Pagaliau atostogos!!!

Kristina BENDŽIŪTĖ

Taryboje nauji veidai

Keisti tie politikai – iš paskutiniųjų veržiasi patekti į tarybą, aktyviai rezga rinkimines kampanijas, žarsto rinkėjams pažadus, o išsikovoję tarybos nario mandatą be skrupulų numoja ranka į aukštus idealus, vos tik pasitaiko proga užtūpti šiltą vietelę arba iškyla viešųjų ir privačiųjų interesų grėsmė.
Rugpjūčio 2 dieną per Savivaldybės tarybos posėdį meras Remigijus Ačas paskelbė, kad savo mandatus padėjo net trys tarybos nariai – tvarkiečiai Jūratė Garliauskienė ir Saulius Matelis bei konservatorius Linas Dargevičius. Kaip žinome, Jūratė Garliauskienė laimėjo konkursą Paliepių seniūnijos seniūnės pareigoms eiti, Linas Dargevičius direktoriaus Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje ir kels jos vadybos lygį bei stiprins patrauklumą, o apie Sauliaus Matelio pasitraukimą oficialių duomenų negauta, tačiau manoma, kad jis, vadovaudamas statybų bendrovei „Bilderis“,  ir toliau sėkmingai vystys savo verslą.
Išėjusiuosius pakeitė nauji tarybos nariai: iš partijos Tvarka ir teisingumas gretų – Vladislovas Šimaitis (Blinstrubiškių senelių globos namų direktoriaus pavaduotojas) bei Gerda Visockienė (Raseinių socialinių paslaugų centro specialistė socialiniam darbui Viduklėje), iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos – Pranas Gedminas (VĮ „Automagistralė“ Raseinių kelių tarnybos viršininkas).
Naujiesiems tarybos nariams teko prisiimti ir buvusiųjų tarybos narių prievoles, užimti laisvas vietas komisijose ir komitetuose. Ypač sunki našta užgulė tarybos nario Prano Gedmino pečius, jis perėmė Lino Dargevičiaus palikimą – buvo paskirtas Kontrolės komiteto, balsų skaičiavimo komisijos, Strateginės  plėtros komisijos nariu, taip pat vietoj Lino Dargevičiaus turės vykti į Lietuvos savivaldybių suvažiavimą.

Biudžetas pernai ir šiemet

Taryba be komentarų ir diskusijų patvirtino Savivaldybės 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį. Kaip informavo Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė, 2010 m. planuotos biudžeto pajamos buvo 91 mln. 46 tūkst. litų, planas įvykdytas 99,2 %. Rajono Savivaldybės biudžetas gavo 763 tūkst. litų mažiau, nei buvo numatyta. Gera naujiena, kad biudžeto pajamos viršijo išlaidas 1 milijonu 457 tūkst. – buvo suplanuota išleisti 90 mln. 958 tūkst. litų, tačiau išsiversta su 88 mln. 826 tūkst. litų. Darbo užmokesčiui su įmokomis „Sodrai“ 2010 metais buvo skirta 45 mln. 286 tūkst. litų arba 51%  visų Savivaldybės biudžeto išlaidų. Anot skyriaus vedėjos, 2010 m. baigti su tikrai mažu kreditiniu įsiskolinimu už paslaugas bei atliktus darbus – metų pradžioje Savivaldybė turėjo 1 milijoną 155 tūkst. litų įsiskolinimą, o metų pabaigoje – tik 170 tūkst.  Visai kitas reikalas – ilgalaikės paskolos investiciniams projektams vykdyti. Metų pradžioje įsiskolinimas viršijo 17 milijonų, o pabaigoje jis sumažėjo iki 15 milijonų litų.  Per metus rajono Savivaldybė paėmė daugiau kaip 4 milijonus litų paskolų, grąžino per 6 milijonus.

Socialiniams reikalams – 1,2 milijono mažiau

Svarstant 2011 m. biudžeto patikslinimo klausimą, Biudžeto skyriaus vedėja pranešė negerą žinią – socialinės apsaugos ir darbo ministro liepos 19 d. įsakymu perskirstomos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos tarp savivaldybių. Mūsų savivaldybėje lėšos kompensacijoms ir socialinėms išmokoms mažinamos 1 milijonu 192 tūkst. litų, socialinė parama mokiniams – 46 tūkst. litų ir socialinėms paslaugoms – 33 tūkst. litų. Taigi, iš viso planuotas biudžeto pajamas reikia sumažinti 1 milijonu 272 tūkst. litų.
Kita vertus, 63 tūkst. litų pajamos didinamos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai vykdyti.
Tarybos narė Kristina Bartkutė pasiūlė nuimti 50 tūkst. litų administracinėms išlaidoms skirtų lėšų ir paskirti juos gatvių remontui. Ši pataisa įtraukta į sprendimo projektą. Už patikslintą biudžetą rankas pakėlė tik 14 tarybos narių, bet patvirtinimui to pakako.

