiškų prekių parduotuvių – 49 proc., avalynės parduotuvių – 33 proc., drabužių parduotuvių – 31 proc., sporto prekių parduotuvių – 31 proc.
Tačiau finansų analitikai tokius augimo rodiklius vertina gana skeptiškai ir aiškina, jog apgaulingo augimo įspūdį sukelia vadinamasis žemos bazės efektas. Mat net ir
nuosmukio laikotarpiu žmonės pirko maisto produktus, jų pardavimas sumažėjo tiktai nežymiai, todėl dabartinis augimas analitikams nedaro įspūdžio.
Pasak „Danske“ banko analitikės Violetos Klyvienės, galima drąsiai konstatuoti, kad pasibaigus nuosmukiui lietuviai nepradėjo daugiau valgyti, tik, matyt, dažniau renkasi brangesnius produktus, o vadinamųjų prabangos prekių vartojimas sunkmečiu buvo tikrai sumažėjęs, todėl šios grupės prekių pardavimų padidėjimas šiais metais rodo gana pastebimą atsigavimą.

Kodėl nebėgo į Liuksemburgą?

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko surengtame moksliniame seminare dalyvavę profesoriai svarstė, kodėl iš šiltų kraštų neaiškiomis aplinkybėmis pabėgę lietuvių protėviai spruko ne kur nors į pietus, pavyzdžiui, Portugaliją, Alžyrą, Maroką, Tunisą. Galėjo juk pabandyti sprukti ir į Vakarų Europą, pavyzdžiui, Liuksemburgą. Bet kažkodėl kaip kokie nusikaltėliai spruko į pelkes prie Baltijos jūros.
Jei būtų pabėgę į dabartinę Liuksemburgo teritoriją, lietuviai dabar galėtų būti pati turtingiausia pasaulio tauta. Kaip parodė tyrimas, Didžioji Liuksemburgo Hercogystė yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vidutiniškai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikė Europos statistikos agentūra „Eurostat“.
Tyrėjų nuomone, Liuksemburgo turtingumą galima paaiškinti dideliu darbo migrantų iš Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos skaičiumi. Jie negyvena kunigaikštystėje, bet
joje dirba ir papildo jos iždą mokesčiais.
Nyderlandai užėmė antrąją vietą pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungoje. Po jų eina Danija, Airija ir Austrija.
Neturtingiausios šalys, be Bulgarijos, yra Rumunija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Kodėl lietuvių protėviai nepabėgo bent jau į Prancūziją ar Belgiją, kurios gyventojai dabar mėgaujasi visai neblogu gyvenimu?
Mokslinės konferencijos metu buvo įrodyta, kad šios šalys tuo metu jau buvo užimtos. Laisvų vietų buvo tiktai miškingose pelkėse prie Baltijos jūros. Teoriškai svarstant, romėniškos kilmės lietuvių protėviai galėjo išvaryti Liuksemburgo karalystėje istoriniais laikais apsigyvenusias įvairias keltų ir gotų gentis. Tačiau to padaryti buvo neįmanoma, nes, kaip jau minėta, pabėgėlių buvo tik keli šimtai, tad jie negalėjo nieko rimtai išgąsdinti. Liuksemburgą buvo įmanoma tiesiog nupirkti, kaip penkioliktame šimtmetyje padarė Burgundijos kunigaikštis Pilypas Gerasis. Tai, aišku, buvo nemenki pinigai, todėl suprantama, kad pabėgėliai lietuvių protėviai tokių stambių sumų neturėjo.
Dabar beprasmiška būtų tuos pabėgėlius smerkti, kad jie nesurado būsimajai Lietuvai bent kiek šiltesnės vietos, kurioje jų palikuonims nereikėtų taip brangiai mokėti už
tiekiamą šilumą.

Vis dėlto – graži vietelė

Kita vertus, tenka pripažinti, kad mūsų protėviai išsirinko labai gražią vietą. Vien ko verta Dubysa prie Raseinių! Gal būtent jos įkvepiantis grožis pažadino nepralenkiamo Lietuvos poeto Maironio genijų. Savo užburiančiose vizijose jis ne kartą mini mūsų protėvius: Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai, Jie mylimą Lietuva gina Kam nusviro galva, tam dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Genialios eilės! Iš tiesų verta buvo narsiai ginti tokią gražią šalį ir jos žmones. Tačiau tikrai apmaudu, kad šalį taip netikusiai gina dabartinė valdžia. Vilčių gali suteikti nebent tai, kad ateityje Lietuva gali įgyti atominės jėgos ir galbūt atsiras galimybė nutraukti su Rusija siejančius energetinius pančius.

Lūžio taškas

Kaip žinome, per kelis pastaruosius mėnesius energetikos sektoriuje prasidėjo esminės permainos. Vizijos, apie kurias daug metų buvo tik kalbama, šiuo metu tampa
realesnės. Faktas, kad net dvi pasaulio energetikos gigantės – Japonijos „Hitachi“ su amerikiečių „General Elektric“ ir JAV koncernas „Westinghouse“ – rimtai susidomėjo Lietuvos atominės elektrinės statybomis, akivaizdžiai demonstruoja, jog pasiektas lūžio taškas, už kurio – energetinis ir ekonominis Lietuvos nepriklausomumas.
Realiai projektas bus pradėtas įgyvendinti tuomet, kai Seimas patvirtins koncesiją, tai yra valstybės įsipareigojimus. Iki šiol priklausomybė nuo vieno energetinio šaltinio Rusijoje lėmė ne tik energijos srautus į Lietuvą, bet ir pinigų srautus iš jos.
Kaip pabrėžia energetikos ministras Arvydas Sekmokas, šis pinigų ir energijos srautų judėjimas susijęs su daugybe įmonių, asmenų ir interesų. „Yra daug norinčių išlaikyti šiuos srautus, kaip pragyvenimo, pajamų ir turtėjimo šaltinį. Pastačius naują atominę elektrinę pinigų srautai kardinaliai persiskirstys, bus sukurta rinka, taigi šiai pertvarkai, kaip ir bet kuriai didelei permainai, daug kas priešinasi“, – sakė A. Sekmokas.
Tačiau, jo nuomone, sustabdyti vis labiau įsibėgėjančių procesų jau nebeįmanoma.
Atrodo, kad netrukus Lietuva turės rimtą atominį ginklą, kuris gins nuo užsienio šalių pančių ir, tikėkimės, bus naudingas ne tik energetikams, bet visiems Lietuvos žmonėms – garbingiems romėnų palikuonims.