Pasiklydę žolėje

Šarūnas BARKAUSKAS

Karvė – naudingesnė

Narkomano svajonė – pilnas laukas „žolės“. Daugiau jam tarsi nieko nereikia. Panašiai, matyt, svajoja ir karvės. Tačiau pasiganiusios žolėje jos duoda sveikatai labai naudingo pieno, o „žolėje besiganantis“ narkomanas sau ir kitiems suteikia tik problemų, ir iš esmės yra savižudis.
Jei narkomaną toliau lyginsime su karve, pastebėsime dar vieną įdomų ir reikšmingą skirtumą: karvė yra melžiama, o narkomanas melžia kitus – ypač savo artimųjų pinigines, nes jo paties piniginė yra išmelžta iki paskutinio cento. Atrodo, koks beprotis norėtų tapti narkomanu. Tačiau situacija labai įdomi: ties tuo slenksčiu, kur grėsmingomis raidėmis parašyta „KVAIŠALŲ LIŪNAS“, nekantriai trypčioja minios žmonių, tarsi norėdami kuo greičiau tą baisiąją ribą peržengti.
Deja, yra labai ryškių pavyzdžių, tarsi sakančių, kad tokios ribos peržengimas gresia visiškai ne nelaimėmis, bet gali atnešti netgi sėkmę. Tokio absurdiško teiginio pavyzdį iliustruoja neseniai mirusios pasaulinio garso atlikėjos Amy Winehause gyvenimas.
Jau senokai niekam nebuvo paslaptis, kad talentinga dainininkė nebežino, kas yra saikas vartojant svaigalus. Tai matėsi ir kai kuriose išplatintose nuotraukose. Pažiūrėjus į jas akivaizdu, kad garsioji atlikėja kartais tiek „prisivaišindavo“, prisiuostydavo ar prisirūkydavo, kad visiškai nebesiorientuodavo aplinkoje. Tačiau toks neįtikėtinai „svaigus“ gyvenimo būdas regis tik padėjo:  kaip žinoma, ji yra gavusi net penkis „Grammy“ apdovanojimus, be to, buvo nominuota kaip geriausia Didžiosios Britanijos atlikėja, nekalbant jau apie pasaulinę šlovę.

Potraukis į savigriovą

Kalbėdami apie pražūtingus A. Winehause polinkius visiškain enorime (ir neturime teisės) smerkti Anapilin išėjusio žmogaus, tiesiog bandome suvokti potraukio į savigriovą fenomeną.
Kodėl net ryškios, talentingos asmenybės pasiduoda kvaišalams? Ar įmanoma įvairaus pobūdžio narkotikams atsispirti, pavyzdžiui, visiškai eiliniam jaunuoliui, kuris neturi darbo ir nežino, kas yra gyvenimo tikslas.
Prieš kurį laiką spauda citavo Beverli Hilso reabilitacijos klinikos vadovo pasakojimą, kaip vienas jo pacientas roko muzikantas sakė: „Kai esu „pasikrovęs“ arba ko nors paveiktas, žmonėms tampu iš tikrųjų įdomus. O kai esu blaivus, niekas manimi nesidomi.“
Jau seniai ne paslaptis, kad narkotikų liūne iki ausų plūduriuoja ne tik dalis garsių muzikantų ir atlikėjų, bet ir Holivudas. Vis daugiau Holivudo žvaigždžių vartoja narkotikus, o kokainas tapo įprasta vakarėlių dalimi.
Kaip žinoma, pernai Las Vegase turinti kvaišalų buvo sulaikyta viešbučių tinklo paveldėtoja ir vakarėlių liūtė Paris Hilton. Garsus aktorius Charlie Sheenas sausį pakliuvo į ligoninę po vakarėlio, kuriame buvo porno žvaigždžių ir narkotikų. Belinda Carlise neseniai išleistuose memuaruose atviravo apie kovą su tris dešimtmečius trukusia priklausomybe nuo kokaino.JAV aktorė Lindsay Lohan reabilitacijos klinikoje praleido aštuonis mėnesius per pastaruosius ketverius metus, bet taip ir nesugebėjo išbristi iš liūno. Be to, nustojo galioti jos Kino aktorių gildijos draudimas, moteris nebeturi pinigų susimokėti už psichiatrijos kursus. Praėjusią savaitę teisėjas pareiškė, kad grupinių užsiėmimų jai nepakanka – reikia efektyvesnio ir brangesnio asmeninio gydymo.
Tiesą sakant, ką tik minėtos naujienos vargu ar ką nors labai stebina. Narkotikai žvaigždes perbloškia nuolat ir taip vyksta jau ne vieną dešimtmetį: parblokštas buvo vienas „The Rolling Stones“ įkūrėjų Brajanas Jonesas, bliuzroko karaliene tituluojama Janis Joplin, vienas žymiausių elektrinės gitaros virtuozų Jimi Hendrixas, grupės „The Doors“ lyderis Jimas Morrisonas, grupės „Nirvana“ vokalistas Kurtas Cobainas ir kiti.