Lyčių lygybės klausimas

Rugpjūčio 19 – 21 dienomis Raseinių rajono savivaldybės delegacija dalyvaus Estijos Respublikoje, Raplos apskrityje vyksiančiame Estijos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 20 – mečio paminėjime. Delegacijos vadovas  -   meras Remigijus Ačas, jam kompaniją palaikys tarybos nariai Edgaras Juška ir Darius Ulickas. (Taip, taip, būtent – ir Darius Ulickas. Mes ir patys nustebome tokiu gražiu pozicijos ir opozicijos sąlyčiu, juolab, kad pirminiame sprendimo projekto variante buvo numatyta vietoje D. Ulicko į Estiją deleguoti Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistą R. Petroševičių, – red. pastaba). Tarybos narė Ona Babonienė jau ne pirmą kartą ėmėsi ginti moterų teises. Jai iškilo klausimas, kodėl vyksta tik vyriškosios giminės atstovai, o E. Juška deleguojamas jau antrą kartą. Ji pasiūlė vietoj kurio nors vyruko į delegaciją įtraukti
moterį. Meras nuramino, kad drauge su tarybos nariais į Estiją vyks VVG „Raseinių krašto bendrija“ narių, tarp kurių – daug moterų. Tarybos narė A. O. Radčenko replikavo, kad kitą kartą delegaciją turėtų wsudaryti tik moterys. Vyriškos trijulės delegavimui į Estiją pritarė 16 tarybos narių, 6 susilaikė.

Meras pavargo

Taryba vienbalsiai nusprendė vos 4 mėnesius išdirbusiam Savivaldybės merui Remigijui Ačui  suteikti 15 kalendorinių dienų minimalių atostogų nuo rugpjūčio 8 iki rugpjūčio 12 d. ir nuo rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 31 d.
Nenuostabu, kad meras spėjo pavargti – galima tik įsivaizduoti, kiek laiko ir energijos pareikalauja kasdienė mero veikla – kamuolio varymas, darbiniai pietūs, susitikimai su dviratininkais, ūkininkais, bendruomenėmis ir sielos ganytojais… Įdomu, kaip mero atostogų metu Savivaldybės atstovas spaudai užpildys 4-ąjį „Alio, Raseinių“ puslapį? Tikėkimės, kad išvysime pikantiškų fotografijų, kuriose užfiksuotos mero atostogų akimirkos.Beje, rugpjūčio mėnesį nebus šaukiami ir tarybos posėdžiai – net ir eiliniai politikai galės ramiai atsipūsti.

Pavargo ir direktorius…

Turiningai suplanuota administracijos direktoriaus Dainiaus Baltrušaičio vasaros pabaiga. Rugpjūčio 8-12 dienomis jis žengs mero jau pramintais takais – su kitais Kauno apskrities savivaldybių administracijų direktoriais vyks komandiruotėn į Ispanijos Karalystę, Alikantės regioną, susipažinti su minėto regiono bendruomenių įgyvendinamomis iniciatyvomis, Europos Sąjungos paramos projektų įgyvendinimo patirtimi, regiono ekonominio vystymosi formomis. Be abejo, direktorius bus aprūpintas dienpinigiais bei Savivaldybę reprezentuojančiais suvenyrais – miniatiūriniais lūšiukais, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bei V. Grybo „Žemaičio“ skulptūrėlėmis, lankstinukais apie Raseinių krašto turizmą ir Maironio „Pavasario balsų“ tomeliu (1995 m. leidimo). O rugpjūčio 16 – 31 d. D. Baltrušaičiui suteiktos
16 kalendorinių dienų kasmetinės minimalias atostogos.  Komandiruotės ir atostogų metu administracijos direktoriaus funkcijas vykdys  Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė.

