Viktoras VITKUS
[1]
2011-11-04 savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ Nr. 44 buvo išspausdin-tas straipsnis „Istorijos pamoka Sukil?li? kalnelyje“. Jame buvo trumpai apžvelgta Pagojuk? seni?nijoje, Kiaulinink? kaime 1863 met? sukilimo dalyvi? kapinai?i? atradimo ir ?traukimo ? paminklinius s?rašus istorija. Šiandien dar kart? gr?žkime prie šio objekto.
Ar yra pagrindas abejon?ms?
Prieš pašventinant stogastulp? 1863 met? sukilimo dalyviams, atgulusiems Kiaulinink? kaime, teko sulaukti 3 skambu?i? (skambinta ir Pagojuk? seni?nijos seni?nui
A. Renusui). Kai kurie asmenys abejojo, ar teisingai nustatyta kapini? vieta. Ta?iau ilgamet? paminklotvarkos specialist? Gražina Pe?kaitien? renginio organizatorius tikino, kad Vilniuje, Kult?ros paveldo centre, yra duomen? (apmatavimai ir kt.), kad b?tent ?ia yra tikroji kapinai?i? vieta (redakcija, gavusi šiuos duomenis, apie tai paskelbs kitame straipsnyje). Šiandien reikia pažym?ti, kad unifikuot? rodykl? (su patvirtintu paminklosauginiu logotipu) prie kelio Kaulakiai – Žaiginys ? objekt? galima statyti tik gavus paminklosaugini? institucij? sutikim?.
Kyla klausimas, kod?l tai nebuvo išspr?sta 1980 metais? Žvalgomosios ekspedicijos tikslas – patvirtinti esam? arba si?lom? ?traukti ? paminklinius s?rašus objekt? buvimo viet? bei j? status?. Atlikti tiriamuosius darbus (kasin?jimus) ekspedicija nebuvo ?galiota. Nors tuomet objektas nerastas, jam buvo suteiktas istorijos paminklo statusas (IV – 522). Jokio dokumento d?l jo išbraukimo iš rajono istorijos paminkl? s?rašo n?ra. Geras Akstin? bendruomen?s bi?iulis, profesorius A.Vaišvila, surink?s ?sp?ding? istorin? medžiag? apie Šiluvos krašt?, taip pat negal?jo paneigti, kad Sukil?li? kapinait?s buvo Kiaulinink? kaime.
? klausim?, kod?l neliko jokios kapini? ?rangos (paminkl?, tvoreli? ir kt.), atsakyti nesud?tinga, belieka prisiminti laikmet?. Caro valdžia tikrai neb?t? toleravusi toki? dalyk?. Mediniai kryželiai ir tvorel?s gal?jo atsirasti tik po 1918 met?. Pasak seni?no Albino Renuso, senbuviai juos dar mena.
Rimties valanda
2011-11-12 ? Kiaulinink? kaim? prie Sukil?li? kalnelio sug?ž?jo didelis b?rys Akstin? bendruomen?s nari?, sve?i? iš Pagojuk? seni?nijos, ?vairi? institucij? atstov?, saviveiklinink? bei jaunimo. Rengin? prad?jo Akstin? bendruomen?s pirminink? Zita Baltrušaitien?. Šiluvos bažny?ios kunigas Ramutis Jan?iauskas pašventino žinomo tautodailininko Jono Dzv?gos stogastulp?, kurio centre – r?pintoj?lio skulpt?ra.
Z. Baltrušaitien? apžvelg? kapinai?i? paieškos keli?, kitus bendruomen?s nuveiktus darbus: krašto istorijos fakt? rinkim?, etnokult?ros tradicij? t?s?. G. Pe?kaitien?
gr?žo prie 1863 met? sukilimo reikšm?s Lietuvos tautai ir pabr?ž? ?vyki? svarb? Raseini? kraštui. T?sdamas jos mint?, V. Vitkus pažym?jo, kad svarbesni sukil?li? susir?mimai vyko Ariogalos, Betygalos, Vidukl?s, Šiluvos apylink?se. Sukilimo dalyviai atgul? šalia kit? gyventoj? Godlaukio kaimo kapinait?se netoli Lyduv?n?. Tenykš?iams bendruomen?s nariams nekyla joki? abejoni? d?l istorini? fakt?, galb?t ?ia mažiau merkantilini? interes?.
Sveikinimo žodžius tar? VVG „Raseini? krašto bendrija“ pirmininkas Vincas Blinstrubas, Pagojuk? seni?nijos seni?nas Albinas Renusas, Kaulaki? bendruomen?s pirminink? Elena Pocien?. Vyko šventinis koncertas, kuriame dalyvavo gausus b?rys jaunimo, Akstin? ir Kaulaki? bendruomeni? saviveiklininkai.
Gr?žtant prie stogastulpio, reikia pažym?ti, kad autorius vykusiai parinko siužet?. Nesvarbu, koplytstulpis tai ar stogastulpis, geriausiai tinka šv. Kazimiero – Lietuvos glob?jo arba r?pintoj?lio personažai. Pasirinktas pastarasis. S?lyginai neaukštas stogastulpis su kaltiniu kryželiu viršuje organiškai ?silieja ? aplink?. Stogastulpis, metalinis stogelis su kryželiu, medin?s rodykl?s ? objekt? – viskas spalviškai dera.
Popiet? „Verskime kaimo istorijos puslapius“
Atvyk? iš Kiaulinink? ? Akstinus, ?žengiame ? bendruomen?s namus, ?sik?rusius buvusioje mokykloje. Erdv? praktiškai panaudota bendruomen?s poreikiams. Yra sodie?i? bendravimo kambarys, kur galima ne tik pasišneku?iuoti, bet ir pavartyti leidinius bei knygas. Gyventoj? pageidavimu, ?ia ?rengta nemaža šarvojimo sal?. Prad?jo kurtis (eksponatai nuolat renkami) vietos krašto muziejus. Daug vietos ekspozicijoje užima nam? apyvokos daiktai. Antrajame aukšte, erdvioje pob?vi? sal?je, galima susipažinti su fotografij? ekspozicija, kurioje ?amžintos gražiausios bendruomen?s sodybos ir j? šeimininkai. Ši ekspozicija labai m?giama sodie?i?.
Atskirame segtuve galima rasti praktini? patarim? sodyb? aplinkos tvarkymo bei kitai r?pimais klausimais. Galima pasidžiaugti informacija apie nuveiktus bendruomen?s darbus bei ateities planus.
Popiet?s metu buvo nutarta dar šiais metais pasodinti medži?. Atvyk? sve?iai pažad?jo bendruomenei atvežti pageidaujam? medel?. Reikia pamin?ti, kad šis kraštas geb?jo išsaugoti senuosius vertingus želdinius, tod?l medžiai, g?lynai, dekoratyviniai kr?mai sodie?iams turi išskirtin? reikšm?. Pokalbis pakrypdavo apie patalp? išlaikym? bei remont?, kas b?dinga visiems šeimininkams. Bendraujant teko ?sitikinti, kad jaunimas ?ia taip pat gerai jau?iasi, gali puikiai leisti laisvalaik?.