O bu­ro­kė­lius tai mėgs­ta­me…

Šiais lai­kais bu­ro­kė­lių mes val­go­me dau­giau už ki­tas tau­tas. Da­bar pa­gal sta­tis­ti­ką vie­nas eu­ro­pie­tis per me­tus su­val­go 2–3 kg bu­ro­kė­lių, o mes – tri­gu­bai dau­giau. Ką da­ry­si, to­kios mū­sų tra­di­ci­jos. Juk tu­ri­me gau­sy­bę pa­tie­ka­lų iš bu­ro­kė­lių – karš­ti barš­čiai, šal­ti barš­čiai, pas­ta­ruo­ju me­tu vis la­biau mėgs­ta­mi barš­čiai be grie­ti­nės…

Burokėlių verte niekas neabejoja. Juose daug ang­lia­van­de­nių, ki­tas dar­žo­ves jie len­kia mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų gau­sa, ypač daug ka­lio, kiek ma­žiau kal­cio, mag­nio. To­dėl bu­ro­kė­liai tu­ri šar­mi­nę pe­rsva­rą ir pa­de­da or­ga­niz­me neu­tra­li­zuo­ti rūgš­čių pe­rtek­lių. Iš mik­roe­le­men­tų bu­ro­kė­liuo­se yra ge­le­žies, jo­do. Tei­gia­ma, kad ši dar­žo­vė sau­go nuo ap­si­nuo­di­ji­mo sun­kiai­siais me­ta­lais, ra­dio­ak­ty­vio­mis me­džia­go­mis.

Jau gi­lio­je se­no­vė­je bu­ro­kė­lius nau­do­jo gy­dy­mui. Jie pa­de­da ser­gant hi­per­to­ni­ja, ma­ži­na ar­te­ri­nį spau­di­mą, at­e­rosk­le­ro­zės vys­ty­mą­si. Bu­ro­kė­liuo­se esan­čios me­džia­gos pa­ge­ri­na ke­pe­nų veik­lą, re­gu­liuo­ja rie­ba­lų ap­y­kai­tą. Tu­ri įta­kos krau­jo su­si­da­ry­mui, stip­ri­na jo ka­pi­lia­rus, da­ro juos elas­tin­ges­nius. Svar­bu ir tai, kad ga­mi­nant mais­tą – bu­ro­kė­lius ver­dant ar ma­ri­nuo­jant, tos gy­do­mo­sios sa­vy­bės ma­žai kin­ta.

Bu­ro­kė­lių veis­lę pa­si­rink­ti ne­sun­ku. Jų ne tiek daug, kaip ki­tų dar­žo­vių. Pa­tar­ti­na mė­gė­jiš­ka­me dar­že au­gin­ti bent dvi veis­les. Vie­ną anks­ty­vą, gal pa­il­gų bu­ro­kė­lių, ki­tą vė­ly­ves­nę – ap­va­lių bu­ro­kė­lių, ku­ri bus skir­ta sau­go­ti žie­mai. Pas­ta­ruo­sius pa­tar­ti­na sė­ti kiek vė­liau.

CZERWONA KU­LA – len­kiš­ka bu­ro­kė­lių veis­lė. Šak­nia­vai­siai ap­va­lūs, tam­siai rau­do­nos spal­vos su ne­ryš­kiais žie­dais šak­nia­vai­sio vi­du­je. La­pi­ja veš­li. Bu­ro­kė­liai ska­nūs, su­ltin­gi, ge­rai lai­ko­si per žie­mą.

EGIPSKI – plačiai Europoje paplitusi veislė. Šakniavaisiai vidutinio dydžio, plokščiai apvalūs, vidus sodrios, raudonos spalvos. Tinka auginti ankstyvajam derliui, o rudens derlių galima laikyti per žiemą.

PA­BLO H – olan­diš­kas hib­ri­das, au­gi­na­mas anks­ty­va­jam der­liui. Šak­nia­vai­sis ne­di­de­lis, ap­va­lus, su la­bai ma­ža skro­te­le, plo­na šak­ne­le ir ly­gia ode­le. Vi­dus tam­siai rau­do­nas, su­ltin­gas. Tin­ka var­to­ti švie­žius, kon­ser­vuo­ti ir il­gai san­dė­liuo­ti.

DET­ROIT – vie­na se­niau­sių bu­ro­kė­lių veis­lių, au­gi­na­ma be­veik šimt­me­tį. La­bai anks­ty­va, ba­lan­džio mė­ne­sį pa­sė­jus, pir­mie­ji bu­ro­kė­liai už­de­ra jau bir­že­lio pa­bai­go­je ir net anks­čiau. Šak­nia­vai­siai ne­di­de­li, la­bai vie­no­do dy­džio, ap­va­lūs, minkš­ti­mas rau­do­nas, švel­naus sko­nio. La­pi­ja ma­žiau veš­li nei ki­tų veis­lių bu­ro­kė­lių, to­dėl jie sė­ja­mi kiek tan­kiau.

CI­LIND­RA – la­bai anks­ty­va, pat­rauk­lios, pa­il­gos šak­nia­vai­sių for­mos bu­ro­kė­lių veis­lė. Var­to­ja­mi jau bir­že­lio pa­bai­go­je, pra­ė­jus 60 die­nų nuo su­dy­gi­mo! Šak­nia­vai­sis ap­ie 15 cm il­gio, 5–6 cm skers­mens, vi­dus tam­siai rau­do­nas, ode­lė plo­na. La­bai ge­ro sko­nio, pa­to­gus pjaus­ty­ti. Bu­ro­kė­liai ge­rai lai­ko­si iki vi­dur­žie­mio.

OPOLS­KI – len­kiš­ka pa­il­gos for­mos bu­ro­kė­lių veis­lė. La­bai der­lin­ga. Šak­nia­vai­sis ge­ro sko­nio, la­bai tin­ka kon­ser­­vuo­ti. Ge­rai lai­ko­si per žie­mą. Veis­lė ap­do­va­no­ta tarp­tau­ti­nės pa­ro­dos „Po­lag­ra“ auk­so me­da­liu.