Smurtas n?ra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti ?vairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali b?ti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomen?s, o smurto žym?s – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai fizinei ir psichinei sveikatai yra milžiniški.
Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moter? informacijos centro program? vadov? Rugil? Butkevi?i?t? pažymi šiemet jau?iam? smurto atvej? padid?jim?. Anot jos, 2022 met? pirm?j? ketvirt? SKPC apie tai gavo 7 303 pranešimus, o 2021 met? pirm?j? ketvirt? – 6 191.
FIZINIS SMURTAS – LENGVIAUSIAI PASTEBIMAS
Nors žmon?s dažniausiai geba ?vardinti skirtingas smurto formas, tik maža dalis gali detaliau papasakoti, kaip jas atpažinti ir kas po jomis slepiasi.
Fizinis smurtas – lengviausiai atpaž?stama ir pripaž?stama kenkimo forma. R. Butkevi?i?t? pažymi, kad kiekvienas asmuo smurt? supranta skirtingai ir j? vertina priklausomai nuo buvusi? patir?i?: „Vieni patraukim? už rankos vertina kaip fizinio smurto išraišk?, o kiti fiziniu smurtu laiko spardym?, smaugim?, daikt? m?tym?.“
[1]
Ji pažymi – svarbu suprasti, kad fizinis smurtas yra bet kokio fizinio skausmo suk?limas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
„Turime nemažai atvej?, kai smurtautojas arba smurtautoja m?to ?vairius daiktus: vazas, l?kštes, knygas, telefonus. Žinome situacij?, kai karantino metu smurtautojai savo antr? pus? užrakindavo kambaryje ir neišleisdavo. Visa tai irgi fizinis smurtas“, – atkreipia d?mes? SKPC teisinink?.
PSICHOLOGINIS SMURTAS: KAIP ATPAŽINTI?
R. Butkevi?i?t? akcentuoja, kad tobul? santyki? neb?na, tod?l itin svarbu geb?ti atskirti konflikt? nuo psichologinio smurto.
„Pyktis yra viena iš m?s? emocij? ir j? b?tina išreikšti. Taigi, jei mes nesutariame d?l neišplaut? ind?, atostog? vietos ir laiko ar konfliktuojame d?l to, kiek galime išleisti pinig? vaiko b?reliams, – viskas yra normalu ir priimtina, jei tokiame konflikte abu asmenys yra lyg?s, vienas kito nebijo. Ta?iau konfliktuojant d?l t? pa?i? dalyk? psichologinio smurto akivaizdoje egzistuoja nelygios galios pozicijos – vienas inicijuoja pykt?, o kitas bijo k? nors daryti, kad nesukelt? papildom? gr?smi?“, – aiškina specialist?.
[2]
Anot jos, jeigu jus menkina, žemina, ver?ia jausti kalt?, išjuokia j?s? ?sitikinimus, neleidžia bendrauti su draugais ar pramogauti atskirai nuo antrosios pus?s – tai taip pat yra psichologinis smurtas.
ŠIANDIENOS GR?SM? – EKONOMINIS SMURTAS
Šie sud?tingi laikai, kai kasdien kinta ekonominiai šalies rodikliai ir situacija yra apgaubta daugeliu nežinom?j?, yra puiki terp? ekonominiams smurtautojams. Jie kontroliuoja savo auk? liepdami atsiskaityti už išleistus pinigus, tikrindami ?ekius ir klausdami, kod?l buvo pirkta viena ar kita prek?.
Neretai antrosioms pus?ms neleidžiama dirbti ir sakoma, kad šeima bus pasir?pinta. R. Butkevi?i?t?s teigimu, pinigai visuomet buvo jautri tema, apie kuri? dažniausiai nekalbama nei su t?vais, nei su draugais, tod?l smurtautojui gana lengva kontroliuoti savo antr?j? pus?.
„Nuo mažens vyrai yra mokomi uždirbti pinigus, o moterys – uždirbti ne daugiau už savo vyr?. Kai vaikai paauga ir vyras nori skirtis, tai tampa problema, nes moterys nebesugeba sav?s išlaikyti. Tod?l raginu visas moteris galvoti apie save, kad ir kokie tvirti j?s? santykiai b?t?. Hipotetiškai pagalvokite apie tai: jei rytoj reik?t? išeiti iš nam? – ar gal?site išgyventi pa?ios ir išlaikyti ne tik save, bet ir vaikus?“ – klausia SKPC teisinink?.
SEKSUALINIS SMURTAS EGZISTUOJA IR SANTUOKOJE
R. Butkevi?i?t? teigia: nepaisant to, kad seksas yra svarbi santyki? dalis, ji privalo b?ti maloni abiem partneriams ir vykti tik tada, kai abu to nori.
