Parkas prisikels lyg feniksas

Viktoras VITKUS [1]

2011-09-21 miesto bendruomen? buvo pakviesta ? Raseini? r. savivaldyb? išgirsti, kokie pakitimai netolimoje ateityje laukia miesto parko, kuriame darbai sustojo beveik prieš metus. ? susitikim? atvyko 6-8 miestel?nai, saujel? Savivaldyb?s tarnautoj? ir net vienas Tarybos narys. Už dur? kažkod?l  liko du miestel?nai.              

Parkas kaip skilandis    

Architektas Gintautas Natkevi?ius taip pavadino miesto park?, kuris buvo palygintas ir su tortu. Šias g?rybes, anot jo, galima pjaustyti ? zonas lyg kok? kulinarin? ar konditerin? gamin? – visi gabalai yra gard?s. Nežinau, ar tokie palyginimai suvirpino susirinkusi? miestel?n? širdis, bet netrukus buvo užduota daug nepatogi? klausim?.     

Pasak G. Natkevi?iaus, parko projektas buvo parengtas 2010 metais, ta?iau atsiradus naujoms finansin?ms galimyb?ms galima si?lyti korekt?ras. Architektas (tarsi nepasteb?damas pirmtako architekto A. Tauro 1965 m. darb?) mano, kad dabartiniai parko takai atsirado
savaime, stichiškai, jiems b?tina vokiška tvarka. A. Tauras k?r? laisvo, peizažinio tipo park?, artim? angliškajam stiliui. Parkotvarkoje dar žinomi itališki, kiniški stiliai. Prie kurio iš j? šliesim?s po pusme?io?     

Parko teritorij? numatoma skirstyti ? atskiras funkcionalias zonas. Parko akcentas – tai  pagrindinis 3 metr? plo?io takas, jungiantis turgaus teritorij? su Kult?ros centro prieigomis. Tokiu b?du galima kirsti park? išilgai, kiti takai apytiksliai atkartot? esamus takus. Vienos gyventojos nuomone, centrinis takas kiek glumina – jis atrodys kaip ištempta styga.  

Pirmoji zona nuo Kult?ros centro b?t? tarsi ??jimas ? park? nuo miesto centro, antroji, su g?lynais ir fontanu, b?t? prie cerkv?s, tre?ioji „skilandžio“ dalis – didžiul? bendra erdv? su rengini? aikšte ir amfiteatru, dar kitoje b?t? ?rengtos vaik? žaidimo ir sporto aikštel?s.
Šalia bus skulpt?r? parkas ir tvenkinys. Paskutin? zona atliks analogiškas funkcijas kaip ir pirmoji.    

Komunikacijos ir kita infrastrukt?ra    

Nors ir siekiama vengti gyventoj? savaime suformuot? tak?, ta?iau vargu ar tai pavyks padaryti. Šeštadieniais didel? miestel?n? dalis traukia ? turg?, namažai j? gyvena Raseini? krašto istorijos muziejaus rajone, tod?l renkasi trumpesn? keli?. Nereikia pamiršti, kad autobus? stotel? Vytauto Didžiojo gatv?je taip pat yra nepalankioje vietoje.   

Numatyta ?rengti specialias saleles ne?galiesiems, suolai bus pastatyti gražiausiose vietose. Siekiama palikti daugiau erdv?s ir nat?ralaus žolyno. Aplink park? bus ?rengti šaligatviai, kiek patraukti nuo kelkraš?io. Reikia pažym?ti, kad vandens ? centrin? parko dal? atvesti
nenumatyta. Buvo kalbama, kad buvusio tvenkinio vieta gali nuolat kaupti dr?gm?, tod?l b?tina m?styti apie drenaž?, kuris didint? vejos ilgaamžiškum?.  [2]

 G. Natkevi?ius pažad?jo, kad parkui bus naudota tik specialiai Raseiniams sukurta ?ranga (stulpai, suolai, šiukšliad?ž?s, šviestuvai bei kitos poilsiui skirtos detal?s). Amfiteatro s?dimos vietos bus ?rengtos šlaite, ta?iau norintys gal?s stov?ti arba laisvai jud?ti.   

Daug d?mesio skirta tak? dangai.

