Paprasti žmonės ekonominio pagerėjimo dar nejaučia

Žmonės kalba

Premjeras Andrius Kubilius viešai pareiškė, jog visos negandos jau praeityje, krizė pagaliau baigėsi. Jam pritarė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė – jau lipame iš duobės, ekonomika auga net sparčiau nei tikėtasi. O ką apie tai mano mūsų skaitytojai? Ar jie jau išvydo šviesą tunelio gale?

–  Aš susiduriu gal su kažkiek kitokiais žmonėmis, tai ir jūsų nagrinėjamą temą per juos matau kiek kitaip. Mano drožinių atvažiuoja tie, kuriems jų reikia gal net labiau nei duonos, todėl pirkėjų stygiaus nepajutau nei per patį sunkmetį, nei dabar jų padaugėjo, nors sako, jog sunkmetis baigėsi. Gal tik tiek pastebėjau, jog prieš sunkmetį žmonės pirko daug nesirinkdami, o dabar pirmiau paklausia, kiek kainuoja. Kartais ką nors išsirenka ir sako: „Truputį pasitaupysiu ir atvažiuosiu.“ Ir atvažiuoja. Tie, kuriems rūpi aplinkos puoselėjimas, tie ir puošiasi. Tikrai negaliu pasakyti, jog kažkas yra kitaip, kažkas atsigauna ar blogiau darosi.

–  Dieve, Dieve, niekada nebuvo taip sunku, kaip dabar. Kainos ne dienomis, o valandomis kaip ant mielių kyla, baugu ir į parduotuvę beužeiti. Degalų kainos baisios, automobilį užvesti išdrįsti tik kruvinos bėdos atveju. Girdėjau, kad rudenį dujos trečdaliu brangs, kad naftos kainos kils. Tai pasakykite man, per kurią vietą premjeras ar kuris kitas iš valdžios tą pagerėjimą pajuto? Paklauskite bet kuriopaprasto žmogaus ir kiekvienas pasakys tą patį. O kiek Lietuvos jau išvažiavo ir vis dar važiuoja! Negi jie nuo gerėjančio gyvenimo bėga? O gal, sakau, pats Kubilius nuvažiuotų į londonus ir pasakytų mūsų vyrams, vaikams, kad jie namo važiuotų, kad krizė baigėsi, antraip jie to nė nesužinos.

–  O ar buvo ta krizė? Ūkininkas dirba galvos nepakeldamas, jog nė svečio brangesnio nepastebi, o čia – tik kažkokia krizė. O jei rimčiau, tai jei ne visokie nesąmoningi valdžios reikalavimai, tai būtų galima ir gyventi. Bet valdininkai be nesąmonių negali, vis naujų jų sugalvoja, o tada jau darosi striuka, būna blogiau ir už krizę. Dabar jiems, kaip girdėjote, užkliuvo mūsų karvės. Sako, karvės leidžia dujas ir teršia orą. Surado mat „dyzelinį variklį“… Jei giliau į šią problemą pasigilinus, tai, mano galva, kur kas labiau šitaip orą teršia Seimas, jų skleidžiamos dujos yra kur kas pavojingesnės nei mūsų karvių tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. Dabar mums jau reikia kautis dėl organinių trąšų skleidimo. Ir taip nuolat kokių
nors nesąmonių prigalvoja, lyg ūkininkas kitokių rūpesčių neturėtų.