Rūko ir mėgaujasi

Panašios „mados“ ateina ir į Lietuvą. Narkotikus Lietuvoje „smagiai“ vartoja ne tik degraduojantys asmenys, bet ir solidžias socialines pozicijas užimančios personos.
Štai ką 2006 metais apie savo pomėgį rašė viena moteris:
„Man 24 metai. Kasdien rūkau marihuaną jau daugiau nei pusę metų. Jaučiuosi fiziškai labai gerai, šiek tiek nukrito svoris, bet jaučiuosi itin energinga. Miegu puikiai. Seniau turėjau problemų su alkoholiu, dabar jo visiškai negeriu ir vien pažiūrėjus ima pykinti. Kasdien einu į darbą žinomoje Vilniaus firmoje, jį atlieku labai gerai, nes
man pakėlė atlyginimą ir niekada nesulaukiau jokių priekaištų. Darbe mane labai vertina. Darbas intelektualinis, sunkus, reikalaujantis geros atminties ir susikaupimo. Darbo metu nerūkau. Vairuoju kasdien automobilį, problemos tik su greičiu. Dėmesys labai aštrus. Mokausi magistratūroje universitete aukščiausiais balais. Rašau mokslinį darbą. Anksčiau buvo pablogėjus atmintis, dabar kaip tik sustiprėjo. Mąstymas labai aiškus. Mano draugai, kurie irgi rūko kanapes, yra puikūs žmonės. Daugelis – menininkai.  Klausimas: Kodėl rūkyti žolę yra draudžiama?
Aš niekam visuomenėje nekenkiu. Moku mokesčius. Išlaikau 2 žmones (savo vaiką ir auklę). Esu pareiginga ir darbšti. Komunikabili. Rašau. Viskam atrandu laiko. Darau internetinį projektą. Netgi tėvams padedu. Žolės neperku, platintojų neremiu. Gaunu jos kitaip. Manau, visuomenei esu daug naudingesnė už alkoholikus ir šiaip bedarbius.“

Priklausomybė – „cheminė“

Pasak žinomo psichologo Olego Lapino, bet kuri priklausomybė, netgi meilėje, turi cheminį pagrindą: į morfijų panašių medžiagų išsiskyrimas smegenyse ima priklausyti nuo išorinio šaltinio (aistros objekto – kavos, šokolado, alkoholio, opiumo, sekso ir pan).
Psichologas svarsto: „Kada organizmas gamina šias medžiagas? Kai mums ateina esminės būsenos: t. y., kai mes jaučiame vidinę ramybę, pilnatvę, vientisumą, ryšį su visais, meilę. O ar galime mes tai jausti nuolatos? Ne. Gyvenimas pagal apibūdinimą pilnas visokių trik-dančių veiksnių: skausmo, vienatvės, mirties baimės. Reikia papildomų priemonių sugrįžti į tas pirmaprades esmines būsenas. Tai maldos, meditacijos, dėmesio nukreipimas į vidų, tranzas ir t. t.
Lietuviai visuomet gyvendavo gana sunkiai, dirbdavo, kovodavo ir anksti numirdavo. Todėl organizmui nereikėdavo bijoti į morfijų panašių medžiagų – jų išsiskyrimas
gana retas, ir būsenos šios nedažnos. Kadangi šiaip, pagal organizmo logiką, pasaulis yra pakankamai bjaurus ir nereikia bijoti malonumų pertekliaus.
Pats organizmas ruošiasi nemalonumams, nebijo malonumų ir nuo jų pertekliaus nesisaugo.
Iš tiesų, jeigu išgėrus degtinės, parūkius žolės ar susileidus heroino skiriasi medžiagos, kurias organizmas ir taip gamina, tai kokie šansai, kad bus suvokta kažkokia riba? Juk organizmas nenumatė,kad jam reikės budriai saugotis nuo savo paties medžiagų? Nenumatė. Na ne, pasakysite jūs, numatė. Juk yra toks jausmas „stop – daugiau negaliu“. Yra vėmimo refleksas, kai pergeri. Yra abstinencijos sindromas su mintimi „pats kaltas“. Yra tiesiog intuityvus „nenoriu“.
Visa tai tiesa, tačiau reikia būti jautriam sau pačiam, kad pajustumei šį „nenoriu“. Reikia priklausyti ne nuo išorinių veiksnių, bet nuo savo norų. Reikia būti išmintingai
budriu ir dėmesingu sau pačiam. Kuris iš mūsų gali tuo pasigirti? Sėkmingas žmogus, mūsų supratimu, yra toks, kuris gerai uždirba, vairuoja naują mašiną, yra komunikabilus, pareigingas, prižiūrintis savo kūną… Ir štai toks žmogus prie viso kito leidžia sau rūkyti marihuaną. Juk jis nedegradavęs, neplėšo praeivių ir neserga be savo dozės… Tiesiog kažkoks optimalus pilietis. Visas sąrašas pliusų. Šame sąraše nėra vieno punkto: ar sėkmingas žmogus yra jautrus sau pačiam? Ar jis daro tai, ko iš tikrųjų nori? Ar tai nėra būtina?
Mano baisiu įtarimu, jei žmogus aprašo save kaip dorybių rinkinį, jis nėra visiškai laisvas. Juk jis tarnauja savo įvaizdžiui, savęs paties idealui, kuris iš esmės yra vidinės harmonijos kopija. Tai graži, patraukianti kitus harmoningumo kopija. Iš esmės bet kuris žmogus gali būti iš tikrųjų harmoningas. Jis gali jausti vidinę ramybę, pilnatvę, vientisumą, ryšį su visais ir gali mylėti“.

