Paminėta Baltų vienybės diena Raseinių rajone

Siųsti Versija spausdinimui

Giedras lygiadienio vakaras kvietė rajono žmones į Molavėnus. Nors viena dangaus pusė anksčiau atvykstančius gąsdino lietumi prapliupsiančiu debesiu, šventės laukiantieji fotografavo saulės nužertą aikštę, apribotą baltiškos simbolikos ornamentika ir būsimais laužais. O seni ąžuolai nuo čia jau triūsiančiųjų žvilgsnių slėpė juodąjį dangaus pakraštį ir neleido nerimauti dėl šventę sutrukdyti gresiančio lietaus.
Tikrai daug žmonių išgirdo kvietimą Baltų vienybės dieną paminėti Molavėnuose. Suėję pro improvizuotus vartus, nusimazgoję rankas ypatingą galią turinčiu vandeniu ir renginio vedėjos Linos Andrulienės paprašyti visi susibūrė į pusratį, suformuodami erdvę, kurioje ir vėsoką vakarą atrodė jauku, šeimyniška. Atliktos senovinės apeigos, skirtos paveikti gamtos jėgoms, nulemiančioms būsimo derliaus auginimo ir gyvenimo sėkmę. Gal ne vienas renginio dalyvis pirmą kartą pilna sauja sėmė grūdus iš sėtuvės ir metė juos į laužą, ragavo gabalėlį duonos, kuriam apeigomis suteikta įsivaizduojama mistinė galia. Šventės svečiai, pasidžiaugę susirinkusiųjų gausa, linkėjo baltiškos vienybės kasdieniuose darbuose, kurie ir lemia žmogaus būties kokybę.
Džiugią nuotaiką kūrė Baisogalos kolektyvo „Dainoriai“ (vad. Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys) šmaikščios folklorinės dainos, Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos merginų (vad. Vaida Baltrušaitienė) atliekamų kūrinių šiuolaikiškas skambesys bei Gylių kaimo bendruomenės mišraus vokalinio ansamblio (vad. Juozapas Juščius) ir RRKC Plikiuose moterų vokalinio ansamblio ,,Aidija“ (vad. Jolita Lukonaitienė) pasirodymai. Koncertuojantiems kolektyvams ir jų vadovams dėkojo ir dovanas teikė meras Andrius Bautronis ir Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis.
Sudegė didysis laužas, liepsnojo erdvę puošusi šiaudinė ornamentika. Vakaro vėsa jau smelkė kai kuriuos žiūrovus, bet visų laukė karšta arbata, katiluose garuojanti sriuba, taip tikusios šiam baigiamajam momentui. Dar liepsnojo aikštę aprėminę mažieji laužai, neleisdami rudens atslenkančiai nakčiai tamsa užkloti Molavėnų aikštės, dar bendravo šildydamiesi karštimu visi susirinkusieji čia paminėti rudens lygiadienio, pajusti protėvių kurtos ir mums puoselėti paliktos kultūros dvasios.
Malonu šio renginio kūrėjams, jo šeimininkams žinoti, kad rudens lygiadienio vakaras, visiems įnešus į jį savąją darbo, išmonės dalį, nuskambėjo taip, kaip jie ir tikėjosi. Čia buvusiųjų atmintyje ne iš karto užgeso laužų šviesos, senųjų dainų skambesys ir išsakytos mintys apie vienybės galią ir svarbą. Dėkojame šventę kūrusiems žmonėms: seniūnui R. Laugaliui, kultūrinių renginių organizatorei L. Andrulienei, šviesos operatoriui Nerijui Guntarskiui, garso operatoriui Vytautui Kasparavičiui, Linai Radžienei, Linai ir Sauliui Lušoms, Daivai ir Leonui Žyvatkauskams, Daivai ir Alfredui Galkauskams, Rasmutei ir Vytautui Tautkevičiams, Simonai Macaitytei, Irenai Kliknienei, Genutei Samušienei.
Živilė Lembutienė,
RRKC Nemakščiuose choreografė
****************
Paminėti Baltų vienybės dieną vidukliškiams, rodos, padėjo pats dangus: nors diena buvo žvarbi, vakarop nušvito saulutė, tarsi ir oras atšilo, o saulės nušviesti vaizdai nuo Bakaniuko piliakalnio virpino širdis – ir ne tik fotografuojantiems.
