Paroda Kino teatras sl?ptuv? nuo gyvenimo atkeliavo ? Raseinius
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda Kino teatras sl?ptuv? nuo gyvenimo kovo 3 dien? i Kauno atvyko ? Raseinius. J?riniame konteineryje ?rengta paroda savo kelion? prad?jo ruden?. Pirmas jos sustojimas buvo Vilniuje, prieais Rotu?. V?liau paroda ivyko ? Alyt?, paskui ? Vilkavik?, Kaun?.
Parodos sumanymas kilo prad?jus tyrin?ti muziejuje saugom? unikal? nuotrauk? rinkin?. J? sudaro apie 50 Lietuvos kino teatr? nuotrauk?, fotografuot? naci? okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokie?i? ?sakymu, norint juos suregistruoti. Nuotrauk? rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei imt? met? kino teatr? specialiai beveik niekas nefotografavo. Rinkinyje ir senieji kinematografai Biruose, Alytuje, Teliuose, agar?je, Kybartuose, Marijampol?je, ir naujai pastatytuose auli? namuose ?rengtos kino sal?s bei modern?s Kauno kino teatrai. Animuotame nuotrauk? filme i?rovai gali susipainti su 29 Lietuvos kino teatr? istorijomis. Tarp j? ir Raseini? Romuva. Visi ie kino teatrai veik? tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir naci? okupacijos metais. Parodoje nor?ta parodyti, kad mon?s kin? i?r?jo ir laisvoje Lietuvoje, ir istorini? pervart? laiku. Kinas buvo galimyb? pab?gti ? kit? iliuzin? tikrov?, b?das bent trumpam pamirti dramatikus igyvenimus ir alk?. Ta?iau kino teatr? savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko ?kaitai. Vieni itremti ? Sibir?, kalinti ar nuudyti, kitiems buvo lemta rodyti kin? visais tais dramatikais metais.
Kino operatoriaus Kazio Lukio iniciatyva pastatytas ir 1931 m. atidarytas kino teatras Romuva, kin? rod? ir laisvoje Lietuvoje, ir okupacijos metais. Kadangi K. Lukys savo filmuotus kino siuetus apie Lietuv? nuolatos plukdydavo ? Amerik? savo t?vynainiams, o Romuva reik?jo r?pintis nuolat, tod?l jai vadovauti pradioje paskirtas Povilas Gerk?, o nuo 1936 m. j? per?m? Cecilija Lukien?. Karo metais ji iliko Romuvos ved?ja, o dukra Irena dirbo kasininke. Ta?iau po karo sovietams v?l okupavus Lietuv? C. Lukien? itremta ? Sibir?. Nors i tremties ji gr?o, ta?iau jau nebe ? savo namus.
Paroda Kino teatras sl?ptuv? nuo gyvenimo, ?rengta transformuotame j?riniame konteineryje, suteikia galimyb? dabarties mon?ms ?nirus vidun nusikelti ? praeities laik? pasii?r?ti istorin? 19391944 m. film?, patyrin?ti laiko linij?, skirting? met? kino afias, susipainti su kino teatr? br?iniais, reklama, istorini? ?vyki? fiksuotojais kino operatoriais.
Paroda isiskiria ir savo ioriniu pieiniu, jame galima matyti kino sal?je s?din?ius i?rovus, tarp kuri? ir keturios ypa? populiarios to meto kino vaigd?s Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilait?s vaidmenyje). Trij? aktori? likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.
Paroda ?kurta Raseiniuose, Nepriklausomyb?s gyn?j? aikt?je, veikia itis? par?, tod?l api?r?ti j? galima ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, einant pro al?. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. Kino teatras sl?ptuv? nuo gyvenimo sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.
Paroda Raseiniuose vie?s kovo 3 d. balandio 7 d.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija
