[1]Birželio 14-?j? dvira?iu numyniau – juk netoli – iki Mažosios Vidukl?s kaim? bendruomen?s, kuri ?sik?rusi, jei kas nežino, kitapus geležinkelio, Aukštkeli? kaime, ir formaliai yra jau Nemakš?i? seni?nijos teritorijoje. Vis tik didžioji dalis gyvenviet?s, kuri? kerta geležinkelio b?giai, priklauso Vidukl?s seni?nijai. Tai – Virgainiai. Beje, šitas nevyk?s administracinis padalijimas niekaip neveikia ten gyvenan?i? žmoni? – jie visi susib?r? ? t? pa?i? Mažosios Vidukl?s kaim? bendruomen? ir jau?iasi lyg viena šeima.
Taigi, užsikabinau fotoaparat?, pasidžiaugiau pavyzdingai, išradingai ir su meile tvarkoma, puosel?jama bendruomen?s nam? aplinka, šnektel?jau su paž?stamais, š? t? nufotografavau ir kartu su visais laukiau min?jimo pradžios. Diena pasitaik? šilta, dvelk? malonus v?jelis, danguje pl?duriavo nuostabi? form? kamuoliniai debesys, susirinkusieji s?d?jo ant suol? pav?syje, šneku?iavosi po medžiais… Ech, vasara! Saul?, žaluma, šiluma… STOP!
Sulig pirmaisiais mažosios Urt?s Laurinavi?i?t?s deklamuoto eil?raštuko žodžiais perskrod? mintis – o juk TAI vyko ?IA! ?ia liejosi tremiam?j? ašaros, dužo likimai, širdis drask? išsiskyrimo skausmas, baisi nežinomyb? d?l ateities. ?ia, Vidukl?s geležinkelio stotyje, prieš 77 metus sovietin? Rusija, remiama vietos aktyvist?, parod? savo tikr?j? veid?… B?tent ?ia, Vidukl?s geležinkelio stotyje, okupantai susidorojo su niekuo nenusikaltusiais gyventojais, sugr?sdami juos ? gyvulinius vagonus ir pasmerkdami badui, šal?iui, o daugel? – ir praž??iai.
Gedulo ir vilties dienos min?jime viduklišk? mokytoja istorik? Eugenija Verygien? apžvelg? to laiko ?vykius, žod? tar? Nemakš?i? seni?nijos seni?nas Remigijus Laugalis, prie paminklo tremtyje žuvusiems vidukliškiams buvo uždegtos žvakut?s. Šird? verian?ius eil?raš?ius išraiškingai skait? Aiva Gailien?, Lina Andriulien?, o Pranas Laurinavi?ius perskait? savo k?rybos eiles.
Skambant moter? ansamblio „Ring?“ (vad. Gerda Lapinskait?) dainoms ir Mažosios Vidukl?s kaim? bendruomen?s ansamblio (vad. R.Laugalis) giesm?ms, mintimis buvau kitame laike. Nusibraukusi išried?jusi? ašar? prisiminiau mo?iut?s pasakojim? apie j? didel?s 8 vaik? šeimos slapstym?si, nakvynes kluone pas paž?stamus kitame kaime, nes iš patikimo žmogaus buvo at?jusi žinia – esate s?rašuose, pasisaugokite. Likimas l?m?, kad mano seneli? šeima, pavojinga tuo, kad dirbo žem?, kurios tur?jo 40 hektar?, nebuvo išvežta. Grei?iausiai okupant? planus sujauk? prasid?j?s karas.
Mes ne?stengsime užmiršti to, kas buvo, ir senaties nusikaltimams prieš lietuvi? taut? negali b?ti – juk represijos paliet? dažn? šeim?, sugriov? žmoni? likimus. Atmintis gyva, bet metai eina, gimsta ir užauga naujos kartos. Reik?t? tik džiaugtis, kad gyvename T?vyn?je ram? laisv? žmoni? gyvenim?. Nesureikšminkime maž? tr?kum?, tai vieni juokai, palyginus su tuo, k? teko išgyventi m?s? seneliams tremtyje, karo, pokario metais.
D?koju Birželio 14-osios min?jimo organizator?ms – Raseini? kult?ros centro Vidukl?je darbuotojoms, partnerei Mažosios Vidukl?s kaim? bendruomen?s pirmininkei Stasei Bukelienei ir jos šauni? moter? komandai, paruošusiai graž? ir turting? vaiši? stal?, švent?je dalyvavusiems Vidukl?s ir Nemakš?i? seni?nams Daivai Ulinskienei ir R.Laugaliui. Taip pat a?i? „Ring?s“ ansamblio moterims ir Mažosios Vidukl?s bendruomen?s ansambliui už gražias dainas bei giesmes, papuošusias šios tragiškos dienos min?jim?.
Angel? Šarkien?