NVSC: vÄ—jo jÄ—gainÄ—s gyventojams netrukdo
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
„BaimÄ—s ir skundai yra planuojant elektrines, o eksploatuojant jų gauname itin mažai“, – sako Nacionalinio visuomenÄ—s sveikatos centro (NVSC) VisuomenÄ—s sveikatos saugos skyriaus vedÄ—ja Irena TaraÅ¡keviÄienÄ—. Tai perÅ¡a iÅ¡vadÄ…, kad gyventojai, prieÅ¡indamiesi greta statyti planuojamiems vÄ—jo jÄ—gainių parkams, remiasi emocijomis, o ne racionaliu vertinimu. Tarp dažniausiai minimų baimių – galimas neigiamas poveikis sveikatai. IlgameÄiai moksliniai tyrimai tai paneigia.
– Kiek tenka kalbinti vietovių, kuriose vÄ—jo jÄ—gainÄ—s jau sukasi, gyventojus, dauguma tokia kaimynyste nesiskundžia. TaÄiau vystytojų planai statyti naujÄ… vÄ—jo parkÄ… kiekvienu atveju susiduria su protestais, nenoru jų įsileisti – Å¡i tendencija stebima visoje Lietuvoje. Ar dažnai gyventojai kreipiasi į NVSC, kokie nusiskundimai dažniausi?
– Visos baimės ir skundai, kurių sulaukia NVSC, yra planuojant elektrines, o eksploatuojant jų gauname itin mažai.
Apklausos, kaip gyventojai reaguoja į jau esamas vÄ—jo elektrines, nesame vykdÄ™, taÄiau mÅ«sų tinklalapyje pateikiamose rekomendacijose dÄ—l vÄ—jo elektrinių poveikio visuomenÄ—s sveikatai vertinimo yra apžvelgiama nemažai teorinių veiksnių. Tarp jų ir tie, kuriuos gyventojai mini dažniausiai, – triukÅ¡mo poveikis, Å¡eÅ¡Ä—lių mirgÄ—jimas, pati konstrukcija, jos sauga.
IÅ¡ tiesų gyventojai matydami, kokio dydžio konstrukcijos yra gabenamos, neretai nerimauja, prisimena girdÄ—jÄ™, kad kažkur buvo atitrÅ«kusi mentÄ— ar panaÅ¡iai. Bet reikia pabrėžti, kad vÄ—jo elektrinių gamintojai reaguoja į kiekvienÄ… pasitaikiusį atvejį, tobulina konstrukciją – technologinÄ— pažanga leidžia mažinti visus minimus poveikius. Kad ir, pavyzdžiui, ledo Å¡vaistymo veiksnys – anksÄiau tai buvo neiÅ¡vengiama, o dabar mentÄ—s yra padengiamos specialia danga, kad ledas negalÄ—tų susidaryti ar nuo jos atitrÅ«kti.
Lietuvoje teigiama yra dar ir tai, kad vėjo elektrinių parkus vysto stambūs vystytojai – jie stato naujas elektrines. Tas etapas, kai buvo atsivežamos naudotos, paprastai iš Vokietijos, dabar jau tampa praeitimi.
– Baimindamiesi dėl žalos sveikatai žmonės dažniausiai mini vėjo elektrinių keliamą triukšmą. Ar šie nuogąstavimai pagrįsti?
– Tam tikroje zonoje aplink vÄ—jo elektrinių parkÄ…, kurioje ateityje nebus galima statyti naujų namų, triukÅ¡mas turi bÅ«ti suvaldytas iki leidžiamų verÄių. Pavyzdžiui, nakties metu gyvenamojoje teritorijoje jis negali virÅ¡yti 45 decibelų. Kiek esame turÄ—jÄ™ skundų, matavimais mums nepavyko įrodyti, kad triukÅ¡mas nÄ—ra suvaldytas.
45 decibelai – tai nÄ—ra didelis triukÅ¡mas, apibÅ«dinÄiau jį kaip Å¡iurenimÄ…. Bet žmonÄ—s į jį reaguoja skirtingai. Vieni nieko negirdi, kitus gali ir suerzinti – ne pats triukÅ¡mo lygis, o besikartojantis, įkyrus garsas, net jeigu jis yra labai silpnas. Buityje mes taip pat turime įvairių Å¡altinių, kurie periodiÅ¡kai patriukÅ¡mauja. Pavyzdžiui, nuolat girdime tam tikrÄ… Å¡aldytuvo burzgesį (jo triukÅ¡mo lygis taip pat siekia 45 decibelus – aut. past.) ir dažniausiai į jį visai nereaguojame. Bet kai kas su tuo vis įsijungianÄiu ir iÅ¡sijungianÄiu garsu negali susigyventi.
Statant naujas elektrines triukÅ¡mas tikrai bus suvaldytas, gyventojai dÄ—l to neturi abejoti. Planuojant elektrines yra apskaiÄiuojamas prognozuojamas triukÅ¡mo lygis – gamintojas pateikia triukÅ¡mo emisijÄ…, t. y. didžiausiÄ… garsÄ…, kurį gali iÅ¡skirti elektrinÄ—. Beveik visame pasaulyje tam naudojama danų sukurta modeliavimo programa. Mes nepastebÄ—jome, kad tas modeliavimas bÅ«tų neteisingas.
Tiesiog negali būti taip, kad triukšmas bus didesnis ir žmonėms teks dėl to kentėti. Yra sukurta sistema, vykdoma nuolatinė priežiūra. Galų gale jei žmogus galvoja, kad yra kitaip, jis gali parašyti skundą, kuris bus įvertintas, vyks tyrimas.
