Parengta naujo gyvenamojo rajono studija

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Praėjusių metų gruodžio 29 dieną Raseinių rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimo projektą „Dėl pritarimo teritorijos tarp upelių Šaka, Vilkupis ir Žibuoklių g.
prie Raseinių miesto urbanistinių parametrų nustatymo galimybių studijai“. Koncepcija turėtų palengvinti žemės savininkų, turinčių sklypus šioje teritorijoje, dalią.
Studijoje numatyta tarp upelių Šaka, Vilkupis ir Žibuoklių g., abipus kelio į Ramonų kaimą, vystyti naują gyvenamąjį rajoną. Nuo šiol šios teritorijos žemių savininkai
matys aiškią gyvenamosios teritorijos viziją, gatvių išsidėstymo tinklą, jie galės be vargo keisti žemės paskirtį, rengti detaliuosius planus, sudalinti turimą žemę į sklypus ir juos parduoti, išnuomoti ar patys statytis gyvenamuosius namus.Šią studiją, atsižvelgdami į Raseinių miesto bendrąjį planą, parengė UAB „Archimes“ vilniečiai architektai M. Kurtinaitis, doc. dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir A. Uogintas.
Pasak projekto vadovo M. Kurtinaičio, koncepcija sudrinta su Raseinių r. savivaldybės  Architektūros ir urbanistikos skyriumi, ji pagrįsta ne žemėtvarkos principais, o
urbanistiniais ir architektūriniais kriterijais: suskirstyti sklypai, numatyta, kur bus gatvės, pagal poreikį galės vystytis vaikų darželis, buitinių paslaugų, prekybos, maitinimo ir pramogų centrai.  Architektūros ir urbanistikos skyrius galės vadovautis studijos sprendiniais, kai žmogus kreipsis dėl sklypo, statybų leidimo išdavimo, teritorijos bus konkrečiai derinamos su žemių savininkais.  Papasakoti apie gyvenamosios teritorijos galimybių studiją ir atsakyti į keletą klausimų mielai sutiko Raseinių r. savivaldybes administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė.

