Pasaulio lietuvius jungiantys tiltai

Kristina BEND�I?T?

Bir�elio 15-18 dienomis Airijoje, netoli Korko miesto esan?iame kurortiniame Trabolgano kaimelyje, gal?jai pasijusti it Lietuvoje: besiplaikstan?ios trispalv?s, tautiniais akcentais papuo�tas atvykusi?j? garderobas, lietuvi�ki �aidimai, �okiai, dainos, net duona ir sviestas pusry?iams �lietuvi�ki. Bet, svarbiausia, – maloniau u� muzik? kiekvieno lietuvio ausiai skamb?jo gimtoji kalba. Daugiau nei 200 lietuvi? emigrant? jau a�tunt? kart? susib?r? lituanistini? mokykl? s?skrydyje ,,Draugyst?s tiltas � 2012�.

Turininga programa

�i?metinio renginio organizatoriai � Korko lietuvi? bendruomen?s pirminink? Inga Girdenyt?, lituanistin?s mokyklos �Banga� direktor? Laima Ignatavi?ien? ir saujel? entuziast? – paruo�? turining? trij? dien? program?. S?skryd�io atidarymo �vent?je lietuvi�k? mokykl? atstovai i� JAV, Kanados, Italijos, Norvegijos, Islandijos, �vedijos, �veicarijos, Vokietijos, Jungtin?s Karalyst?s bei Airijos pristat? savo mokyklas. U�sienio lietuvius sveikino LR ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, pagrindini? s?skryd�io r?m?j? – LR U�sienio reikal? ministerijos bei Tarptautin?s teis?s ir
verslo auk�tosios mokyklos atstovai, renginio organizatoriai. �ventin? vakar? vainikavo Airijos lietuvi? koncertas bei diskoteka. Kit? dien? u�si?mimai vyko darbo grup?se: mokytojai dalyvavo kvalifikacijos k?limo seminare, t?veliai – paskaitose ir diskusijose edukaciniais klausimais, o vaikai � teatro, �oki? ir meno darbeli? u�si?mimuose bei steb?jo Klaip?dos l?li? teatro spektakl?. Vakare vaikai ir suaugusieji var�?si viktorinoje, sporto estafet?se. Laisvalaikiu buvo galima pliu�kentis baseine, pa�aisti golf?, lenktyniauti kartingais arba tiesiog g?r?tis smaragdine ?lankos �aluma vaik�tin?jant uol?ta j?ros pakrante. Paskutini?j? dien? i�klaus? �v. Mi�ias dalyviai aptar? s?skryd�io rezultatus, d?kojo vieni kitiems u� �auniai kartu praleist? laik?. �Draugyst?s tilto� v?liava perduota Italijos lietuvi? bendruomen?s atstovei Nijolei Semionovai. Kit?met �Draugyst?s tilto� laivelis prisi�vartuos Italijoje, prie Sardinijos salos krant?.

Vienija bendri tikslai

�Draugyst?s tilto� dalyvius vienija bendri tikslai: lituanistinio �vietimo u�sienyje tobulinimas, u�sienio lietuvi? ry�i? pl?tra, bendr? projekt? inicijavimas ir ?gyvendinimas, noras i�saugoti ir perduoti jaunajai kartai gimt?j? kalb?, kult?r?, papro?ius. Savaitgalini? lietuvi�k? mokykl?li? pedagogai dalijasi darbo patirtimi, aptaria lituanistinio ugdymo aktualijas. Moksleiviai ir j? t?veliai, dalyvaudami ?vairiuose u�si?mimuose, u�mezga ry�ius su lietuvai?iais, gyvenan?iais kitose �alyse.

Id?ja organizuoti u�sienio �alyse veikian?i? lituanistini? mokykl? s?skryd? gim? �vedijoje: pirmasis �Draugyst?s tiltas� nusidriek? 2005 metais Stokholme. Per a�tuonerius metus lietuviai emigrantai s?skryd�ius reng? Vokietijoje, Ispanijoje, Jungtin?je Karalyst?je, o �iemet, kaip ir pernai, v?l susib?r? Airijoje.

