Paskutinis vasaros ketvirtadienis
Kristina BENDŽIŪTĖ
Rugpjūčio 27 dieną, paskutinįjį šios vasaros ketvirtadienį, Raseinių rajono savivaldybės didžiojoje salėje vėl susirinko gražus būrys dar vasariškomis nuotaikomis gyvenančių Tarybos narių. Prasidėjo 6-ojo šaukimo tarybos 38-asis posėdis. Meras Petras Vežbavičius, prieš patvirtindamas darbotvarkę, supažindino su kai kuriais gautais dokumentais. Vienas jų – tai LR Vyriausios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo patenkinamas Raseinių rajono savivaldybės Tarybos nario Valdemaro Jaciko raštiškas prašymas atsistatydinti. Meras padėkojo V.Jacikui už produktyvų, intensyvų ir garbingą darbą Savivaldybės taryboje ir išreiškė viltį, jog kitos kadencijos tarybos pasipuoš Valdemaro Jaciko dalyvavimu. Atsistatydinusiam nariui įteikta dovanėlė ir puokštė raudonų rožių. Valdemaras Jacikas iš tribūnos pasakė atsisveikinimo kalbą, jis padėkojo visiems Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto bei Tarybos nariams, savivaldybės kolektyvui, įstaigų vadovams, dirbusiems drauge. „Gal ne visad buvau toks, kokį norėjote mane matyti, bet visada drąsiai ir tvirtai reiškiau savo nuomonę. Tikiuosi, kad likusius pusantrų metų Taryba išsivers be manęs, nes į mano vietą ateina visiems gerai žinomas ir mylimas Darius Ulickas. Linkiu Tarybos nariam dirbti taip, kad pasibaigus kadencijai nebūtų gėda už savo priimtus sprendimus,“ – baigė savo kalbą V.Jacikas. Nespėjo Valdemaro Jaciko nė pėdos ataušti, o meras jau skaitė kitą Vyriausios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama, jog atsistatydinusio Tarybos nario vietą nuo šiol užims buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, Naujosios sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas Darius Ulickas. Naująjį narį Taryba pasveikino audringais plojimais ir gėlėmis, jam įteiktas Tarybos nario pažymėjimas. . Nebuvo pamiršti ir rugpjūčio mėnesį gimtadienius šventę Tarybos nariai, tai Gediminas Kazys Galubauskas, kuris šiame posėdyje, deja, nedalyvavo, ir Antanas Kilčauskas – jam įteiktos gėlės. Posėdžio darbotvarkė buvo papildyta keliais neatidėliotinais klausimais ir patvirtinta.
Pirmojo sprendimo projekto „Dėl Raseinių rajono savivaldybei priklausančių kelių, gatvių, šaligatvių ir jų apšvietimo tinklo inventorizacijos, modernizavimo ir plėtros plano patvirtinimo“ pranešėja Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Sirvidienė pakvietė parengtą planą pristatyti UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektų vadovą Arimantą Račkauską. Tarybos nariams šis sprendimo projektas sukėlė klausimų. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas domėjosi, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinktos tam tikros seniūnijos, o kitos neįtrauktos. A.Račkauskas teigė, jog buvo atsižvelgta į realias lėšas, todėl kai kurie darbai atidėti vėlesniam laikui. Tarybos nario Vaido Kuzmarskio nuomone, nėra žinoma, koks bus finansavimas po kelių metų, todėl į sprendimo projektą reikėtų įtraukti visas seniūnijas. Jis teigė, jog šiuo klausimu nepakankamai diskutuota bendruomenėse ir seniūnijose, todėl šį sprendimo projektą reikėtų papildyti. Pranešėja Loreta Sirvidienė informavo, kad paskelbus šį sprendimo projektą, buvo sulaukta pastabų iš komitetų ir kaimo bendruomenių. Todėl ji siūlė papildomai įtraukti dar kelias Slabados, Gabšių, Berteškių gyvenviečių gatves. Be to, pastebėta netikslumų rašant gatvių bei kaimo vietovių pavadinimus, todėl reikėtų šias klaidas ištaisyti. Tarybos narys Linas Dargevičius pasiūlė neskubėti priimti sprendimo projektą, o dar padiskutuoti šiuo klausimu, atlikti pataisymus ir svarstyti jį kitame Tarybos posėdyje. Savo nuomonę išsakė naujoje kėdėje jau spėjęs apsiprasti Tarybos narys Darius Ulickas. Jis paminėjo, kad šio plano rengėjai buvo įpareigoti pateikti projektą iki rugsėjo 1 dienos. Jie šį darbą atliko, tačiau iki rugsėjo 10 dienos reikia laukti papildomų pasiūlymų. Kitame Tarybos posėdyje projektas turi būti pateiktas su pataisymais bei papildymais. Tarybos nariai vienbalsiai nutarė šį sprendimo projektą atidėti kitam posėdžiui.
