Pagojuk? seni?nijos bendruomeni? ivyka
?gyvendinant V? Atrask Raseinius Raseini? ir K?daini? rajon? bendradarbiavimo program?, Pagojuk? seni?nijos Akstin?, Kaulaki?, Skirmantik?s, Vosilikio, Sargeli? bendruomen?s centro nariai ir j? artimieji lank?si K?daini? rajone.
Daugelis aplank? Lietuvos vidurio miest? K?dainius, kai kurie lank?si arenoje, o rugpj??io 24 dien? isamiai, ?domiai pasakojant gid?ms pla?iau susipainome su K?daini? miesto istorija, architekt?ra, istoriniais ir kult?riniais objektais. Senamiestis ?trauktas ? Kult?ros paveldo registr? kaip valstybin?s reikm?s urbanistikos paminklas. ?ia stovi katalik? v. Juozapo ir v. Jurgio bany?ios, taip pat evangelik? liuteron? ir evangelik? reformat? bany?ios, Viepaties Atsimainymo cerkv?, m?rin? gotikinio stiliaus miesto rotu?.
Verta susidom?jimo miesto istorija. Pasak legendos, K?daini? pavadinimas yra kil?s i turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio i Kuro ir ?k?rusio nedidel? vej? kaimel?, vardo. Archeologiniai kasin?jimai paliudijo, kad K?dainiai iaugo i nedidel?s vej? ir emdirbi? gyvenviet?s, kuri XIV a. pradioje jau buvo ?sik?rusi deiniajame Nev?io krante. Sp?jama, kad pirmasis miesto savininkas Radvila Astikaitis apie XV a. vidur? ant stataus ir vaizdingo kairiojo Nev?io kranto pastat? dvar?. emiau dvaro k?r?si miestas, turgaus aikt?. 1535 m. K?daini? savinink? kunigaikt? Jon? Radvil? paskyrus emai?i? seni?nu miestas tapo emaitijos administraciniu centru. Taip pat patvirtintas ir pirmasis K?daini? herbas su Kik? gimin?s simbolika: ydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrin? pasaga su trimis auksiniais kryiais, pasagos viduryje dvi laios, nukreiptos ? prieingas puses.
Nuo 1614 m. K?dainiai v?l priklaus? kunigaik?i? Radvil? gimin?s akos atstovams. Valdant Lietuvos didikams miestas igyveno ?kin? ir kult?rin? pakilim?. XVII a. pirmoje pus?je K?dainiuose veik? 10 amatinink? cech?, jiems priklaus? apie 300 amatinink?. Mieste veik? siuv?j?, puodi?, kalvi?, aud?j?, batsiuvi?, dailidi?, gyvuli? skerdik? cechai ir pirkli? brolijos. 1627 m. rugpj??io 24 d. Kristupas Radvila patvirtino sen?sias K?daini? miesto laisves ir suteik? nauj?j? herb?, kuriame panaudotos dviej? miest? valdiusi? gimini? Radvil? ir Kik? heraldin?s fig?ros: auksiniame lauke juodas Radvil? erelio sparnas su koja, naguose laikan?ia plienin? Kik? pasag? su trimis auksiniais kryiais ydrame lauke.
Prie pagrindini? keli? ? K?dainius stov?jo miesto vartai, juos naktimis saugojo i miestie?i? sudarytos sargybos, o atvykusieji buvo registruojami. Visi miestie?iai prival?jo dalyvauti pinigin?se rinkliavose, karin?se pratybose ir eisenose. Kunigaik?iai Radvilos r?pinosi socialin?mis miestie?i? reikm?mis, tod?l 1629 m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 pitol?s, nalai?i? namai ir ligonin?. Mieste ?kurta viena i pirm?j? vaistini? Lietuvoje. XIX a. K?dainiai gars?jo arkli? turgumis. K?daini? darininkai, daugiausia ydai, prad?jo auginti agurkus ir nuo tada K?dainiai gars?ja kaip agurk? augintoj? kratas.
Api?r?jome sinagogas, pagrindin? senamies?io gatv?, lank?m?s Krato istorijos muziejuje. Susipainim? su miesto senamies?iu baig?me aplankydami v. Juozapo bany?i? ir Radvil? mauzoliej?.
Keliavome toliau ? Krekenavos regionin? park?, ten i 30 metr? apvalgos bokto gro?jom?s Nev?io up?s vingiais, o poilsiaviet?je iband?me poj??i? tak?. Ivykos pabaigoje aplank?me Paili? stumbryn?.
Vis? keliavusi?j? vardu d?kojame V? Atrask Raseinius direktoriui Arnui Zmitrai. U saugi? kelion? nuoirdiai tariame a?i? UAB Romirbus direktoriui Romualdui Dubinskui.
Draugikos seni?nijos bendruomeni? ivykos ver?ia glaudiau bendradarbiauti, dalintis ger?ja patirtimi, kurti naujus projektus.
Zita Baltruaitien?