Lietuv?l? Airijoje

Oficialaus gyventoj? sura�ymo duomenimis, �iuo metu Airijoje gyvena 37 t?kst. lietuvi?. Pasak Airijos lietuvi? bendruomen?s pirmininko Ar?no Tei�erskio, �is skai?ius neatitinka realios situacijos. Jei atsi�velgsime ? u�registruot? socialini? numeri? skai?i?, nuo 2000-?j? met? ? Airij? gyventi ir dirbti atvyko 80 t?kst. lietuvi?. Dalis j?, ko gero, jau i�vyko, ta?iau dabar apytikriai ?ia gyvena 70 t?kst. lietuvi?. Tiksliai ne�inomas ir Airijos lituanistini? mokykl?li? skai?ius – su bendruomene ry�ius palaiko a�tuonios, ta?iau j? gali b?ti ir daugiau. Airija yra tankiausiai lietuvi? gyvenama u�sienio �alis � apie 2 % vis? gyventoj? ?ia sudaro m?s? i�eiviai. Kaip teigia A. Tei�erskis, d?l lietuvi? populiacijos gausos tautie?iai nejau?ia poreikio burtis ? didesnes bendruomenes. Aplink ir taip daug lietuvi�kumo: beveik kas savait? vyksta lietuvi�ki renginiai, i� Lietuvos kvie?iami koncertuoti atlik?jai, yra lietuvi�ka kepykla, veikia lietuvi�kos mokyklos, kirpyklos, parduotuv?s, du lietuvi�ki teatrai, lietuvi? kalba leid�iamas laikra�tis �Lietuvis�… Tuo tarpu �alyse, kur gyvena ma�iau lietuvi?, jie aktyviau buriasi ? bendruomenes, gausiau lanko lietuvi�kus renginius. Pasak bendruomen?s pirmininko, vietiniai gyventojai emigrant? at�vilgiu toleranti�ki, i� esm?s nelabai skiria lietuvi? nuo lenk?, kuri? ?ia gyvena dar daugiau. Apskritai visus ryt? europie?ius airiai vertina ma�daug vienodai � kaip �mones, siekian?ius u�sidirbti ir pasiry�usius imtis ne pa?i? lengviausi? darb?.

Lituanistin?s mokykl?l?s

Manoma, kad u�sienyje gyvena daugiau kaip pus? milijono lietuvi?. Juos jungianti organizacija, Pasaulio lietuvi? bendruomen? (?kurta 1949 m.), �iuo metu vienija 41 pasaulio �alyje gyvuojan?ias lietuvi? bendruomenes. Kaip teigia Pasaulio lietuvi? bendruomen?s valdybos nar?, �vietimo reikal? komisijos pirminink? J?rat? Caspersen, pasaulyje veikia apie 180 lituanistini? mokykl?. Tiksl? j? skai?i? ?vardinti sunku: kai kurios laikosi 10 ar net 20 met?, kitos ?sik?rusios vos prie� pusmet?. Suma�?jus emigracijos srautui, vienos mokykl?l?s nunyksta, o atsiradus poreikiui, u�gimsta naujos. Tai neformaliojo ugdymo ?staigos, kurias lanko keliolika ar keliasde�imt ?vairaus am�iaus vaik?. Da�niausiai lituanistin?s mokykl?l?s kuriasi greta lietuvi? bendruomeni?, parapij?. Mokiniai susirenka tik vien? kart? per savait? – �e�tadieniais arba sekmadieniais. Vieninga ugdymo programa u�sienio lietuvi? vaikams n?ra sukurta. Kiek valand? su jais dirbti ir koki? dalyk? mokyti, pedagogai sprend�ia savo nuo�i?ra: tariasi su t?veliais, konsultuojasi su kitomis lituanistin?mis mokyklomis. Finansavimo i� valstyb?s �ios mokykl?l?s negauna, u� at�al?li? ugdym? moka t?vai. Svarbu pa�ym?ti, kad pedagogai su vaikais dirba aukodami savo savaitgalius ir u�� tai gauna tik simbolin? u�mokest?. Daugelis j? duonai u�sidirba kaip ir visi emigrantai – atlikdami juodus darbus.

Rimta kli?tis � t?v? abejingumas

S?skrydyje dalyvavusiems lituanistini? mokykl? pedagogams seminar? ved? vie�nios i� Lietuvos � Vytauto Did�iojo universiteto lektor?s. Diskusij? metu dalyviai ?vardijo pagrindinius lituanistinio �vietimo u�sienyje sunkumus. Viena rim?iausi? problem? – t?v? abejingumas, poreikio ugdyti savo at�alas lietuvi�ka dvasia tr?kumas. Ne paslaptis, kad dalis emigrant? negaili kritikos t?vynei ir formuoja savo vaik? neigiami? po�i?r? ? visa, kas lietuvi�ka. Nieko nestebina, kai lietuvi? emigrant? �eimoje augantys vaikai tarpusavyje kalbasi angli�kai, voki�kai, norvegi�kai, nors t?vai i� viso arba beveik nemoka tos �alies kalbos. Paai�kinimas paprastas: m?s? tautie?iai ? u�sien? va�iuoja dirbti, o ne lietuvi�kas pasakas savo vaikams sekti. U�tenka, jei ma�ylis supranta fraz?: �I�sivalyk dantis ir eik miegoti.� Lituanistini? mokykl? pedagogai vieningai sutaria, kad norint ?diegti lietuvyb?s dvasi? vaikams, vis? pirma reikia pa�adinti j? t?veli? tautin? savimon?. Dar sunkiau mokyti vaikus, augan?ius mi�riose �eimose. Be to, klas?je susirenka skirtingo am�iaus vaikai, o j? lietuvi? kalbos �inios irgi nevienodos.