Diskusijų sukėlė sprendimo projektas „Dėl Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos nuostatų patvirtinimo“, kurį pristatė šios gimnazijos direktorius Arvydas Stankus, ir sprendimo projektas „Dėl Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“, kurį pristatė mokyklos direktorius Gediminas Diržys. Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija aktyviai vykdo popierizmo mažinimo programą, todėl buvo paruošti nauji reikalavimai nuostatams. Ministerija pagal tuos reikalavimus parengė nuostatus visų ugdymo įstaigų tipams. Minėtųjų mokyklų direktoriai būtent ir pristatė tokių tipinių nuostatų variantus. Tačiau Tarybos nariai neskubėjo jų patvirtinti, o pateikė savų siūlymų ir pastabų. Tarybos narys Antanas Vizbaras pastebėjo, kad nuostatus turėtų vieningai rengti visų mokyklų direktoriai, kad redakcijos neturėtų būti skirtingos. Tarybos narys priminė, jog esama Tarybos sprendimo, pagal kurį mokyklos direktorius užtikrina ir asmeniškai yra atsakingas už patriotinį – tautinį moksleivių auklėjimą. A.Vizbaras siūlė to nepamiršti ir papildyti nuostatus, įtraukiant patriotinį – tautinį auklėjimą. Beje, aukščiausia mokyklos savivaldos institucija yra taryba, kurios narių kadenciją, A.Vizbaro nuomone, turėtų nustatyti ne ugdymo įstaigos vadovas, o steigėjas. Tarybos narys pasiūlė, kad kadencija turėtų trukti dvejus metus. A.Vizbaro siūlymams pritarė ir Tarybos narys Linas Dargevičius. Jo manymu, mokyklos tarybos nario kadencija turėtų būti įrašyta nuostatuose, tačiau L.Dargevičius pasiūlė ne dvejus, o vienerius kadencijos metus.
Nors Tarybos nariai balsuodami šiek tiek susipainiojo tarp pirminių variantų ir pateiktų papildymų, tačiau naujieji nuostatai buvo patvirtinti balsų dauguma su pataisomis: įtrauktas pilietinis –patriotinis ugdymas ir nustatyta vienerių metų darbo mokyklos taryboje kadencija. Sprendimo projektą „Dėl Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos pavadinimo pakeitimo“ pristatė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Sprendimo projektas paruoštas Raseinių buvusio gimnazisto Jono Žemaičio 100-ųjų gimimo metinių proga, Lietuvos laisvės sąjūdžio deklaracijos 60-ųjų metinių proga, Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga. Šis klausimas svarstytas Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos tarybos, jam pritarta. Siūloma įamžinti Lietuvos laisvės kovų didžiavyrį, kraštietį, buvusį Raseinių gimnazijos gimnazistą Joną Žemaitį, o Raseinių „Žemaičio“ gimnaziją nuo 2009m. rugsėjo 1d. pervadinant Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. Pranešėjas Antanas Vizbaras perskaitė rugpjūčio 25d. iš LR Seimo gautą raštą: „ Raseinių rajono savivaldybės ketinimas pavadinti gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu yra visokeriopai sveikintinas, jis atsiliepia į Lietuvos Respublikos Seime 2009. kovo 12d priimtą deklaraciją dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos Valstybės vadovu ir siekia skleisti ir diegti visuomenei, o ypač besimokančiam jaunimui, tuos herojiškos patriotinės dorybės pavyzdžius, kuriais grįstas nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybingumas ir kuriuos Prezidentas Jonas Žemaitis įkūnija ir simbolizuoja.“ Antanas Vizbaras akcentavo, kad toks gimnazijos pavadinimas neprieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytiems mokyklų vardų sudarymo būdams. Prezidentas Jonas Žemaitis nėra taip plačiai žinomas, todėl praleidus mokyklos pavadinime jo, kaip prezidento, titulą, pavadinimas neatliks savo šviečiamosios ir auklėjamosios funkcijos. VLKK nustatyta tvarka yra stilistinio bei rekomendacinio pobūdžio, todėl jokios kalbos klaidos, pavadinus gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu, neįvyks. Baigęs savo kalbą, Antanas Vizbaras ragino visus vieningai balsuoti. Tačiau keletas Tarybos narių išsakė savo abejones šiuo klausimu. Tarybos nario Liudo Kavaliausko nuomone, žinant dabartinę ekonominę situaciją, šį klausimą reikėtų atidėti metams ar dviems, nes tai kainuos nemenkus pinigus. Jis pripažino, jog tai graži iniciatyva, tačiau dabar iš darbo atleidinėjami mokytojai, mažinamas etatų skaičius, o pinigus ruošiamasi išmesti mokyklos pervadinimui. Tarybos narys Dainius Šadauskis paprieštaravo L.Kavaliaskui, pavadindamas šiam reikalui numatytus išleisti pinigus lašu jūroje, lyginant su kitomis savivaldybės išlaidomis.