Visų besirenkančiųjų į vakaro renginį žvilgsnius traukė naujutėlė, dar medžiu tebekvepianti ąžuolo skulptūra, kurią meistriškai ir kruopščiai išdrožė vidukliškis menininkas Darius Janušauskis, o pastatė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ Viduklės padalinio darbininkai ir ūkininkas Albinas Daunius. Nuoširdžiai jiems dėkojame. Tikimės, kad šis puikus koplytstulpis, pastatytas senojo, neatlaikiusio metų naštos ir nugriuvusio vietoje, stovės ilgai ilgai.
Šventės dalyvius romantiškai nuteikė svečių iš RRKC Sujainių kultūros namų – Ritos Guntarskienės vadovaujamo merginų šokių kolektyvo pasirodymas. Tokių žavių šokėjėlių mūsų senasis piliakalnis tikrai dar nėra regėjęs!
Vidukliškė istorijos mokytoja Eugenija Verygienė galėtų valandų valandas pasakoti apie praeitį – tiek daug faktų, datų ir taip vaizdingai perteikti gali tik gyvenimą mokiniams pašventęs žmogus, savo dėstomo dalyko – istorijos – pamokose skiepijęs jiems meilę tėvynei. Šįkart mūsų gerbiama istorijos žinovė plačiau apsistojo ties Žemaitijos krikšto ir Viduklės parapijos įkūrimo tema.
Šventėje, kurią vedė RRKC Viduklėje renginių organizatorė Aiva Gailienė, išklausėme Viduklės seniūnijos seniūnės Daivos Ulinskienės sveikinimo ir padėkos žodį, plojome Ligitos Matelienės ir Gerdos Lapinskaitės duetui, kuris visuomet skamba labai įspūdingai, dvi dainas padainavo balsingosios ir visuomet pasitempusios, žavios vokalinio ansamblio „Ringė“ moterys. Jų vadovė – Gerda Lapinskaitė.
Vaišinomės karšta arbata, sausainiais – vaišės gamtos prieglobstyje pasirodė itin gardžios. Visi šventės dalyviai sutartinai traukėme „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, prie dainavimo prisijungė ir negausus vyrų būrelis, jų stiprūs balsai dainai pridėjo spalvų ir skambesio.
Visiems nusifotografavus prie naujojo koplytstulpio, paprašė leisti tarti žodį Pranas Laurinavičius. Jis paskaitė patriotinį eilėraštį iš savo neseniai pristatytos knygutės „Nuo Paliepių kalvos“, o pačią knygelę įteikė mokytojai E. Verygienei, gal juokais, o gal ir visai rimtai paraginęs ponią Eugeniją sėsti ir išguldyti savo sukauptas žinias į knygelę, o ją būtų galima pavadinti panašiai – „Nuo Viduklės Bakaniuko“.
Gęstant dienai, į namučius skirstėmės širdyse išsinešdami gražų bendrystės jausmą.

Angelė Šarkienė
**************
Ugnis ant kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Jau tryliktą kartą Gėluvos kaimo bendruomenė dalyvauja baltų vienybės ugnies sąšaukoje uždegdama laužą ant Gėluvos piliakalnio.
Šiemet renginys sukvietė nemažą būrį bendraminčių iš Gėluvos, Ariogalos ir aplinkinių kaimų bendruomenių, savo apsilankymu mus pagerbė Raseinių rajono tarybos nariai Matas Skamarakas su šeima, Diana Kaupaitienė. Renginio vedėja Rita Andriuškevičienė priminė, kad švečiame rudens lygiadienį, kai dienos trukmė susilygina su nakties ir vis trumpės iki Kalėdų. Tai tarsi atsisveikinimas su saule ir jos šiluma, ėjimas į žiemą ir laikiną gamtos mirtį. Kartu tai ir Baltų vienybės diena, skirta Saulės mūšiui atminti.
Lygiadienio apeigas pradėjome eidami pro simbolinius vartus. Gėluvos seniūnaitijos seniūnaitė Vida Šalvaitienė kvietė už vartų palikti visas blogybes, vandeniu pasišlakstyti rankas bei veidą ir ant piliakalnio užeiti su šviesiomis mintimis ir ramybe širdyje.