 Geriausia b?t? naudoti granit? arba bazalt?, ta?iau tai gan?tinai brangu. Kartu su savivaldyb?s specialistais svarstoma galimyb? centriniam takui naudoti granito dang?, o šalutiniams – betono trinkeles. ?ia pat buvo pasteb?ta, kad pastarosios n?ra geriausias variantas, nes pav?syje atsiranda terp? plisti samanoms, reikalinga nuolatin? dangos prieži?ra.  

Specialiosios paslaugos    

Daug kam r?p?jo stacionaraus tualeto ?rengimo klausimas, ta?iau toks objektas projekte nenumatytas, nes jo išlaikymas b?t? labai brangus. B?tina ?vesti vandentiek?, šildym?, kit? vidaus ?rang?. Yra papras?iau pastatyti atvežamus tualetus, kuriems numatytos vietos rengini? metu. Diskutuota apie toki? tualet? eksploatavim? ištis? vasar?, ta?iau ?ia nuomon?s išsiskyr?. Kitas svarstytinas si?lymas – po Kult?ros centro rekonstrukcijos ten ?rengti visuomenei prieinamus tualetus.                           

Želdiniai    

Parko teritorijoje ties penkiaaukš?iais vietoje 3 – 4 iškirst? topoli? numatoma sodinti 3 r?ši? liepas, kuri? tankios lajos sugers triukšm?. D?l topoli? iškirtimo kilo nemažai gin??. Miesto seni?nas J. Elzbergas mano, kad topoliai m?giami miestel?n? ir juos reikia palikti, kaip ir alyvas bei kitus dekoratyvius kr?mus. UAB „Bilderis“ vadovas S. Matelis ir UAB „Danspin“  direktorius R. Kunickas mano, kad kr?mai tapo neišvaizd?s ir atlieka tik tualeto funkcijas. Pastarajai nuomonei reikia pritarti, nes yra konkre?ios dendrolog? išvados d?l želdini? ilgaamžiškumo. Pagaliau per tam tikr? laik? jie tampa nesaug?s žmon?ms (topoliai) bei praranda estetin? vaizd? (alyv? kr?mai ir pan.). G. Natkevi?ius pažym?jo, kad visuomen? kankina fobija, kuomet beatodairiškai norima išsaugoti, kas sena: senus medžius, kr?mus ir panašiai. Tuo tarpu, pasak S. Matelio, reikia nedelsti ir šalinti senus želdinius, ? j? viet?, reikalui esant, sodinti naujus. Bus išsaugota ?žuoliuk? grup?, sodinta Raseini? pilie?i? garbei, ji bus net ple?iama.        

Svarbiausi parko elementai   

Norima suteikti daugiau d?mesio Raseini? senajai architekt?rai, kurios vienas objektas – cerkv? – yra antrojoje zonoje. Planuojama pastat? apšviesti, išskiriant j? iš aplinkini? statini? ir želdini?. Mintis, žinoma, labai ?domi, tik truput?l? kvepianti Vasiukais, nes visai nebuvo kalb?ta apie paminklotvarkos darb? finansavim?. Dabar šis pastatas apgail?tinos b?kl?s: d?l netvarkingos lietvamzdži? sistemos sienos pažeistos dr?gm?s, matosi biokenk?j? ir pel?si? pažeisti sien? plotai. K? nor?sime eksponuoti? O ir žinant, kad Raseiniai at?jus vakarui skendi tamsoje lyg prieš bombardavim?, sunku tik?tis, kad toks sumanymas bus ?gyvendintas. Prie cerkv?s la-bai priart?jusi Vytauto Didžiojo gatv?, pastatas suspaustas urbanistiniuose gniaužtuose.     

Esamas tvenkinys atlieka lietaus vandens rezervuaro vaidmen?. Planuojama jo beformei konfig?racijai suteikti kiaušinio pavidal?. Krantai išliks nat?ral?s taikant special?j? tvirtinim?. Lauko akmen? krantams sutvirtinti atsisakyta.    

Planuojama centrin?je dalyje ?rengti vasaros kavinuk?. Iki šiol nenuspr?sta, iš kokios medžiagos ir kurioje vietoje bus paminklas Maironiui.  

P. S. Taip niekas ir neatsak? ? vien? esmin? R. Kunicko klausim? – kokios priemon?s bus taikomas, kad šernai  neknist? parko teritorijos?