[1]Liepos 30 d. 18 val. Raseini? turgaus scenoje operos premjera – V. A. Mocarto „Tito gailestingumas“. Ši? klasikin?s muzikos švent? Raseini? auditorijai v?l dovanoja Vš? „Operos akseleratorius“ komanda, projekto partneris – Raseini? rajono kult?ros centras. Projekt? iš dalies finansuoja Lietuvos kult?ros taryba.
Apie nauj? operos pastatym? pasakoja režisier? Karina Novikova. Režisier? kalbino Ar?nas Kazlauskas.
– K?rybin? rezidencija jau kelinti metai vyksta Daugoduose, Rosvaldo ir Redos Kunick? sodyboje. Kaip naujai pakviesti atlik?jai sutinka id?j? repetuoti rezidencijose kaime ir vaidinti nedideliuose miesteliuose?
– Atlik?jams tai labai patrauklu. Susirinkti ir dirbti prie vieno projekto, nelakstyti iš vieno spektaklio repeticijos ? kit?, susikaupti prie vieno darbo yra prabanga. Žalia aplinka ir ramesnis tempas yra patraukl?s savaime. Rezidencij? metu susikuria mažas atskiras pasaulis, jis žavi ir daug kam tampa gražiu prisiminimu. Tokia net truput? utopija – b?ti mažame miestelyje, bet dirbti aukštu profesiniu lygiu. Na, pavyzdžiui, m?s? dirigentas Martynas Stakionis dabar sutinkamas Europos teatruose, Nacionalin?je filharmonijoje, choreograf? Stefanija Nosovait? kuria Kauno muzikiniame teatre, kolegos suvažiuoja iš visos Europos (Italija, Serbija, Latvija, Pranc?zija, Belgija). Man toks „kokteilis“ labai patinka.
– Tai j?s? toli gražu jau ne pirmoji rezidencija Raseini? rajone…
– Raseiniuose b?sime jau tre?ius metus (šiemet savait? darbuosim?s ten ir savait? Biržuose).
? Raseinius mus pakviet? R. ir
R. Kunickai. Tai fantastiškas mecenatyst?s pavyzdys. Taip pat bendradarbiaujame ir su Raseini? kult?ros centru. Raseiniuose pastat?me V. A. Mozarto scen? pastiš?, jo „Don Giovanni“, o pernai ?vyko protr?kis. Gav? priva?i? param? gal?jome pasirodyti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (meno vadovas Gintaras Rinkevi?ius). Pastat?me dvi vienaveiksmes operas – Dž. Pu?inio „Džan? Skik?“ ir ret? veikal?, tik antr? kart? atlikt? austr? kompozitoriaus
[2]F. Šrekerio „Liepsnos“. Š? dviej? veiksm? spektakl? rod?me Kristupo vasaros festivalyje Vilniuje ir Trakuose. Labai džiaugiuosi tokiu „Operos akceleratoriaus“ šuoliu, gal?jau ?sitikinti, kad gaut? finansavim? galime labai efektyviai panaudoti ir rengti valstybini? teatr? lygio spektaklius.
– Koki? šali? atlik?jus pamatysime Raseiniuose? Kuo ypatinga ši? met? komanda?
– Susirinko gana margas ir ?domus tarptautinis kolektyvas – dvi gabios solist?s iš Lietuvos, šiuo metu dar studijuojan?ios Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, choreografij? kurs ir šoks sesuo ir brolis Stefanija ir Jok?bas Nosovai, diriguos M. Stakionis – kylanti dirigavimo žvaigžd?. Kiti solistai atvyks iš Serbijos, Latvijos, Pranc?zijos, Italijos. Jiems akompanuos pianist? iš Belgijos. Manau, kad tur?sime prog? su jais visais susipažinti pla?iau. Kiekvienais metais stengiam?s ieškoti nauj? vizualini? scenografijos sprendim?. Šiais metais tuo užsiima Egl? Š?iukait?, kelerius metus dirbusi grimo dailininke Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Šiuo metu ji dirba ir studijuoja Berlyne „Deutsches Theather“ grimo dailinink?s ir teatro kauki? k?rimo specialyb?. Egl? tikisi, kad vizualiais sprendimais operai „Tito gailestingumas“ pad?s suteikti nauj? gyvenim?. V?l neapsieiname be UAB „Danspin“ paramos – ?mon? dav? vilnos perukams gaminti.
– Kokia yra jaun? atlik?j? operos vizija? Ar ji skiriasi nuo tos operos, kuri? mes ?prat? matyti?
– Opera šiais laikais yra vienas dinamiškiausi? scenos men?. ?ia galima pamatyti labai dr?si? sprendim?, kurie, pavyzdžiui, Vokietijoje daro ?tak? ir dramos teatrui. Ne paslaptis, kad apie aštuoniasdešimtuosius metus operos žanr? buvo ištikusi kriz?. Europoje vyravo „muziejiniai“, nusp?jami pastatymai, veikiau kostiuminiai koncertai. Melomanai ?jo pasiklausyti garsi? solist?, bet spektakli? lankomumas buvo smarkiai krit?s. Viskas pasikeit? at?jus ? teatr? garsiems to meto režisieriams. Vienose šalyse anks?iau (Vokietija), kitur v?liau, bet šis procesas suk?l? nauj? susidom?jimo opera bang?. Pavyzdžiui, Amsterdamo operos publikoje galima sutikti nemažai jaun? žmoni?, Paryžiuje ir kitose Europos sostin?se taip pat. Spektakliai gyvi, „švieži“, juose yra veiksmas, interpretacija, galima ?sijausti ? personaž? istorijas, patirti ?vairi? emocij?, net jei tai ir pasibjaur?jimas. Opera yra visokia, kaip ir kitos meno formos.
M?s? V. A. Mocarto „Tito gailestingumo“ pastatymas nesieks atkurti istorinio laikme?io ar atkartoti muzikos grakštum?. Jis, be abejo, liks. Na, o tuo metu mes ieškosime t? dalyk?, kurie, m?s? galva, jaudino ir Mocart? – žmogiškos dramos, išdavyst?s, draugyst?s, toksišk? santyki?, aistros, atlaidumo. Viskas ir šiandien labai aktualu. Žinoma, stengsim?s, kad dvi valandas trunkantis dviej? dali? spektaklis ži?rovui neprailgt?. Pirmiausia turi b?ti ?domu, o tik paskui visos m?s? vizijos.
– Skaitytojams tikriausiai yra ?domi tokios tarptautin?s rezidencijos „virtuv?“. Kokia jos dienotvark?, kiek laiko skiriama darbui, kiek poilsiui, bendravimui?
– Dienotvark? labai ?tempta. Repetuojame du kartus per dien?, mažiausiai po tris valandas. Solistai kei?iasi, o statytojai „priima“ vis naujai už?jusius ? repeticij?. Esame repetav? ir vienuolika valand?. Pianistas grasino, kad steigs profs?jung? atlik?j? teis?ms ginti… Be scenini? repeticij?, dar yra muzikin?s. Kartais papildomai repetuojame šokius. Visos rezidencij? dienos nukreiptos ? proces?, nes paprastai teatre opera yra statoma bent m?nes?, o mes turime dvi savaites. Žinoma, randame laiko ir bendrauti – tai yra neatskiriama kiekvienos rezidencijos dalis.
– A?i? už pokalb?. Nekantriai lauksime premjeros!