Savo dainomis ir muzika šventinę nuotaiką kūrė Gėluvos moterų ansamblis „Gėluvos gaida“ (vadovė R. Andriuškevičienė) ir Ariogalos liaudiškos muzikos kolektyvas „Versmė“ (vadovė Renata Aleksiejienė). Bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys jubiliejinių gimtadienių proga pasveikino Aldoną Sibitienę, Vladislovą Panką, Birutę Jankauskienę ir Šarūną Kaženauskį, pakvietė visus sudainuoti „Ilgiausių metų“, siunčiant arbatos puodelį palinkėti vienas kitam vienybės, bendrystės ir susėsti prie bendro vaišių stalo. Kiek pritemus uždegtas vienybės laužas ir sudeginta simbolinė saulę primenanti figūra, labai patikusi fotografijų mėgėjams.
Sukūrėme šventę patys – dainuodami, šokdami, vaišindamiesi, dalydamiesi pasakojimais ir mintimis.
Zita Vazgienė, Gėluvos bendruomenės tarybos narė
************
Kejėnų archeologiniame komplekse tradiciškai vėl susirinko ištikimiausi bendražygiai. Koronavirusas prieš dvejus metus apribojo mūsų susitikimus, bet tądien buvome visi kartu. Lygiadienis. Šie metai kitokie… Magiškas dienos ir laiko skaičius – 2021 m. 9 mėn. 22 d. 22 val. 20 min. – turi septynis dvejetus. Tai ypatingos energijos laikas, kviečiantis atsikratyti blogio ir pykčio, išvėdinti galvas nuo baimių ir pavydo. Tam nuostabiai derėjo gamta, miškas, tradicijos. Per lygiadienį Saulė įriedėjo į Mergelės žvaigždyną.
Renginyje dalyvavo daugiau kaip 50 žmonių. Tradiciškai jis prasidėjo Kejėnų piliakalnio prieigose prie laiptų, kur visi įsiamžinome nuotraukose. Vėliau nukeliavome link pilkapių. Čia Dubysos regioninio parko administracijos specialistė Laimutė papasakojo apie baltus, jų amžinas kovas ir gilias tradicijas. Uždegdami žvakes ant pilkapių, pagerbėme šviesų protėvių atminimą. Su vėliavomis ir dainomis keliavome iki Kejėnų piliakalnio.
Nuostabi gamta, puikus oras ir visų gera nuotaika suteikė daug džiaugsmo. Susirinkusiesiems savo skambias dainas dovanojo Ramonų kaimo bendruomenės kolektyvas. Smagiai sukomės aplink laužą, sudainavome tradicinę mūsų dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Aktyviai dalyvavome žaidimuose ir vykusiose varžytuvėse. Nuoširdžiai dėkojame penkių bendruomenių pirmininkams, draugams, rajono Tarybos nariams Dianai Kaupaitienei, Vincui Blinstrubui ir visada gerai nusiteikusiam Gintautui Mikolaičiui. Tariame ačiū draugams ir svečiams, nepamiršusiems ir atvykusiems pasidžiaugti mūsų renginiu.
Sena ir graži tradicija sudeginti savo blogas mintis degančiame lauže. Smagiai spragsėjo laužo liepsnos nuo mūsų minčių. Vėliau į dangų pasiuntėme šviesulius draugams ant kitų Raseinių rajono piliakalnių. Ryškiai sudegė ratas, nupintas pagal senąsias baltų tradicijas.
Šventei baigiantis dalyviai buvo pakviesti pasigardžiuoti Palukščio dvaro šeimininkės Linos virta koše. Gamtos prieglobstyje buvo didžiulis malonumas ragauti košę, maloniai diskutuoti ir džiaugtis vieniems kitais. Gyvenimas yra puikus tuo, kad kiek­vieną dieną galime ką nors keisti, paleisti, ką nors sukurti. Ačiū visiems, buvusiems šį vakarą kartu. Mylėkime gyvenimą tokį, koks jis yra, ypač šiandien.
Palukčio ir Milašaičių kaimų
bendruomenių vardu
Gražina Pečkaitienė

Komentarų nėra