Paskutinės sėjos savaitės
Tai paskutinė gegužės, o vėlyvą pavasarį ir pirma birželio savaitė. Dar daug daržovių galima sėti. Pirmiausia visas šilumamėges – agurkus, moliūgus, cukinijas, gliaudomąsias ir šparagines pupeles. Visos jos bijo net mažų šalnelių, tad per anksti pasėtos gali nušalti.
Ypač verta pupelių daugiau pasėti jau vien todėl, kad jose baltymų keleriopai daugiau, negu bet kurioje kitoje daržovėje. Tai sveiko, daug judančio žmogaus maistas, ogi visi tokie norime būti! Pupelėse ypač daug kalio, net apie 500 mg/proc., gausu ir kitų mineralinių medžiagų. Neatsitiktinai pupelės, ir ypač jų ankščių nuoviras, naudojamas gydymui. Literatūroje skaitome, kad ši daržovė padeda sergant hipertonija, inkstų ligomis, diabetu, nusilpus širdžiai.
Beje, dar daugelis neragavęs šparaginių pupelių, nors tai viena lengviausiai auginamų daržovių. Tik pasėti ir ankšteles nuskinti reikia. Tik nesuvėlinti šio darbelio, nes vėliau nuskintos, jos nebūna tokios skanios. Auga greitai, dera gausiai, aižyti nereikia. Šparaginių pupelių ankštys mėsingos, sultingos, tai tikras gardumynas – ypač keptos, troškintos, konservuotos. Šeimai pakanka ir pusės lysvelės.
Neužmirškime ir juodųjų ridikų – vienos seniausių Žemėje daržovių. Egipte, Cheopso piramidėje, rastas užrašas, kur ridikas jau paminėtas kaip vertinga daržovė. Kinijoje ridikai buvo auginami dar prieš mūsų erą. Jų gydomosios savybės nuo seno žinomos, jų gausumu gal tik česnakai ridikus lenkia. Be to, ridikai vienas aktyviausių stimuliatorių, sako, kai kuriose šalyse lakūnai net specialiai juos vartoja vietoje kavos.
Verta žinoti, kad už juoduosius ridikus žymiai švelnesnio skonio yra baltieji ridikai, ypač lenkiška veislė AGATA. Jų šakniavaisis apie 5 cm storio, 20 cm ilgio, baltas, sultingas. Ir didžiausia naujiena japoniškas ridikas – ALABASTER H. Jis baltos spalvos, labai greitai auga, būna 30 – 40 cm ilgio, net 1 – 2 kg svorio, labai švelnaus skonio. Prekybos centruose importinius šiuos ridikus daugelis mūsų matėme. Savame darže išauginti bus pigesni…
Nesunku ridikus auginti, tik reikia žinoti, kada sėti. Visų rūšių ridikus geriausia sėti liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Jei pasėjame anksčiau, jie užaugina žyduolius. Peikiame sėklą, o sėjėjas kaltas… Nereikia ir per tankiai ridikų pasėti, 1 m2 pakanka 1-1,5g sėklų. Per tankiai pasėjus, augalėliai, kovodami dėl šviesos, vienas kitą stelbia, taip ir neišaugina šakniavaisio.
Iš ridikų nuovoki šeimininkė gali paruošti įvairiausių salotų. Jų aštrumui sušvelninti tinka dauguma daržovių ir ypač morkos, pomidorai, agurkai, petražolės, krapai…
Ir ropių plotelį pasėkime. Kai nurauname ridikėlius, vidurvasaryje turėsime puikų jų pakaitalą, kurį ypač mėgsta vaikai. Ropės – greit auganti, nereikli šilumai ir dirvai daržovė, gali užaugti kad ir nederlingesniame sodo kampelyje. Šakniavaisiai įvairių spalvų, minkštimas dažniausiai geltonas ar baltas, saldokas, tačiau turintis ridiko skonio.
Liaudies medicinoje ropės vartojamos gana plačiai. Tai kaip dietinis produktas nuo vidurių užkietėjimo. Jų sultimis gydomas skorbutas, gerklės ligos. Ropių nuoviras palengvina atsikosėjimą, virtų ropių karšti kompresai sumažina sąnarių skausmus. Viską ir išvardinti sunku…
Ne per vėlu rudens derliui pasėti žiedinių ir ropinių kopūstų, brokolių daigynėlį. Kol daigai užaugs, nurausime ridikėlius, nukasime ankstyvąsias bulves – sode atsiras laisvos žemės. Laikas vėlesniam derliui ir salotų, krapų, špinatų pasėti. Nors po kelias eilutes, kad savai šeimai pakaktų, kad ir rudenėlį jaustume pavasario skonį…
Apžiūrėkime, ar nereikia atnaujinti daugiamečių daržovių kampelio. Tuo labiau, kad po pavasario darbymečio laiko daugiau atsirado. Vasaros pradžioje dar pats laikas kitų metų derliui pasėti žieminių svogūnų, rūgštynių.