Bandymas slėptis nuo negandų

Žinomo psichologo mintys įdomios, gana netikėtos, bet vargu ar labai įtikinančios.
Buvusi narkomanė „Alio, Raseinių“ žurnalistui pagrindines narkomanijos priežastis apibūdino gana paprastais žodžiais.
Merginos teigimu, narkotikus žmonės vartoja arba iš pertekliaus ir fantazijos trūkumo, arba iš didelio skausmo.
Vakaruose narkotikų vartojimas buvo masinis reiškinys tarp hipių. Tuo metu tarp hipių ir jiems prijaučiančio jaunimo labai išpopuliarėjo vadinamasis letalinis gyvenimo būdas, kurio viena iš pagrindinių ypatybių – savęs naikinimas, savęs neigimas. Mėgiamiausias ano meto šūkis – GYVENK GREITAI, MIRK JAUNAS!
Gal perspektyvų įsitvirtinti gyvenime nematantys lietuviai Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso registruoti 6056 asmenys (2009 m. – 5954), iš jų vaikų iš viso registruota: 2010 m. – 9, 2009 m. – 11, 2008 m. – 15, 2007 m. – 11, 2006 m. – 19.
2010 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, į sveikatos priežiūros
įstaigas kreipėsi ir buvo registruoti 328 asmenys (2009 m. – 345, 2008 m. – 272, 2007 m. – 318). Iš jų vaikų iš viso registruota: 2010 m. – 5, 2009 m. – 6, 2008 m. – 10, 2007 m. – 6, 2006 m. – 12. 2010 m. sergamumas narkomanija sudarė 10 atvejų. 100 tūkst. gyventojų (2009 m. 10,3 atvejus 100 tūkst. gyventojų).
Vilniaus priklausomybės ligų centro pateiktais duomenimis, 2010 metų sausio 1 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvavo 562 asmenys (2009 metų sausio 1 d. – 512 asmenų). Per 2009 metus pakaitinis gydymas buvo taikytas 815 asmenų, per 2008 metus – 872 asmenims.

Tiekėjai – Kaune

„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko duomenimis, rūkymui tinkamų kanapių auginimas Lietuvoje nuosekliai plinta. Kai kurie daržininkai kanapes savo poreikiams šiltnamiuose augina tarsi kokius pomidorus ar ridikėlius.
Tačiau tai gana nauja „daržininkystės“ sritis, todėl, matyt, natūralu, kad ja dažniausiai užsiiminėja jaunimas. Tradicinės daržininkystės atstovai tokiai veiklai nepritaria ir yra linkę naikinti kanapių lysves. Apie tokį atvejį „Alio, Raseinių“ krapštotyrininkui pasakojo vienos sodybos šeimininkas.
Jo kaimynas, kuris nuo seno augino tik agurkus ir pomidorus, nuošaliame daržo krašte pamatė jam nematytus augalus. Paaiškėjo, jog tai slaptas sūnaus daržas, kuriame auginamos kanapės. Taip tėvas netikėtai atskleidė, kodėl jo sūnus pastaruoju metu buvo tapęs labai įtartinas. Tėvas nedelsdamas sunaikino kanapių lysves ir, teigiama, kad tai padėjo išgelbėti į „žolę“ įjunkusį sūnelį.
Neoficialiuose pokalbiuose kartais svarstoma tema: koks regionas Lietuvoje yra pagrindinis kanapių tiekėjas. Atrodo, jog tai yra Vilnius ir Kaunas. Šiuose miestuose nesunkiai galima nusipirkti įvairiausių kvaišalų. Ir tai suprantama: labiausiai pasiklydę žolėje yra ne kaimai, bet miestai. Provincijos turtas – tikra žolė, kuri, ačiū Dievui, tampa ne kvaišalais, bet pienu ir tradiciniais pašarais, kuriais „pasikrauna“ karvės, o ne narkomanai.