O ta svogūnų galybė…
Svogūnų tėvynė – Vidurinė Azija. Iš ten jie išplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Cheopso piramidėje išlikę įrašai, kurie liudija, kiek sidabro sumokėta už svogūnus ir česnakus, nupirktus vergams. Kad nesirgtų ir gerai dirbtų! Kinijoje, Indijoje svogūnas – šventas augalas. Gal todėl, kad primena mėnulio pilnaties didybę ir paslaptingumą, kuri daugelyje civilizacijų buvo amžinybės simbolis.
Lietuvoje, kaip manoma, svogūnai pradėti auginti XII a., o rašytiniai šaltiniai apie jų auginimą dvaruose datuojami XVI a. Ir turbūt nė viena daržovė nesusilaukė tokio pripažinimo kaip maistas ir vaistas visuose kontinentuose, visose tautose, o ir pas mus.
Svogūnų vertė priklauso nuo juose esančių vitaminų, mineralinių medžiagų, kurių net trys dešimtys. Dar gausūs fitoncidai naikina daugelio ligų sukėlėjus, dar lakūs eteriniai aliejai suteikia puikų skonį bei kvapą, kas gerina apetitą. O kurias ligas ir bėdas gydo, sunku net išvardinti. Teigiama, kad stimuliuoja širdies ir skrandžio veiklą, normalizuoja kraujospūdį. Svogūnų sultys rekomenduojamos prasidėjus viršutinių kvėpavimų takų ligoms, gripui, net anginai gydyti…
Daugiausiai rūpesčio daržininkams būna, kada reikia pirkti svogūnų sėjinukus. Brangoki dažnai jie būna. Tai kodėl nepabandžius svogūnų roputes išsiauginti iš sėklų. Reikia anksti, balandžio viduryje, juos pasėti į nepiktžolėtą dirvą, nes svogūnus ravėti yra gana sunku. Taip svogūnus dideliuose plotuose augina mūsų ūkininkai. 10 m² lysvei sėklų reikia tik 80 gramų. Beje, iš sėklų išauginti svogūnai per žiemą laikosi geriau, nei iš sėjinukų.
Renkantis, kokius pirkti svogūnų sėjinukus, reikėtų atsižvelgti į daugelį požymių. Pirmiausia svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštriuosius ir saldžiuosius. Pasirenkame tuos, kuriuos labiau mėgstame. Jie būna vienalizdžiai ir daugializdžiai ar, kaip dažnai sakoma, – viengalviai ir daugiagalviai. O ir ropelės būna geltonos, raudonos, baltos, taigi visa spalvų įvairovė…
Daugiausia mūsų priprasta ir pamėgta vokiška aštriųjų svogūnų veislė STUTGARTEN RIESEN, nors pastaruoju metu vis daugiau perkame olandiškos saldžiųjų svogūnų veislės sėjinukų CENTURION. Vakarų šalyse jie daugiausiai paplitę, matyt, ten daugiau saugomas skrandis nuo per daug aštrių pojūčių…
Dažnai klausiama, kodėl svogūnuose atsirado žyduolių. Ogi todėl, kad sėjinukai netinkamai buvo laikomi žiemą. Reikia juos, ypač didesnius, laikyti šiltai – 18-22°C temperatūroje, arba šaltai – 0-2°C. Namuose prie krosnies arba vėsiame rūsyje. Nors žyduolių gali atsirasti ir dėl šalto oro augimo pradžioje, ypač jei lepesnė pietų kraštų veislė. Kiek pasodinsime sėjinukų į 10 m² lysvę, priklauso nuo jų dydžio. Mažų pakaks 0,6 – 0,8 kg, vidutinių – 1-1,2 kg, o didelių reikės dar daugiau.
Dar keli žodžiai apie mūsų primirštas kitas svogūnines daržoves. Laiškiniai svogūnai – palyginti nauja, įdomi, švelnaus skonio ir malonaus aromato daržovė. Užauga per 60 dienų po sudygimo. Tinka vartoti nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens. Nupjauti greitai atželia. Laiškiniai svogūnai beveik neserga dažna svogūnų liga – miltlige. Taigi laiškinių svogūnų verta pasėti šalia kitų salotinių daržovių – iškart visas salotų kompleksas greta!
Kita mūsų daugiau mėgstama daržovė – žieminiai svogūnai. Kaip žinome, ropelių jie neišaugina, valgomi tik laiškai. Per vasarą galima nupjauti net tris laiškų derlius. Žieminiai svogūnai labai atsparūs šalčiams, net atšiauriausias žiemas iškenčia. Šioje daržovėje vitamino C yra dvigubai, A – pusantro karto daugiau, negu ropinių svogūnų laiškuose.
elena
2020-04-16 13:36
ar pas jus yra pirkti saldziuju sejinuku centurion