Pagonyb?s refleksai Raseini? krate II
Liudvikas BAKAS
V.Vaitkevi?iusius rao, kad i Raseini? ventvie?i? ypatingo d?mesio nusipelno j? telkinys apie Betygal?. Yra pagrindo manyti, jog Dvarvie?i? ventviet? mena kitados veikusi? ventykl?. Archeologas F.Pokrovskis mano, kad iluva ir Lyduv?nai taip pat buvo pagonyb?s apeig? vietomis. Jam antrina K.Gukovskis, tikslindamas Lyduv?nus buvusius pagonyb?s apeig? vieta nuo XVa. pradios. T.Narbutas ir Fochtas iekojo inviet?s prie Ugioni?. R.Matulis Raseini? krate suskai?iavo 5 galimas aukur? vietas, o istorikas tyrin?tojas V.Almonaitis tvirtina, kad prie Skirtinio /Paskirtinio akmens Nemak?i? seni?nijoje buvo labai svarbi senov?s lietuvi? tik?jimo ventov?. Yra prielaid?, kad ir dabartini? Raseini? vietoje buvusi namaa pagonika ventykla, kurioje lietuviai aukodav? savo dievams, o imtame?io ?uolo paunksm?je k?rendav? amin? ugn?.
Danai patys gyventojai, gal to ir nesuvokdami, pavadindavo kaimus ir gyvenvietes vardais, susijusiais su dievais. od? Lida K.Gukovskis keldina i pagonik?, teigdamas, kad jis reikia aukojim?. Pran? Dundulien? Lid? ?vardina kaip deiv? gimdytoj?. Ji taip pat mini laum?, vardu Lyd?. alia poetizuotos ir daniausiai minimos legendos, kad Lyduv?n? miestelio pavadinimas kildinamas i odio li?d?ti, turi ir kit? atsvar?. Archeologai tei
gia, kad Dubysos atkarpa nuo Lyduv?n? iki Ariogalos nepaprastai reikminga vent? vanden? poi?riu.
Vienas pirm?j? legendas apie pagonikus dievus prad?jo urain?ti F. Pokrovskis. 1899m. archeologiniame atlase minimi m?s? emie?io T.Daugirdo urayti padavimai apie Perk?n?. Daug nuveik? legend? fiksavime P.Dundulien?. Raydama apie vanden? deives ji mini Vidukl?s apylinkes, kur buvo manoma, kad per 7 maudykles tur?jo nusk?sti vienas mogus. Su vanden? deiv?mis siejamas Ugioni? altin?lis Betygalos seni?nijoje. Deiv? Laima minima sakm?je, uraytoje Davainavoje. Neaplenk? Raseini? krato (Bebirv? k.) ir padavimai apie maro deives. Manoma, kad Lelyko upelio pavadinimas gali b?ti sietinas su deiv?s gimdytojos Lelos vardu. Daugiausia padavim? siejasi su em?s deive emyna. Nemak?i? seni?nijos Paeerio kaime, bu?iuojant em? taip buvo kalbama: (…) eme, motina mano, i tav?s at?jau ir ? tav? pavirsiu. Kitur senoliai, bu?iuodami em? (asl?) troboje, sakydav?: emele, motin?le, tu mus neiojai ir maitinai, paskui atgulsim in tave. Raoma apie aukojimo papro?ius Vidukl?je deivei emynai. Apie Paaltuon? (Girkalnio sen.) viesulas buvo vadinamas em?s kuiliu arba em?s oiu, nes tur?jo siel? ir kalb?jo mogaus balsu. inoma, Raseini? miesto vardas neatsiejamas nuo maisto rankiojimo, mediokl?s, augmenijos ir vegetacijos j?g? suklest?jimo deives Kaupol?s dukters Rasos vardo. Bent keli autoriai savaip interpretuoja 2 legendas. Muziejinink? Lina Kantautien? straipsnyje Raseini? krato piliakalniai (knyga ,,Raseini? kratas.K.2008) mini padavimus apie Perk?n? ir vaidilut? Birut?.