- Kaip atsirado poreikis parengti teritorijos tarp upelių Šaka, Vilkupis ir Žibuoklių g. prie Raseinių miesto urbanistinių parametrų nustatymo galimybių studiją?
- Pagal Raseinių miesto teritorijos bendrąjį planą buvo numatyta naujai plėtoti gyvenamosios paskirties teritoriją tarp Vilkupio, Šakos upelių ir Žibuoklių gatvės. Patys gyventojai šioje teritorijoje po truputį pradėjo statytis gyvenamuosius namus. Bendrajame miesto plane ši teritorija nebuvo detalizuota, todėl mes nutarėme rengti
studiją, kuri taps pagrindu rengti detaliuosius palnus. Panašių studijų rengimas – naujovė Lietuvoje, tai lyg ir tarpinis dokumentas tarp bendrojo ir detaliojo plano.
- Kam priklauso šioje teritorijoje esanti žemė? Kokia šiuo metu šios žemės paskirtis?
- Toje teritorijoje visos žemės yra privačios, priklauso daugiau nei 20-čiai savininkų. Šiuo metu ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Jei kiekvienas iš savininkų pradėtų
rengti savo sklypo detalųjį planą, keisti žemės paskirtį, teritorija vystytųsi chaotiškai. O suburti visus žemių savininkus, kad jie kartu pradėtų rengti visos teritorijos detalųjį planą, irgi neįmanoma. Todėl Savivaldybė savo lėšomis užsakė šią studiją, kuri kainavo 9 600 Lt. Joje aiškiai yra suskirstytas gatvių tinklas, želdynų teritorijos, aptarnavimo objektai. Dabar, vadovaudamiesi šia studija, žmonės galės rengti savo sklypelių detaliuosius planus, keisti žemės paskirtį, parduoti sklypus ar patysstatytis gyvenamuosius namus.
- Kiek šioje teritorijoje pagal studiją numatyta gyvenamųjų sklypų?
- Studijoje pavaizduoti sklypai su gyvenamaisiais namais, iš viso teritorija suskirstyta į daugiau kaip 200 sklypų, kiekvienas maždaug po 15 arų. Sklypų savininkai turės
paaukoti šiek tiek žemės ir viešosioms erdvėms: skverams, gatvėms ir kt. Lietuvoje kol kas teisės aktai nėra taip sutvarkyti, kad viskas visiems būtų aišku. Todėl mes bandome kažką daryti, kad statybos nevyktų stichiškai, teritorija vystytųsi darniai ir planingai.  Dabar šioje teritorijoje žmonės turi sklypus, tinkamus tik runkeliams auginti. Skatinsime, kad žmonės susikooperuotų ir bendrai nutartų, kaip jie vystys tą teritoriją. Norėtumėme, kad savininkai detaliuosius planus ruoštų ne po vieną, o
keliese, apimdami kuo didesnę teritorijos dalį ir pasitardami su kaimynais bei atsižvelgdami į jų interesus.
- Kiek hektarų žemės užima teritorija tarp Vilkupio, Šakos upelių ir Žibuoklių gatvės?
- Tikslūs matavimai nebuvo atlikti, tačiau ši teritorija užima daugiau kaip 40 hektarų.
- Ar įsikūrus naujam gyvenamajam rajonui bus perkeltos Raseinių miesto ribos?
- Miesto administracinės ribos yra keičiamos Vyriausybės nutarimu. Ateityje, kai atsiras daugiau gyvenamųjų namų, bus išvystyta infrastruktūra, galbūt galėsime užsakyti miesto ribų keitimo projektą. Kol kas tai bus priemiestis, Ančakių kaimo teritorija.
- Jei kas nors susigalvos ten ūkininkauti?
- Tegul ūkininkauja, nes parengta studija niekuo neįpareigoja ir neverčia ką nors daryti, tai tik galimybė. Kaip žmonės norės, taip galės vystyti teritoriją, tačiau visų pirma numatyta, kad tai bus gyvenamasis rajonas, todėl nepageidautina, kad ten būtų statomos didelės fermos, nes tai sugriautų visą koncepciją. Manau, kad žmonės patys supranta, jog tai patraukli būtent gyvenamoji teritorija – labiau apsimoka pačiam statytis namą arba parduoti sklypą gyvenamojo namo statybai negu statyti fermas šalia miesto.
- Ar šioje teritorijoje bus galima kurti smulkiojo ir vidutinio verslo objektus, statyti daugiabučius namus?
- Taip, yra numatytos vietos prekybos, buitinių paslaugų, maitinimo ir pramogų centrams. Negalės steigtis tik stambios komercijos, pramonės įmonės, gamyklos ir panašiai, nes tai draudžia bendrasis miesto planas. Daugiabučiai galės būti statomi, tačiau tik ne daugiaaukščiai. Netgi pageidautina, kad abipus kelio į Ramonus būtų statomi sublokuoti namai, tačiau ne aukštesni, kaip dviejų aukštų.
- Po kelerių metų galėtų prasidėti statybos, atsirasti naujas gyvenamasis rajonas?
- Jau yra trys savininkai, kurie rengia detalųjį planą, tikimės, kad vėliau pradės vystytis ir kitos teritorijos. Kol bus patvirtintas detalusis planas, parengti statybos projektai, gauti statybų leidimai, gali praeiti pusmetis. Statybos galėtų prasidėti po pusmečio, o pirmieji statiniai atsirasti po metų ar dviejų. Kada visa teritorija bus apgyvendinta, sunku pasakyti – gali prabėgti ir dešimt, ir daugiau metų. Prireiks laiko gatvių tiesimui, visos infrastruktūros sutvarkymui.
- Kas spręs visų komunikacijų – elektros, vandentiekio, nuotėkų įvedimo klausimą?
- Tai jau pačių savininkų, o ne savivaldybės reikalas, nes ten yra privačios žemės. Mieste daug  gyvenamųjų teritorijų, kuriose nėra išasfaltuotų gatvių nei normalių tinklų. Ši problema dar nėra išspręsta visos Lietuvos mastu. Šiuo metu yra patvirtinta tik Infrastruktūros įstatymo koncepcija, o Infrastruktūros įstatymas  dar tik rengiamas. Neaišku, kada jis atsiras ir koks jis bus.
- Ar neteko girdėti gyventojų kritikos ir nepasitenkinimo dėl parengtos galimybių studijos?
-  Teko girdėti tik teigiamus įvertinimus, kadangi kol nebuvo studijos, parengti detaliuosius planus gyvenamųjų namų statybai buvo neišsprendžiama problema – žmonės, norintys statytis namus, nežinojo, kur bus gatvės. Atsiradus studijai žemių savininkams viskas paaiškėjo – jie gali normaliai rengti detaliuosius planus, padalinti žemę į kelis gyvenamosios paskirties sklypus. Neigiamų atsiliepimų negirdėjau. Kaip jau sakiau, tai yra ne prievarta, o galimybės – jei savininkai nenorės – galės nieko nedaryti, palikti savo žemę kaip žemės ūkio paskirties.
- Ar ši galimybių studija bus pristatyta visuomenei, sušauktas žemės savininkų susirinkimas?
- Pagal Teritorijų planavimo įstatymą tokios mokslinės studijos neprivaloma derinti su gyventojais, todėl mes to ir neatlikome. Tai nėra privalomas dokumentas, o tik
galimybė. Manau, nieko tokio, kad žmonės nebuvo supažindinti, kol ji buvo rengiama.
- Ačiū už pokalbį.

1 Komentaras

  1. Romalija

    2011-03-17 09:35

    valio