[1]Audrius MARGEVIČIUS
Nuo šių metų visiems socialiai remtiniems Raseinių rajono bedarbiams viešieji darbai – privalomi. Atsisakęs dirbti viešuosius darbus, žmogus netenka teisės į pašalpą, praranda vienintelį pragyvenimo šaltinį.
Ir gatves šluoja, ir krūmus kerta
Dar pernai viešuosius darbus privalėjo dirbti tik ilgai darbo nerandantys, kvalifikacijos neturintys socialiai remtini bedarbiai. Tačiau nauja viešųjų darbų programa situaciją pakeitė iš esmės.
Plačiau apie naują viešųjų darbų tvarką pasakoja Raseinių miesto seniūnas Jonas Elzbergas: „Ši tvarka įvesta 2012 m. sausio 30 d. Dabar dirbti privalo visi, kurie gauna socialines pašalpas ar kompensacijas už šildymą bei stovi darbo biržoje. Visi be išimties, išskyrus tuos, kurie serga. Jau išsiuntėme dirbti nemažai bedarbių. Jie gavo labai įvairius lengvus darbelius: gatves šluoja, šiukšles renka, krūmus iškerta. Pagrindiniai darbdaviai – „Raseinių vandenys“ ir „Raseinių komunalinės paslaugos“, tačiau yra darbo ir mokyklose, Savivaldybėje. Yra ir sėdimų darbų žmonėms su prasta sveikata. Tie, kurių sveikata neleidžia, dirba atskirose Savivaldybės institucijose – tvarko archyvus, vidaus patalpas. Dabar dar langus valys, kai ateis šiltesnis oras. Darbai kiekvienam pagal galimybes. Pavyzdžiui, žmonės su aukštuoju išsilavinimu sudarinėja sutartis“, – aiškina seniūnas.
Diplomą į sėdimąją – šluotą į rankas
Išgirdusi apie darbą „pagal galimybes“, bedarbė Eglė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nustemba ir pradeda plūstis: „Kaip tai darbas pagal galimybes? Tai nuo šiol Lietuvos jaunimas gali susikišti aukštojo mokslo diplomus į vieną vietą ir eiti šluoti gatvių bei kuistis žemėje? Tokios, vadinasi, mūsų galimybės? Nežinau, kokie pateptieji ir privilegijuotieji, anot seniūno, archyvus kilnoja, tačiau man teko dirbti gana sunkų darbą šiltnamiuose. Ravėjau augalus ir galvojau apie tai, kaip mano tėvynė mane „nurašė“. Aukštąjį mokslą baigiau labai gerais balais, kelerius metus dirbau pagal specialybę socialinį darbą, vėliau likau be darbo vietos. Mažino etatus. Kadangi mano šeima socialiai remtina, sulaukiau skambučio iš seniūnijos. Kvietė eiti dirbti viešųjų darbų. Iš pradžių nesupratau, kaip čia ir kodėl.
O skambinęs vaikinas per daug ir nesistengė paaiškinti, tiesiog pasakė „tokia tvarka, jei nedirbsi, negausi pašalpos“. Šiuo metu tai – vienintelės mano pajamos. Nuėjau į seniūniją. Ten davė siuntimą į Raseinių komunalinę tarnybą, kur man paskyrė darbą. Sunkus jis buvo ne tiek fiziškai, kiek dvasiškai. Jaučiuosi nuvertinta. Ar Raseinių rajone mažai tinginių ir alkoholikų, kad jaunus diplomuotus žmones siunčia dirbti juodų darbų? Jei jau mus tik tiek vertinate, tai gal tada tikrai geriau Norvegijos gamyklose
dirbti? Ten lyg ir uždarbis ne trys šimtai litų“, – atsidūsta bedarbė.
Dvidešimt bedarbių neteko pašalpos
Tačiau Raseinių miesto seniūnas tikina, jog konfliktų su bedarbiais nepasitaiko. Dauguma dirba ir nesiskundžia. „Konfliktų beveik nebūna, jie visi noriai atidirba. Pagal planą per sausį, vasarį ir kovą turi atidirbti 124 bedarbiai. Visi jie gavo kvietimus dirbti viešuosius darbus. Tiesa, 18 iš jų dėl mums nežinomų priežasčių neatėjo. Šiems bedarbiams nutrauktas pašalpų mokėjimas. Konkrečiai dirbti atsisakė du bedarbiai. Jie nenorėjo dirbti ir patys atsisakė pašalpos. Dar 15 sirgo, jie atnešė pažymas iš gydytojų ir nedirbo, tačiau pašalpas vis dar gauna. O 106 bedarbiai atėjo ir dirbo pastaruosius mėnesius. Aštuoniasdešimt iš jų patys ateina pasiimti kvietimų kitam mėnesiui. Tai pagirtina. Gaila, kad kitiems tenka skambinti ir kviesti. Žmonės jau turėtų būti sąmoningi ir patys ateiti. Juk atlyginimas tai net labai neblogas. Trys šimtai penkiasdešimt litų už septynis pusdienius per mėnesį. Kur tokią gerą algą gausi?“ – svarsto J. Elzbergas ir priduria, kad prireikus pats eitų dirbti viešųjų darbų. Mat gaunant iš valstybės pinigus, reikia prisidėti ir prie visuomenės gerovės.
Apie pažeidimus – jokios kalbos
Bene daugiausiai socialiai remtinų bedarbių atlieka viešuosius darbus UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Bendrovės direktorius Jonas Kiaušas tikina, jog nesusipratimų su darbininkais nebūna. „Pas mus dabar dirba 98 žmonės, daugiau kaip pusė jų – moterys. Per visą laiką nebuvo nė vieno nesusipratimo. Būna, kad žmogus pasiskundžia, jog nugarą skauda. Tada duodame lengvesnio darbo arba atidedame kelioms dienoms“, – sako direktorius.
Paklaustas, ar neatsiranda gudruolių, norinčių nedirbti ir išsisukti už „pakištuką“, direktorius tvirtai nukerta: „Apie pažeidimus negali būti nė kalbos. Tvarka labai griežta. Mane spaudžia vadovybė, o aš spaudžiu už tai atsakingus žmones. Taigi visi, kurie privalo, atidirba“.
Viešuosius darbus mūsų rajono socialiai remtini bedarbiai dirbs iki kitų metų. Tai – bandomasis projektas, taip pat vykdomas Radviliškio, Panevėžio, Šilalės, Akmenės rajonuose. Po metų bus svarstoma, ar tokią sistemą įvesti visoje Lietuvoje, ar apskritai jos atsisakyti.