Kasmet rugs?jo 28-?j? šven?iama pasaulin? pasiutlig?s diena. Ši švent? yra globali iniciatyva, skleidžianti informacij? apie pasiutlig?s našt? ir galimybes sutrukdyti jos plitimui. Pasiutlig? – virusin? neuroinvazin? liga, sukelianti šiltakrauj? gyv?n? encefalit? ir mielit?. Beveik visada, jei nesiimama profilaktikos priemoni?, susirgimas baigiasi mirtimi. Gamtoje pasiutlig?s šaltinis – ?vair?s gyv?nai. Ypa? pavojingi pl?šrieji šunini? šeimos atstovai. Nuo laukinio žv?ries užsikr?sti galima ne tik miške, kadangi pasiut?s žv?ris eina pas žmones, ? sodybas, gali atklysti net ? miest?. Galvijai, arkliai ar elniai taip pat gali užsikr?sti pasiutlige ir perduoti virus? žmon?ms ar kitiems gyv?nams, ta?iau tai – gana reti atvejai.
[1]
Pasiutlige sergan?iojo seil?se b?na gausu ligos suk?l?j? – virus?. Užsikre?iama, kai seil?s patenka ? žaizd?. Pavojingiausi žmogui tie gyv?nai, kurie gali ?kasti arba aplaižyti. Daugeliu atvej? užkr?stas gyv?nas b?na nepaprastai agresyvus ir gali pulti neišprovokuotas ar rodyti kit? neb?ding? elges?. Pavojingesni ?kandimai ? nuog? k?n?, negu per r?bus. Labai pavojinga, kai pasiut? laukiniai gyv?nai giliai sukandžioja žmogui veid?, tuomet b?na trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Užsikr?sti galima ir dorojant jau nebegyv? padar? (pvz., lupant kail?).
Beveik visi žmoni? pasiutlig?s atvejai (98 proc.) sukelti namini? šun?. Perdavimas tarp žmoni? nepaprastai retas. Keli atvejai buvo persodinant sergan?i? žmoni? organus. Galimas užsikr?timas aerozoliniu keliu, kai virusas patenka ? nosies gleivin? ir toliau uosl?s nervais pasiekia centrin? nerv? sistem?.
Šun? pasiutlig? dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šuo graužia ir laižo ?kandimo viet?, jam išsiple?ia vyzdžiai. Jis gali pab?gti iš nam?, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyv?nus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui b?na stiprus seil?tekis ir v?mimas. Vandens baim? n?ra b?tinas požymis. Po 1-3 dien?, pra?jus sujaudinimo periodui, seka paralyži? stadija ir gyv?nas nugaišta.
Susirg? galvijai nustoja ?d?, elgiasi lyg paspring?, iš snukio teka seil?s, mykia. Laukiniai gyv?nai, prarad? savisaug?, atb?ga ? kiemus, užpuola žmones, naminius gyv?nus. 2004 metais nustatytas naujas lapi? pasiutlig?s simptomas – ligos pradžioje jos, šiaip nepaprastai atsargios, praranda š? instinkt? ir nebijo art?ti prie žmoni?, elgiasi kaip prijaukintos.
Laukiniai gyv?nai skiepijami išbarstant specialias su masalais sumaišytas vakcinas. Masin?s namini? šun? skiepijimo kampanijos – viena efektyviausi? pasiutlig?s plitimo mažinimo priemoni?. Kai paskiepijama 70 procent? šun? populiacijos, žmoni? užsikr?tim? atvejai
drastiškai sumaž?ja arba visiškai išnyksta.
Praktiškai pasiutlig? neišgydoma – jei neskiepijama arba pasiskiepijama per v?lai, vienintel? galima baigtis – mirtis. Nuo pasiutlig?s mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 par? nuo ligos pasireiškimo. Lietuvoje kasmet ? medikus kreipiasi nuo 8000 iki 12000 asmen?,
sužalot? pasiutusi? ar ?tariamai pasiutusi? namini? ar laukini? gyv?n?. Didži?j? dal? žmoni? (apie 80 %) sužaloja šunys, o 20 % asmen? nuken?ia nuo kit? namini? ar laukini? gyv?n?. Lietuvoje 1995 – 2004 m. užregistruotos trij? žmoni? mirtys nuo pasiutlig?s.
Norint apsisaugoti nuo pasiutlig?s, kiek ?manoma reik?t? vengti kontakto su laukiniais, valkataujan?iais gyv?nais. Labai svarbi miestuose valkataujan?i? gyv?n? kontrol?. B?tina izoliuoti ?tartinai besielgian?ius ar ?tariamus sergant pasiutlige gyv?nus.
Gyv?nui ?kandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizd?. Jei kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizd? reikia apie 5 minutes plauti tekan?iu vandeniu su švelniais dezinfektantais, j? neturint – su muilu. Žaizda patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu ar alkoholiu. Akys, nosys ar burna, jei tur?jo s?lyt? su seil?mis, turi b?ti praplautos tekan?iu vandeniu. Žaizdos sutvarkymas neapsaugo nuo pasiutlig?s, bet gali sumažinti ? žaizd? patekusi? virus? kiek?, tod?l pailg?ja inkubacinis periodas ir laimima daugiau laiko
efektyviai profilaktikai vakcinomis. Po ?tartino gyv?no ?kandimo nedelsiant kreipkit?s ? artimiausi? medicinos ?staig? d?l skiepijimo. Prireikus, žmogui yra skiriamas vakcin? kursas, jis individualus.
Susirg?s gyv?nas užmigdomas ir gabenamas ? veterinarin? laboratorij?. Jei ligos požymi? n?ra, gyv?nas izoliuojamas ir stebimas 14 par?. Jei sveik? gyv?n? apkandžioja pasiut?s, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. Žmoni? r?bai, liet? pasiutus? gyv?n? ar užteršti seil?mis, turi b?ti virinami ar dezinfekuojami.
Skiepai – vienintelis pasiutlig?s profilaktikos b?das apkandžiojus sergan?iam ar nežinomam gyv?nui. Profilaktiškai skiepijami visi namuose laikomi gyv?nai, laisvai ganomi žem?s ?kio gyvuliai, galvijai, nes jie gali užsikr?sti nuo sergan?i? valkataujan?i? gyv?n? ir užkr?sti
šeimininkus. Nuo pasiutlig?s gyv?nus b?tina skiepyti kasmet.
Raseini? valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Vytautas Šileika