KÄ… gali padaryti vÄ—jo elektrinių valdytojas paaiÅ¡kÄ—jus, kad toje vietovÄ—je triukÅ¡mas vis dÄ—lto virÅ¡ija numatytas vertes, ir taip yra bÅ«tent dÄ—l vÄ—jo elektrinių? Kadangi elektrinÄ— yra valdoma nuotoliniu bÅ«du, tam tikru laiku ji gali bÅ«ti sustabdoma. Žinoma, reikia suprasti, kad elektrinÄ—s valdytojui sustabdymas nÄ—ra naudingas, nes tam tikru periodu jis nepagamina energijos. TaÄiau Å¡ita priemonÄ— yra galima. JÄ… įdiegti nÄ—ra sudÄ—tinga.
Beje, triukšmas, kurį girdime, – aerodinaminis, susidarantis dėl oro sukimosi aplink mentę. Gondoloje sumontuoti įrenginiai taip pat skleidžia triukšmą, bet prie žemės paviršiaus jis reikšmingai sumažėja, nes gondola yra labai aukštai.
Vis tik dėl triukšmo nei gyventojų nusiskundimų sulaukiame, nei viršijimų nustatome. Vadinasi, atliekamas modeliavimas tiksliai atspindi būsimą padėtį.
– Danijoje, Suomijoje, JAV atlikti tyrimai parodÄ—, kad vÄ—jo jÄ—gainių skleidžiamas infragarsas, žemo dažnio triukÅ¡mas nesiekia sveikatai kenksmingų ribinių verÄių. Kaip mes šį triukÅ¡mÄ… jauÄiame, ar jis gali paveikti žmogaus sveikatÄ…?
– Patalpų konstrukcijos – sienos, langai – efektyviai sulaiko įprastinio dažnio garsą, o šias bangas šiek tiek praleidžia. Jautresniam žmogui gali atrodyti, kad jis kažką girdi. Bet noriu pabrėžti, kad galvos skausmas ar miego sutrikimas, kuo kartais skundžiamasi, atsiranda ne dėl paties garso, o dėl žmogaus susierzinimo.
Žemo dažnio garsų poveikis yra apipintas mitais. NÄ—ra jokių mokslinių įrodymų, kad jie neigiamai veikia visuomenÄ—s ar atskirų individų grupių sveikatÄ…. Pasaulio sveikatos organizacija Å¡iuo klausimu nieko bauginanÄio nÄ—ra pareiÅ¡kusi. Tai patogi manipuliacijoms sritis, kadangi nÄ—ra labai aiÅ¡kiai apibrėžta – žemÄ… garsÄ… galima tik iÅ¡matuoti, bet realiai sumodeliuoti, kas bus konkreÄiose patalpose, neįmanoma. Jeigu žmogus dÄ—l to kreiptųsi, bÅ«tų tiriamos konkreÄios aplinkybÄ—s. Bet noriu pabrėžti, kad skundų dÄ—l žemo dažnio garsų, galima sakyti, iÅ¡vis negauname.
Gerai, kad žmonės nerimauja, reiškia nepasitikėjimą, reikalauja rūpimos informacijos. Todėl ir pats vystytojas paskatinamas išdėstyti jėgaines taip, kad jos kuo mažiau būtų juntamos. Planinių sprendinių tikrai yra.
– Kas tas šešėliavimas ir kuo jis gali būti grėsmingas? Ar tiesa, kad vėjo jėgainės metamas mirgantis šešėlis sukelia galvos skausmus?
– Šešėliavimas arba šešėlių mirgėjimas Lietuvoje nėra reglamentuotas – jokie teisės aktai nenustato, kokia yra leidžiama jų trukmė.
Kai kuriose Å¡alyse jis yra reglamentuojamas, bet, kiek teko skaityti užsienio vertinimų, visur vadovaujamasi tuo paÄiu Vokietijos teismo sprendimu, kuriuo nustatytas trisdeÅ¡imties valandų per metus leidžiamas mirgÄ—jimas. Ir pas mus į jį yra atsižvelgiama, nors tai nÄ—ra teisiÅ¡kai privaloma.
Nesu girdėjusi, kad dėl šešėlių mirgėjimo imtų skaudėti galvą ar kiltų kitokių sveikatos sutrikimų. Taip, jis gali erzinti žmogų. Bet gal tas žmogus visada susierzinęs, jo kraujospūdis pakilęs ir dėl to skauda galvą? Kiek teko matyti mokslinės literatūros, buvo svarstymų, ar šešėliavimas gali sukelti epilepsijos priepuolį. Jie buvo paneigti, kadangi tas dažnis nėra toks, kuris, mokslo duomenimis, galėtų sukelti epilepsijos priepuolį.
– Kodėl taip lengvai atmetama tai, ką teigia mokslas, remiamasi emocijomis, o ne racionaliu vertinimu?
– Žmonės yra įvairūs. Yra tokių, kurie negali užmigti nuo menkiausio krepštelėjimo, juos erzina dalykai, daugelio net nepastebimi. Tie superjautrūs žmonės dažniausiai ir sukelia nerimo bangą paskleisdami abejones ir nuogąstavimus.
Taip jau yra, kad žmonės labiau tiki tuo, kas negatyvu, jie neklauso paneigimų. Perskaito, kad yra baisu, blogai, ir net nesusimąsto, kas ir kokių tikslų turėdamas apie tai rašo. Tokių pavyzdžių, deja, turime ne vieną – tiek dėl autizmo, tiek dėl vakcinacijos. Dabar „ant bangos“ vėjo elektrinės ir su jų poveikiu susijusios klaidingos išankstinės nuostatos.
