Pad?kime sergan?iajam demencija ilaikyti savarankikum?
Demencija yra viena daniausi? vyresni? moni? negalios prieas?i?. Tai l?tinis painimo funkcij? sutrikimas, kuris paveikia kasdien? mogaus veikl?, buitin?, profesin? ir socialin? gyvenim?. Liga daniausiai pastebima atsiradus kognityvini? funkcij? atminties, kalbos, d?mesio, planavimo, sprendim? pri?mimo ir kt., sutrikimams.
Centro poliklinikos gydytojos Egl?s Ignatavi?ien?s teigimu, demencijos prieastys n?ra iki galo aikios, ta?iau yra keletas rizikos veiksni?, kuriuos eliminuojant galima sumainti susirgimo rizik?.
Sunkiai pastebimi pirmi poymiai
Nors kasmet pasaulyje uregistruojama kone 10 milijon? nauj? ligos atvej?, i liga vystymosi pradioje gan sunkiai pastebima.
Kadangi demencija progresuoja l?tai, pats pacientas atsirandan?iais sunkumais taip pat staiga nesiskundia, nes j? tiesiog nejau?ia. V?lesn?se stadijose, kai sutrikimai ima trukdyti kasdienei veiklai, ligos poymiai labiau atkreipia d?mes?. Danai dar prie formuojantis pastebimiems kognityviniams sutrikimams, gali prasid?ti nuotaikos svyravimai, nemiga, b?ti jau?iamas nesaugumo ir neutikrintumo jausmas, pasakojo E. Ignatavi?ien?.
Anot gydytojos, pirmieji ligos simptomai paprastai pasireikia nuo 60 met?, ta?iau susirgti gali ir jaunesni asmenys. Specialist? pabr??, kad didesn? rizik? susirgti turi tie, kuri? eimoje buvo demencijos susirgimo atvej?, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, irdies kraujagysli? ligomis ir patyr? galvos smegen? traum?.
Grei?iausiai pastebima, kai silpsta trumpalaik? atmintis, darosi sunku prisiminti neseniai buvusius ?vykius, datas, daikt? pavadinimus, pasimetama laike ir vietoje. Tampa sunku planuoti ar spr?sti problemas, kurios anks?iau nek?l? sunkum?, pavyzdiui, apmokant s?skaitas, nuvykstant ? parduotuv? ar vairuojant. mogui, sergan?iam demencija, darosi sud?tinga komunikuoti, reikti mintis, atsiranda nuotaikos svyravim?, gali atsirasti elgesio sutrikim?, kliedesiai ar haliucinacijos. Vis d?lto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei b?kl?s progresavimas varijuoja itin individualiai, kalb?jo ji.
Artim?j? pastangos palaikant savarankikum?
Demencijos sunkumo lygmenys skirstomi pagal simptom? stiprum? ir j? ?tak? kasdieniam funkcionavimui. Nuo to taip pat priklauso sergan?iojo savarankikumas.
Ligos pradioje asmuo gali b?ti visikai savarankikas, ta?iau pasitaiko atvej?, kai b?kl? kardinaliai pasikei?ia per kelet? m?nesi?. Svarbu pad?ti sergan?iajam prisitaikyti prie kintan?ios sveikatos b?kl?s ir utikrinti gyvenim? saugioje aplinkoje. Kuo ilgiau bus ilaikomas sergan?io asmens savarankikumas, tuo artimiesiems bus lengviau juo r?pintis. B?tina palaikyti fizin? ir protin? aktyvum?: reguliariai manktintis, aisti ?vairius loginius aidimus, pavyzdiui, achmatais, spr?sti kryiaodius, galvos?kius, mintinai skai?iuoti, ?siminti pirkini? s?ra? ar mokytis usienio kalbos.
Nors kol kas neturime vaist?, kurie sustabdyt? ligos progresavim?, ta?iau yra skiriami vaistai, kurie palengvina simptomus, taip pad?dami ilgiau ilaikyti mogaus adaptacij?. Labai svarbu kontroliuoti l?tines ligas, reguliariai atlikti tyrimus, steb?ti b?sen? ir vartoti paskirtus medikamentus.
Ankstyvose ligos stadijose daugelis demencija sergan?i?j? gali gyventi gana ?prast? gyvenim?, ta?iau ligai progresuojant ima reik?ti vis daugiau pagalbos kasdien?se uduotyse, d?st? gydytoja.
E. Ignatavi?ien? akcentavo, kad savarankikumas neatsiranda savaime. Tur?t? b?ti stengiamasi sergant?j? socializuoti, ?traukti ? paprastas, kasdienes veiklas ir leisti jomis usiimti.
Pad?kite mogui susiorientuoti namuose, stenkit?s ilaikyti rutin?, daryti s?raus, kalendoriuje ym?ti svarbius ?vykius ir datas, planuoti veiklas, kurias m?gsta pacientas, ir daryti jas kasdien tuo pa?iu metu. Prast?jant geb?jimams, privalu stengtis pritaikyti aplink?, siekiant kuo ilgiau ilaikyti savarankikum? naudoti lengvai apsivelkamus drabuius, batus, naudoti duo k?dut?. Duokite utektinai laiko uduotims atlikti. Ilikite kantr?s ir pagarb?s, patar? specialist?.
B?tina nepamirti sav?s
Gydytojos teigimu, kiekvienas atvejis ligos yra individualus ir mon?s lig? igyvena skirtingai ir susitvarko savitais b?dais.
Demencija sukelia nemaai sunkum? pacientui ir jo artimiesiems. Didelis i?kis yra steb?ti, kaip ligai progresuojant kei?iasi artimo mogaus asmenyb?, kaip jis pamau praranda geb?jimus, nebesugeba savimi pasir?pinti, nebeatpa?sta artim?j?. Gali kilti nerimas, neinomyb?, beviltikumas, tad svarbu r?pinantis artimuoju, sergan?iu demencija, nepamirti pasir?pinti savimi ir savo poreikiais, nepervargti, stengtis artimo sergan?io priei?ra su kuo nors pasidalyti, iekoti pagalbos. Rasti laiko atstatyti savo j?goms, sak? ji.
Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos princip?, koreguoti kraujosp?d? ir gliukoz?s kiek? kraujyje, r?pintis savo k?nu ir protu, visavertikai maitintis, sportuoti, atsisakyti aling? ?pro?i?, stengtis lavinti atmint?, skaityti knygas ir mokytis nauj? dalyk?. Taip pat r?pintis ir emocine sveikata, stengtis neatsiriboti nuo moni?, bendrauti. ie dalykai taip pat turi didel? ?tak? ir sumaina rizik? sirgti demencija.
Pajut? ar pasteb?j?, kad artimajam pasireik? demencijos simptomai, kreipkit?s ? medikus. Daugiau informacijos apie demencij? ir galimybes gauti pagalb? galima rasti https://pagalbasau.lt/demencija/.