– Oi, nežinau. Vieniems krizė gal ir praėjo, kitiems – ji gal nė nebuvo atėjusi, o tretiems – viskas vienodai rodo… Manau, krizė ar kaip ją ten bevadintum, bus praėjusi tuomet, kai žmonės pasijus saugesni, nebebijos dėl rytdienos. Tik bijau, jog aš tokių laikų nebesulauksiu. Mane, kaip ir daugelį žmonių, itin slegia tas nuolatinis gąsdinimas: atimsime, mokesčiais apkrausime, naujų sugalvosime… Aną rytą klausau radijo ir girdžiu, kaip aiškina, jog rudenį 30 proc. ar dar daugiau brangs dujos, kils šilumos kainos. Ir ką man daryti su šitokia informacija? Eiti ir dabar pasikarti nė rudens nelaukus, kuomet bus labai blogai? Kam žmogui informacija apie tokius dalykus, kurių jis negali pakeisti, įtakoti, kas visiškai nuo jo nepriklauso? Tam, kad pašiurpintų? Juk aš nei Gadafio nušausiu, nei Bin Ladeno pagausiu, nei karo Libijoje sustabdysiu, kad nafta nebrangtų. Bet bijoti privalau. Va taip įvaro žmonėms depresiją, šie kariasi, mažiau belieka, taip ir krizė baigiasi.

–  Netikiu, kad valdžios galvos galėjo taip sakyti? Kaip gali sakyti balta, jei yra juoda? Jei visos blogybės baigėsi, jei krizės atsitraukė,tai kodėl dabar svarsto kaip įkapes apmokestinti? Jei ką nors ne taip supratau, tai dovanokite, bet girdėjau, kad svarsto, įvesti kažkokius naujus mokesčius ir kalbėjo, jog reikėtų apmokestinti indėlius. Beveik kiekvienas lietuvis turi įkapėms pasidėjęs, toks jau mūsų tautos bruožas. Tą, matyt, žino ir premjeras, už tai ir taikosi dabar į įkapes. Turiu ir aš šiek tiek taupkasėje, nuo savęs nuvogdama pasitaupiau juodai dienai. Niekaip nesuprantu, kaip galima apmokestinti tai, už ką jau seniai sumokėta ir permokėta. Juk tai – mano uždirbti pinigai. Bet jei valdžia nusprendė, tai taip ir bus. O apie tą pasibaigusią krizę gal premjeras Balandžio 1-ąją sakė?

–  Šito jūs manęs paklauskite po 2012-ųjų ir aš jums tada pasakysiu, kaip atrodo pasibaigusi krizė. Tuomet turėsiu marias laiko ir galėsime pliurpti, kiek lenda. Dabar aš turiu per 40 galvijų, tai vos spėju suktis, o po 2012-ųjų tegalėsiu turėti tik devynis sąlyginius galvijus, nes neįstengsiu įsitekti į keliamų apsauginių reikalavimų rėmus, nepajėgsiu įsirengti mėšlidžių, srutų rezervuarų ir kt., o tai reiškia, jog privalėsiu likviduoti ūkį. Tada nebereikės dirbti, galėsiu gulėti ir šnapsą gerti, kurio ir išsivirsiu pats nuo gyvulių atlikusiuose šutintuvuose. O užkandai valdžia labdaros makaronų atveš. Pats nesiryžau ūkio mažinti, ėjau net griūdamas, kad jį išlaikyčiau, tai va, valdžia dabar pasirūpins, kad aš nepersidirbčiau, kad lengviau gyvenčiau. O jei užbaigčiau tą kalbą rimtai, tai tikroji krizė mums, ūkininkams, dar tik ateina.

–  Ačiū už gerą naujieną, smagu girdėti, kad nors kam krizė baigėsi. Nors ne visi premjerą mėgsta, bet jis irgi žmogus, gerai, kad jam visi nepritekliai praeityje. Tik kodėl mums pensijų neatstato? Gal užmiršo? O gal nenori prisiminti, juk mes tokie kriošenos, tik našta valstybei besame. Bet senatvė, žinokite, turi ir savo privalumų: nebereikia puoštis, pramogos nebevilioja, mažai ką begali valgyti, o jei dar ir vaistai nekainuotų, tai ir visai gerai būtų. Bet vaistai labai brangūs, vajėzau, kokie brangūs. Ir visada reikia rinktis be ko likti: be vaisto, ar be maisto. Bet ačiū Dievui, kad nors premjerui krizė pasibaigė, nors vienas žmogus Lietuvoje jau laimingas.