Pas­ku­ti­nės sėjos sa­vai­tės

Tai pas­ku­ti­nė ge­gu­žės, o vė­ly­vą pa­va­sa­rį ir pir­ma bir­že­lio sa­vai­tė. Dar daug dar­žo­vių ga­li­ma sė­ti. Pir­miau­sia vi­sas ši­lu­ma­mė­ges – agur­kus, mo­liū­gus, cu­ki­ni­jas, gliau­do­mą­sias ir špa­ra­gi­nes pu­pe­les. Vi­sos jos bi­jo net ma­žų šal­ne­lių, tad per anks­ti pa­sė­tos ga­li nu­šal­ti.

Ypač ver­ta pu­pe­lių dau­giau pa­sė­ti jau vien to­dėl, kad jo­se bal­ty­mų ke­le­rio­pai dau­giau, ne­gu bet ku­rio­je ki­to­je dar­žo­vė­je. Tai svei­ko, daug ju­dan­čio žmo­gaus mais­tas, ogi vi­si to­kie no­ri­me bū­ti! Pupelėse ypač daug ka­lio, net ap­ie 500 mg/proc., gau­su ir ki­tų mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Ne­at­si­tik­ti­nai pu­pe­lės, ir ypač jų ankš­čių nuo­vi­ras, nau­do­ja­mas gy­dy­mui. Li­te­ra­tū­ro­je skai­to­me, kad ši dar­žo­vė pa­de­da ser­gant hi­per­to­ni­ja, inks­tų li­go­mis, dia­be­tu, nu­si­lpus šir­džiai.

Be­je, dar dau­ge­lis ner­a­ga­vęs špa­ra­gi­nių pu­pe­lių, nors tai vie­na leng­viau­siai au­gi­na­mų dar­žo­vių. Tik pa­sė­ti ir ankš­te­les nu­skin­ti rei­kia. Tik nesuvėlinti šio darbelio, nes vėliau nuskintos, jos nebūna tokios skanios. Au­ga grei­tai, de­ra gau­siai, ai­žy­ti ner­ei­kia. Špa­ra­gi­nių pu­pe­lių ankš­tys mė­sin­gos, su­ltin­gos, tai tik­ras gar­du­my­nas – ypač kep­tos, troš­kin­tos, kon­ser­vuo­tos. Šei­mai pa­kan­ka ir pusės lys­ve­lės.

Neužmirškime ir juodųjų ridikų  – vie­nos se­niau­sių Že­mė­je dar­žo­vių. Egip­te, Che­op­so pi­ra­mi­dė­je, ras­tas už­ra­šas, kur ri­di­kas jau pa­mi­nė­tas kaip ver­tin­ga dar­žo­vė. Ki­ni­jo­je ri­di­kai bu­vo au­gi­na­mi dar prieš mū­sų erą. Jų gy­do­mo­sios sa­vy­bės nuo se­no ži­no­mos, jų gau­su­mu gal tik čes­na­kai ri­di­kus len­kia. Be to, ri­di­kai vie­nas ak­ty­viau­sių sti­mu­lia­to­rių, sa­ko, kai ku­rio­se ša­ly­se la­kū­nai net spe­cia­liai juos var­to­ja vie­to­je ka­vos.

Ver­ta ži­no­ti, kad už juo­duo­sius ri­di­kus žy­miai švel­nes­nio sko­nio yra bal­tie­ji ri­di­kai, ypač len­kiš­ka veis­lė AGATA. Jų šakniavaisis apie 5 cm storio, 20 cm ilgio, baltas, sultingas. Ir didžiausia naujiena japoniškas ridikas – ALABASTER H. Jis baltos spalvos, labai greitai auga, būna 30 – 40 cm ilgio, net 1 – 2 kg svorio, labai švelnaus skonio. Prekybos centruose importinius šiuos ridikus daugelis mūsų matėme. Savame darže išauginti bus pigesni…

Ne­sun­ku ridikus  au­gin­ti, tik rei­kia ži­no­ti, ka­da sė­ti. Visų rūšių ridikus ge­riau­sia sė­ti liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Jei pa­sė­ja­me anks­čiau, jie už­au­gi­na žy­duo­lius. Pei­kia­me sėk­lą, o sė­jė­jas kal­tas… Ne­rei­kia ir per tan­kiai ri­di­kų pa­sė­ti, 1 m² pa­kan­ka 1-1,5g sėk­lų. Per tan­kiai pa­sė­jus, au­ga­lė­liai, ko­vo­da­mi dėl švie­sos, vie­nas ki­tą stel­bia, taip ir ne­iš­au­gi­na šak­nia­vai­sio.

Iš ri­di­kų nuo­vo­ki šei­mi­nin­kė ga­li pa­ruoš­ti įvai­riau­sių sa­lo­tų. Jų ašt­ru­mui su­švel­nin­ti tin­ka dau­gu­ma dar­žo­vių ir ypač mor­kos, po­mi­do­rai, agur­kai, pet­ra­žo­lės, kra­pai…

Ir ro­pių plo­te­lį pa­sė­ki­me. Kai nu­rau­na­me ri­di­kė­lius, vi­dur­va­sa­ry­je tu­rė­si­me pui­kų jų pa­kai­ta­lą, ku­rį ypač mėgs­ta vai­kai. Ro­pės – greit au­gan­ti, ner­eik­li ši­lu­mai ir dir­vai dar­žo­vė, ga­li už­aug­ti kad ir ne­der­lin­ges­nia­me so­do kam­pe­ly­je. Šak­nia­vai­siai įvai­rių spal­vų, minkš­ti­mas daž­niau­siai gel­to­nas ar bal­tas, sal­do­kas, ta­čiau tu­rin­tis ri­di­ko sko­nio.

Liau­dies me­di­ci­no­je ro­pės var­to­ja­mos ga­na pla­čiai. Tai kaip die­ti­nis pro­duk­tas nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo. Jų su­lti­mis gy­do­mas skor­bu­tas, gerk­lės li­gos. Ro­pių nuo­vi­ras pa­leng­vi­na at­si­ko­sė­ji­mą, vir­tų ro­pių karš­ti komp­re­sai su­ma­ži­na są­na­rių skaus­mus. Vis­ką ir iš­var­din­ti sun­ku…

Ne per vė­lu ru­dens der­liui pa­sė­ti žie­di­nių ir ro­pi­nių ko­pūs­tų, bro­ko­lių dai­gy­nė­lį. Kol dai­gai už­augs, nu­rau­si­me ri­di­kė­lius, nu­ka­si­me anks­ty­vą­sias bul­ves – so­de at­si­ras lais­vos že­mės. Lai­kas vė­les­niam der­liui ir sa­lo­tų, kra­pų, špi­na­tų pa­sė­ti. Nors po ke­lias ei­lu­tes, kad sa­vai šei­mai pa­kak­tų, kad ir ru­de­nė­lį jaus­tu­me pa­va­sa­rio sko­nį…

Ap­žiū­rė­ki­me, ar ner­ei­kia at­nau­jin­ti dau­gia­me­čių dar­žo­vių kam­pe­lio. Tuo la­biau, kad po pa­va­sa­rio dar­by­me­čio lai­ko dau­giau at­si­ra­do. Va­sa­ros pra­džio­je dar pats lai­kas ki­tų me­tų der­liui pa­sė­ti žie­mi­nių svo­gū­nų, rūgš­ty­nių.