Pagonyb?s refleksai Raseini? krate

Versija spausdinimui

Liudvikas BAKAS

Antanas Rybelis mano, kad pagonyb?s terminas Europos krik?ionikoje literat?roje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavi?ius bei apvalgininkas A.?ekuolis mano, kad 500 met? trukusi kova tarp pagonyb?s ir krik?ionyb?s trukd? Lietuvos vystymuisi. Rezultatas v?lai ?vesta valstybin? ratija, nepakankami ryiai su krik?ionikosiomis Europos valstyb?mis, neymi pinigin? ?plauka, blogas kult?ros vystymas ir kiti svarb?s veiksniai.

Archeologas Dr. Gintautas Zabiela teigia, kad viena savit? ir labai marg? Lietuvos paveldo grupi? yra su senais tik?jimais susijusios vietos: alkai, ventais laikomi mikai, mediai, vandenys, pelk?s, daubos, padavimais apipinti kalnai, mogaus rank? apdoroti akmenys. Raseini? krate senieji vietos gyventojai dal? senkapi? vadina Milinkapiais ir inkapiais. Tai dar viena s?saja su pagonybe. 1980m. mokslin?s metodin?s kult?ros paminkl? apsaugos tarnybos bendradarbiai R.Oliauskas ir J.Bal?i?nas dirbo Raseini? rajono valgomojoje archeologin?je ekspedicijoje. Tuomet paaik?jo, kad Alekn?, G?luvos, Papr?dio, Pu? ir Sugint? senkapiai jau buvo itirti, o Lekavo senkapis sunaikintas. V?liau prie sunaikint? senkapi? s?rao prisid?jo neaikaus laikotarpio Pakalniki?, Mank?n?, Trepen?li?, Kups?i?, ukiki? ir Rinkeli? senkapiai. Apskritai buvo nerasti Naukaimio, Padubysio, Daugird? (Daugirdavos), Draustin?s, Puodi? ir Kaiin?li? senkapiai. 1982-12-21 LTSR Kult?ros kolegijos nutarimu Nr. 185 archeologiniais paminklais buvo patvirtinti Milav?n? ir Rekoai?i? senkapiai.

Kokias gi paslaptis saugo senkapiai? Andra Simnikyt?, aprain?dama Vidukl?s Alekn? senkap?, mini magin?s paskirties dirbinius. Tai keturi alvariniai, iki 1 cm plo?io ?tvarai juostel?s, apkaustytos aplink v?ries nago stor?j? gal? su kilpele pakabinimui. Vieno apkausto onuose buvo suvytos vielos pakabu?iai, kuri? galai usibaig? ? vid? susuktom spiral?m. Anot autor?s, toki? amulet? gausu ir kituose Lietuvos kapinynuose. N?ra tiksliai nustatyta amulet? paskirtis. Gal tai magin? priemon? mirusiajam ?kopti ? stat? kaln?, gal tai pavojing? mediokli? trof?j? simbolis, gal tai tiesiog vyr? dovana suad?tin?ms. Jeigu pasitvirtint? antroji versija, amuletus galima sieti su miko deive Mediojima.

Raseini? rajone buvo 18 mitologini? akmen?. 1983 metais j? liko 11, v?liau 3 akmenys, stuksoj? iluvos apylink?se buvo sunaikinti. Apie Akmen?s kaime esant? akmen? jau esame ra?, tod?l keletas odi? apie kitus reikmingesnius objektus. alpi? k. (iluvos sen.) akmens su Velnio p?da pad?tis Lapi?s pakrant?je b?dinga senov?s emai?i? ventov?ms, o didiausi? nuostab? kelia tai, jog viena io akmens p?da siejama su Dievu, kita (ilgis 14cm, plotis 7,5 cm, gylis apie 3 cm) su velniu. Apsamanojusio, pilkos spalvos granito akmens ilgis 4m, plotis – 3,6m, matomasis auktis 1,15m. Aplink akmen? matosi dar 4 maesni akmenys, matyt, atskil? nuo io akmens V ono, nes i akmens pus? stati, nuskelta.

Pasak V.Vaitkevi?iaus, Palendriuose prie Kalnuj? M.Davainis Silvestraitis dar inojo akmen? su Laum?s p?da. Velnio akmuo gul?jo Partaki? pelk?je; melioratoriai j? ivilko prie kelio. Toks likimas itiko ir Rinkeli? Did?j? akmen?. Archeologai akmens buvim? konkre?ioje vietoje traktuoja kaip s?saj? su istorine aplinka. Gerai inomas 5 x 4,5 x 1,6 m Paskirtinio Velnio akmuo. Legendomis apipintas Dubysos akmuo. Manoma, kad tai buvo neapdirbtas aukuras, kuris buvo Pagojuk? sen., Spanduot? kaime. Akmens ilgis 7m, plotis 4,5m, auktis 4 m. is akmuo susprogdintas prie 1970m. Devyniasdeimt?j? pradioje buvo atkreiptas d?mesys ? Rinkeli? ir Lyduv?n? akmen? dubenis. Tai vieninteliai dubenuotieji akmenys Raseini? rajone ir jie labai skiriasi nuo toki? akmen? Lietuvoje.

Danai akmenys tampa terasomis prieiti prie aukuro. Tokios terasos b?na dirbtin?s, pavyzdiui, iluvos sen. Rinkeli? kaime. Jo terasa labai lygi, 5m plo?io ir 5,5m ilgio, matomas auktis siekia 1,3m. a-lia akmens yra 4 nemaos nuoskaldos.

Suinojus apie kur nors aptikt? akmen? su enklais, danai tenka nusivilti, nes randamas neseniai kokio maara?io mogaus ikaltas arba negilus nusitryn?s ?raas. Antkapinis paminklas pasirod? bees?s daug kur min?tas Ariogalos sen., G?luvos kaimo akmuo su enklais.

Komentarų nėra