Lituanistinis �vietimas � ne tik kalba

Daugelis lituanistinio �vietimo entuziast? supranta, kad j? pagrindinis tikslas � ne tik kalbos mokymas. Lituanistinis �vietimas apima visk?: kalb?, kult?r?, istorij?, geografij?, biologij?, menin? ugdym?. Svarbiausia, kad vaikas tur?t? galimyb? pab?ti lietuvi�koje aplinkoje, gird?t? gimt?j? kalb?, pl?st? savo �odyn?, ?gyt? �ini? apie Lietuv?. Anot J. Caspersen, svarbiausia ne gramatika, o kad sve?ioje �alyje gyvenantis vaikas atpa�int? tautin? simbolik?, �inot? tradicines �ventes, papro?ius, gal?t? gimt?ja kalba bendrauti su Lietuvoje likusiais giminai?iais.

Lituanistin?s mokykl?l?s pasigenda LR �vietimo ir mokslo bei U�sienio reikal? ministerij? pagalbos. Tr?ksta vadov?li?, mokymo priemoni?, metodin?s med�iagos. Kadangi tai neformaliojo �vietimo ?staigos, veikian?ios visuomeniniais pagrindais, u�tikrinti ugdymo t?stinum? prakti�kai ne?manoma.

2010 m. LR U�sienio reikal? ministerija per?m? daugum? Tautini? ma�um? ir i�eivijos departamento prie Lietuvos Vyriausyb?s funkcij?. Vietoj jo ?steigtas U�sienio lietuvi? departamentas. �I� Tautini? ma�um? ir i�eivijos departamento visada sulaukdavome pagalbos, – pasakojo
PLB �vietimo reikal? komisijos pirminink? J?rat? Caspersen, – lituanistin?s mokykl?l?s u� kiekvien? mokin? gaudavo po 20 Lt per metus mokymo priemon?ms ?sigyti. Kai funkcijas per?m? U�sienio reikal? ministerija, param? gauname tik vadov?liais, kuri? nelabai galime pritaikyti, nes juos pareng? Lietuvos pedagogai, per daug nesigilindami ? i�eivijos mokykl? poreikius. Pra�ome, kad ministerija ar departamentas imt?si konsultuoti lituanistines mokyklas, teikt? pagalb? naujai besikurian?ioms, bet deramo d?mesio nesulaukiame.�

Rankomis – ? darb?, mintimis � ? Lietuv?

T?las lietuvis tautie?iams emigrantams �yk�ti ger? �od�i?, kaltina juos patrioti�kumo bei atsakomyb?s t?vynei stoka, net i�davyste. Gal ?ia ir esama tiesos: juk ir tarp ?igon? vagi? pasitaiko. Juolab kai i� 180 pasaulyje veikian?i? lituanistini? mokykl?li? ? s?skryd? atvyko vos 15-os mokykl? atstovai. Bet neskub?kime teisti � tokiems samb?riams reikia ir laiko, ir pinig?. �inoma, s?naudos atsiperka ir gr?�ta su kaupu � nauj? draug?, ?gyt? �ini? ir patirties pavidalu. �Draugyst?s tiltui� � jau a�tuoneri metai, ir tai akivaizdus ?rodymas, kad ten, u�sienio platyb?se, susitelkusios
tvirtos lietuvyb?s salel?s, kuriose tarpsta tauti�kumas, o patriotizmo gal?tume pasimokyti ir mes, gimt?ja �eme vaik�tantieji. Did�ioji dalis emigrant? aktyviai domisi Lietuvos politiniu, ekonominiu, kult?riniu gyvenimu, net lietuvi�kas TV laidas internetu �i?ri. Jiems ne tas pats, kas vyksta ?ia, Lietuvoje.

�Lietuv? palikome, nes netur?jome kito pasirinkimo: negal?jome i�gyventi, i�laikyti �eimos, – su apmaudu kalb?jo ne vienas emigrantas. � ?ia mes svetimi, kitatau?iai, bet ir sugr?�? ? Lietuv? jau nebesijau?iame savi… Tautie?iai ? mus �i?ri kaip ? pinig? mai�us. Pyksta, jei nenorime savo u�dirbtais pinigais dalintis.� Taip ir gyvena emigrantai: rankomis ?sikib? ? darb?, sve?ios �alies suteikt?, o mintimis po Lietuv? klaid�ioja. Ir tiesia tiltus � lietuvybei i�saugoti.