Opera Raseiniuose: pokalbis su režisiere K. Novikova

Prabėgus vasarai ir šiek tiek atvėsus gausių kultūrinių renginių karštinei, kalbamės su režisiere Karina Novikova apie šių metų didžiausią klasikinės muzikos renginį Raseiniuose – pirmąjį operos pastatymą su simfoniniu orkestru. Kalbėjosi operos scenos darbininkų komandos narys, Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovas Arūnas Kazlauskas.
– Kokie įspūdžiai liko praėjus vasarai?
– Tiesą pasakius, tik dabar pradedu atsigauti. Renginio dydis pribloškė ir mane – mūsų komandoje buvo 30 žmonių, o kur dar Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir visas techninis personalas. Visa tai suvienyti vienam tikslui, toms kelioms valandoms operos spektaklio, buvo kaip galingo lazerio nukreipimas į tikslą. Mums, nedidelei ir nepriklausomai kompanijai „Operos akseleratorius“, parodyti dvi vienaveiksmes operas per vieną vakarą ir su savo produkcija, jos kokybe atsidurti greta kitų rimtų operos teatrų tikrai didelis pasiekimas.
– Kaip tai įvyko? Kaip vyksta tokie dideli darbai?
– Viskas vyko palaikant daugybei žmonių, įstaigų ir susiklosčius daugeliui gražių sutapimų. Pavyzdžiui, tikrai puikus UAB „Danspin“ sumanymas savo dvidešimties metų šventės proga padovanoti miestui Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, mero Andriaus Bautronio nusiteikimas puoselėti naują tradiciją, Kultūros centro pagalba gaminant, montuojant dekoracijas, rašant projektą ir darant daug kitų nematomų darbų. Labai džiugina nauji rėmėjai: buhalterinės apskaitos įmonė UAB „Dero“ ir ūkininkas Alfredas Bardauskas. Projektas kainavo tikrai daug, parama buvo nepaprastai reikalinga. Ir kai jau visa tai gavome, beliko pastatyti operą.
– Tokia smulkmena!
– Taip! Po visų organizacinių darbų buvo nepaprastai gera užsidaryti Kunickų sodyboje, kur suvažiavo visi solistai, šokėjai, komanda, ir repetuoti. Dirbome dvi savaites, nuo ryto iki vakaro, o tada jau išvažiavome į Vilnių repetuoti su orkestru. Pati stovykla buvo ypač intensyvi – viena opera itališka, greita ir juokinga, o kita vokiška, dramatiška. Reikėjo persiorientuoti, kitaip nuteikti solistus, kurti kitą atmosferą. Vienu metu „Danspin“ sandėlyje mums sumontavo dekoracijas, kad galėtume išsibandyti, viską surepetuoti, kaip jau bus iš tikro. Tai jautėmės kaip dideliame teatre su visais darbo patogumais. Labai džiaugiuosi, kad solistai ir komanda įvertino tokias nuoširdžias raseiniškių pastangas. Jie ne tik galėjo puikiai pasirodyti, bet ir gerai jaustis dirbdami.
– Solistams turbūt neįprasta repetuoti kaime?
– Mes į Daugodus atvažiuojame jau trečius metus. Daug kam tai yra laukiamiausias metų įvykis – susitikti su kolegomis, neblaškomiems dirbti keletą savaičių prie naujo vaidmens. Apsigyvename Redos ir Rosvaldo Kunickų sodyboje, mus priima kaip namuose, o rūpestis toks, kad mes net neįsivaizduojame, kad taip gali būti. Pavyzdžiui, šiemet atvykę radome įrengtus kambariukus, kuriuose gali apsistoti beveik trisdešimt žmonių! Ir viskas paprastai, su geriausia nuotaika ir svetingumu. Labai džiugina ir tokie maži dalykai, kai, pavyzdžiui, meras randa laiko ir užsuka į repeticiją, paklausia, ar viskas gerai klojasi. Atmosfera tikrai ypatinga, garsas apie Raseinių svetingumą ir meilę operai pasklido labai toli.
– Raseiniuose statyta opera nuvyko ir į sostinę, kaip sekėsi ten?
– Taip, rodėme operas Kristupo vasaros festivalyje Vilniuje ir Trakuose, jų 700 metų gimtadienio renginiuose. Neslėpsiu, pasirodyti sostinėje buvo labai svarbu. Norėjome, kad vyresni kolegos, kritikai, muzikinių įstaigų ir teatrų vadovai pamatytų, kokį darbą gali nuveikti jauni operos profesionalai. Buvo smagu matyti, kai reikėjo keisti dekoracijas ir Raseinių kultūros centro brigada kaip laikrodukas viską suspėjo atlikti per penkiolikos minučių pertrauką. Labai brangu matyti kolegų akyse tokį rūpestį ir norą padaryti savo darbą gerai. Jaučiausi tikrai pakylėtai ir kai mačiau jaunus solistus, dainuojančius su nuostabiu orkestru Vilniuje, pilname Adomo Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje. Gavome puikių recenzijų, likome pastebėti ir įvertinti, o tai sostinėje ne visada lengvai pavyksta.
– Kokie ateities planai?
– Labai norėtume grįžti į Raseinius ir prisijungti prie miesto gimtadienio renginių. Šiuo metu planuose yra viena didinga ir graži, Lietuvoje seniai statyta itališka opera. Jei viskas pavyktų, tai būtų dar vienas žingsnelis pirmyn ir prasminga tradicija tęstųsi.
– Ačiū už pokalbį! Tikiuosi kitais metais vėl susitikti Raseiniuose.