Paradoksas: žvarbus vasaris sušildė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos bendruomenę

R. STUNŽINIENĖ

Žvarbus pirmasis vasario savaitgalis, tad norisi šilumos ir šviesos. Jei jos neteikia gamta, atsigręži į žmones. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos bendruomenė ankstyvą penktadienio rytą pradėjo netradiciškai: gimnazistai po vieną ir grupelėmis traukė ne gimnazijos link, o į Raseinių parapijos bažnyčią. Buvo aukojamos šv.Mišios už gimnazijos bendruomenę, šventinama nauja gimnazijos vėliava. Rimtis, susikaupimas ir sielos nuskaidrėjimas sušildė žvarbų rytmetį. Darnia kolona, nešdami vėliavą, grįžome į gimnaziją, žinodami, kad šiandien šilumos ir gerumo sielai dar suteiksime.
Visą penktadienio popietę gimnazistai šurmuliavo aktų salėje, koridoriuose: laukėme ypatingų svečių– baigusiųjų gimnaziją, išsibarsčiusių po visą Lietuvą. Temsta, pliaupia lietus, pučia žvarbus vėjas… Gal neateis? Gal gripas, gal šaltis, gal… Tikrai niekas negali sutrukdyti sugrįžimo į savo gimnaziją. Smagaus šurmulio prisipildo koridoriai, kabinetai, aktų salė – juk tiek įspūdžių per prabėgusius metus, dvejus ar ištisus penkerius, o gal net dešimt. Dabartiniai gimnazistai su jauduliu sutinka išėjusius – ir jų kada nors taip lauks. Aktų salėje didžiuliame ekrane iš metų perspektyvos žvelgia vaikiški veidai, kurie ir nukelia į mokyklos laikus. Dainos, šokiai, vaidybiniai etiudai, skirti sugrįžusiems. O ir sugrįžusieji sveikina mokytojus ir gimnazistus. Jaukiai skamba Karolinos – Marijos Liatukaitės ir Vaivos Okockytės atliekamos dainos, džiugiais prisiminimais dalijasi buvę gimnazistų prezidentai Mindaugas Verbickas ir Giedrė Statkevičiūtė, su ašara akyse dėkoja XII laidos gimnazistė Justina Žeižytė.  Simboliškais lėktuvėliais – paukščiais atsisveikiname su mūsų gimnazistais, tikėdami, kad jie sugrįš kiekvienais metais. O mes jų lauksime. Argi gali būti žvarbu tokį vakarą? Šilta širdyje nuo šypsenų, nuo gerų žodžių, nuo rankų paspaudimo…
Tik kelioms valandoms nutyla šurmulys gimnazijoje. Šeštadienį, vasario 5 dieną 10 val., dar gyvendami laidų susitikimo vakaro nuotaikomis, skubėjome į tradicinį
krepšinio turnyrą „Gimnazistai – absolventai“ R.Babono taurei laimėti. Turnyre dalyvavo 6 komandos: „Pacaniukai“, „Daktariukai“, „Kur Stepas“, Absolventai, Gimnazistai, Mokytojai. Keturios komandos sudarytos iš baigusių šią mokyklą mokinių. Azartas, ryžtasnoras nugalėti visas komandas vedė pirmyn.
Turnyro atidarymo metu tylos minute buvo pagerbtas šio turnyro iniciatorius, vykdytojas ir nuolatinis dalyvis mokytojas R.Babonas, prieš metus iškeliavęs Anapilin. Šįkart Mokytoją aplankė jo ugdytiniai: gėlių puokštė ir žvakės šviesa – mūsų atminimo liudytojai. Mokytojo R.Babono  veiklą tęsia ugdytiniai A.Vilimas, M.Kavaliauskas ir daugelis kitų.
Svarbiausia turnyre, jog laimi draugystė, kiekvienais metais sukviečianti krepšinio entuziastus į turnyrą. Tai atgaiva ir sielai, ir kūnui.
Esame dėkingi krepšinio turnyro rėmėjams: Kunigui Alfonsui Babonui, D.Zubielienės IĮ „Rodarta“, Lietuvos krepšinio asociacijai.Taigi buvę ir esami gimnazistai
paneigė gamtos dėsnį – žvarbų vasarį gali būti šilta nuo žmonių šypsenų, gerumo, nuo buvimo kartu, nuo širdžių plakimo tuo pačiu ritmu.