Kabantis miesto sodas

Visi žinome, kad miesto parkomodernizavimo darbai niekaip nepajuda iš mirties taško. Pasak Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjos  Indrės Antanaitienės, Savivaldybės investicinėje programoje numatytų lėšų parko sutvarkymui neužtenka. Buvo kreiptasi dėl papildomo projekto finansavimo iš ES fondų, tačiau šis projektas nebuvo įtrauktas į finansuojamųjų sąrašą. Trumpai tariant, miesto parkas pakibo ir kabės ko gero dar ilgai, tik ne kaip prašmatnus Babilono sodas, o kaip neįgyvendintas projektas, įstrigęs tarp ambicingų užmojų ir finansinių galimybių.
Ieškant papildomų finansavimo šaltinių, vedėja tarybai siūlė apsispręsti dėl projekto teikimo Kultūros ministerijai, kad jis būtų įtrauktas į Valstybės investicijų 2012-2014 metų programą.
Tarybos narys Gintautas Mikolaitis priminė, kad dar prieš metus visuomenei buvo aiškinama, jog parko modernizavimo darbai bus finansuojami ES lėšomis, paskui kalbėta, kad parką teks tvarkyti biudžeto lėšomis, tačiau vėliau išlaidos bus padengtos europiniais pinigais. Taigi, dabar paaiškėjo, kad parkas buvo išraustas neturint realių finansavimo šaltinių.
Administracijos direktorius D. Baltrušaitis teigė: jei nebus gauta pinigų nei iš ES fondų, nei iš Valstybės investicijų programos, formuojant Savivaldybės strateginės veiklos planą iki 2020 m., į ateinančių metų strateginį planą ir skolinimosi limitą bus įtraukta 1,7 mln. litų. Tikėtina, kad parką teks pabaigti tvarkyti už paskolines lėšas.
Taryba vienbalsiai pritarė, kad projektas būtų teikiamas Kultūros ministerijai dėl jo įtraukimo į Valstybės investicijų 2012-2014 metų programą.

Maironio parkas. Visuomenės nuomonė nesvarbi

Jei mūsų tautos dainius Maironis nūnai važiuotų pro šalį išdarkyto miesto parko, ko gero jam pravirktų iš skausmo širdis. Tačiau politikams tai nė motais. Atsižvelgdama į tai, kad 2012 metai skelbiami Maironio metais bei siekdama įprasminti Maironio gyvenimą ir kūrybą, pasitinkant Lietuvos dainiaus 150-ąsias gimimo metines,  Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė Raseinių miesto parkui suteikti Maironio pavadinimą. Pasak Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus laikinosios vedėjos R. Petreikienės, šiame parke galėtų būti švenčiama Baltų vienybės diena, vykti maironiečių sambūriai, miesto šventės, poezijos konkursai, įprasminantys Maironio gyvenimą ir kūrybą. Šis sprendimas prisidėtų ir prie moksleivių tautinio bei pilietinio auklėjimo.Visi tarybos nariai sutiko, kad tai graži idėja, tačiau iškilo ir prieštaravimų. O. Babonienė siūlė visų pirma sutvarkyti parką ir tik tada suteikti jam garbingą Maironio vardą. G. Mikolaitis pasidomėjo, ar buvo atliktos apklausos, ar apie parko pavadinimą informuota visuomenė. R. Petreikienė atkirto, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebūtina organizuoti apklausą.
Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pripažino, kad dabar ne pats geriausias laikas suteikti parkui vardą, o ir parko modernizavimo darbai vyksta ne taip, kaip tikėtasi.
Tačiau, jo nuomone, Maironio vardo suteikimas parkui taptų rimtu argumentu projekto finansavimui gauti. J. Kenstavičius prisiminė visuomeninio judėjimo RASAI rinkėjams duotą pažadą pastatyti Maironio paminklą. Jis pažymėjo, kad jau šiemet bus skelbiamas konkursas dėl paminklo, kuris bus statomas ne Savivaldybės, o rėmėjų lėšomis. „Vadovaujantis jūsų logika, gal ir kelią nuo Ariogalos per Paliepius, Ilgižius iki Betygalos pavadinkime Maironio vardu, tada bus galimybė greičiau jį išasfaltuoti, jei mes tik Maironio vardu prisidengę ieškome pinigų parkui“, – replikavo tarybos narys Liudas Kavaliauskas.
Nepaisant skirtingų nuomonių, net 18 tarybos narių pritarė Maironio parkui, o likusieji 4 susilaikė.
P.S. Istoriniai šaltiniai nutyli, kad Jonas Mačiulis Maironis kada nors būtų vaikštinėjęs po Raseinių miesto parką. Kaip teigia kultūros vertybių ekspertas Viktoras Vitkus, iki 1932 m. dabartinio parko teritorija priklausė cerkvei ir jokio parko ten nebuvo.  Žinotina, kad mūsų tautos šauklys Maironis kaip tik tais metais iškeliavo į Dangaus Karalystę, o ieškoti aukšto katalikų dvasininko sąsajų su stačiatikiais būtų tiesiog šventvagiška.
Belieka apgailestauti, kad nebuvo atlikta gyventojų apklausa dėl parko pavadinimo, redakcija galėtų pasiūlyti alternatyvų variantą – Rasų parkas. Visų pirma dėl to, kad čia kasmet vyksta graži Joninių (Rasų) šventė, tačiau bene svarbiausia priežastis – parko modernizavimo iniciatoriai RASAI gražiai įprasmintų savo veiklą.