Tarybos narys Kęstutis Skamarakas suabejojo, ar Jonas Žematis mokėsi ne „Kalno“ vidurinėje mokykloje. Tačiau iš visų pašalių pasigirdo balsai, kad Jonas Žemaitis mokėsi Raseinių gimnazijoje, o kur anuomet ji buvo įsikūrusi, niekas plačiau nepakomentavo. Tarybos narė Ona Babonienė tvirtino, jog tokio prezidento, kaip Jonas Žemaitis, nėra įteisinto. (Gal Tarybos narė nebuvo susipažinusi su 2009m. kovo 12d. LR Seime priimta deklaracija?) Meras siūlė baigti diskusijas ir pradėti balsavimą. Septyniolikai Tarybos narių balsavus „už“, šešiems „susilaikius“, sprendimo projektui buvo pritarta – nuo šiol Raseinių gimnazija vadinsis garbingu Prezidento Jono Žemaičio vardu. Ginčų sukėlė sprendimo projektas „Dėl šilumos tiekimo organizavimo Raseinių rajono ugdymo įstaigose“, kurį pristatė Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis. Šiuo sprendimo projektu ketinama pavesti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ organizuoti šilumos tiekimą Raseinių rajono ugdymo įstaigose. Tarybos narys Kęstutis Skamarkas čia įžvelgė „nešvarius reikalus“, susijusius su kuro kainomis. Jis pa-sidomėjo, ar rajono ugdymo įstaigos yra prijungtos prie centralizuoto šilumos tiekimo. Meras P.Vežbavičius į šį klausimą atsakė neigiamai ir pakomentavo situaciją: pagal vietos savivaldos ir šilumos tiekimo įstatymą mokykla negali būti šilumos tiekėju. Anot mero, šiuo metu Viduklės, Girkalnio, Šiluvos ir dar kelios mokyklos tiekia šilumą kai kuriems greta esantiems pastatams, o tai prieštarauja įstatymui. Dėl to ir būtina priimti šį sprendimą. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas siūlė atidėti šio klausimo svarstymą. Jis pageidavo, kad Tarybos nariams būtų paaiškinta, kokia pernai buvo vidutinė vieno kvadratinio metro apšildymo kaina skirtingose mokyklose, ir kokia ji bus šilumos tiekimą perėmus UAB „Raseinių šilumos tinklai“. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus teigė, kad kuro kaina tikrai bus mažesnė. Panaudojant Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos katilinę, be papildomų investicijų šilumos energija bus aprūpintas darželis „Liepaitė“. Sąnaudų požiūriu tai pats optimaliausias sprendimas, leisiantis sutaupyti apie 30-50 tūks. litų per metus. Centralizavus Viduklės darželį, ekonominis efektas vien dėl darbo užmokesčio sutaupymo būtų apie 15-20 tūks. litų. Pasak S.Bartkaus, tai racionalūs, ekonomika pagrįsti sprendimai. O kuro kainą labai lengva patikrinti, nes tai vieši, skelbtini duomenys. Nepaisant šurmulio ir kai kurių Tarybos narių nepasitenkinimo, sprendimo projektui buvo pritarta: septyniolika balsavo „už“, šeši „susilaikė“. Daugeliui sprendimo projektų buvo pritarta nesileidžiant į dideles diskusijas, kai kurie iš jų nebuvo pilnai paruošti ir teko juos atidėti kitam posėdžiui. Bet juk nėra ko stebėtis: visi posėdžio metu svarstyti sprendimų projektai buvo rengiami, mero žodžiais tariant, pačiame vasaros atostogų įkarštyje….