„Egzistuoja tokios šalys kaip Indija ar Afrika, kuriose tiesiog negali b?ti išprievartavimo santuokoje. Lietuvoje situacija yra kiek kitokia – nors LR baudžiamajame kodekse n?ra atskiro straipsnio apie santuokin? išprievartavim?, turime numatytas atsakomybes už išžaginim? ir seksualin? smurt? artimoje aplinkoje.“
Prie seksualinio smurto veiksm? priskiriamas priverstinis neleidimas naudotis kontraceptikais, vertimas santykiauti ar steb?ti pornografinius veiksmus, grasinimas palikti antr?j? pus? ir išeiti pas kit? d?l to, kad asmuo nenori myl?tis.
Pagrindinis specialist?s patarimas – kalb?ti ir stengtis išsiaiškinti priežastis, kod?l antroji pus? nenori myl?tis. R. Butkevi?i?t?s teigimu, didel? tikimyb?, kad išsiaiškinsite, jog partneris ar partner? neturi j?g?, nes vis? dien? tvark?si ar pavargo darbe, yra neišsimiegojusi, nes nakt? priži?r?jo besiblaškant? k?dik?, ar, papras?iausiai, žmogaus nejaudina tai, k? daro jo antroji pus?.
„Kalbantis galima pagerinti seksualinius santykius ir m?gautis kokybišku gyvenimu“, – priduria specialist?.
KREIPTIS PAGALBOS B?TINA
Smurtas artimoje aplinkoje – labai sud?tinga nusikalstama veika, kuri? sistemiškai vykdo pats artimiausias žmogus.
„Kad ir kokias smurto formas patiria asmuo, jis nuolat gyvena jausdamas stres?, ?tamp?. Jam yra sunku priimti sprendimus, neaišku, kaip tai nutraukti. Neretai atrodo, kad tai niekada nesibaigs, tod?l palaipsniui ateina „susitaikymo“ b?sena ir dingsta kovingumo dvasia“, – sako SKPC teisinink?. Pasak jos, specialistai, dirbantys su smurt? patirian?iais asmenimis, turi patirties su skirtingomis situacijomis, tad puikiai žino vis? smurto dinamik?, mato tam tikrus d?sningumus ir gali atliepti bei paneigti smurtautojo grasinimus.
„Nors draugai ir paž?stami yra labai svarbi parama, neturint specializuot? žini? bus sunku išsiaiškinti, kas j? artim?j? laiko nesaugiuose ir nelaiminguose santykiuose“, – tvirtina R. Butkevi?i?t?. Ji priduria: „Gyvename visuomen?je, kuri socialiniuose tinkluose rodo tobul? gyvenim? ir g?dijasi artimiesiems pasakoti apie tai, kas vyksta už uždar? nam? dur?. Tod?l specialistas yra puiki išeitis norint gauti pagalb? ir niekam už tai „neatsiskaityti“, – j?s galite paskambinti šiandien, gauti atsakym? ? jus kamuojant? klausim? ir v?liau skambinti tik po met? ar keleri?. N?ra jokio ?sipareigojimo iškart skirtis – galite nemokamai pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, „kas b?t?, jeigu b?t?.“
Pasak jos, dabartiniais laikais labai populiaru kalb?ti apie meil? sau ir laik? sau, ta?iau negali b?ti didesn?s meil?s sau nei gyventi saugioje aplinkoje.
NEMOKAMOS PAGALBOS GALIMYB?S
R. Butkevi?i?t? sako – dažniausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripaž?stamas smurtu. Deja, visuomen?je vis dar egzistuoja stigma, kad išsiskyrusi moteris yra ne tokia vertinga, moterys bijo likti vienos, tod?l ver?iau pasilieka su smurtautoju.
„Mes gyvename tik vien? kart?, tod?l neaukokime savo gyvenimo kokyb?s, fizin?s ar psichin?s sveikatos, asmeninio tobul?jimo. Didžiausia smurto rizika – sumok?ti didžiausia kaina – savo gyvybe.“
Ji pabr?žia prieinamos nemokamos pagalbos šalyje galimybes ir ragina nesig?dyti kreiptis ? Specializuotos kompleksin?s pagalbos centro specialistus: „Jeigu mes mokame mokes?ius ir sakome, kiek daug atiduodame valstybei, pasinaudokime šiomis nemokamomis galimyb?mis, užduokime teisininkams, psichologams mums r?pin?ius klausimus ir gaukime atsakymus, kurie gali pakeisti m?s? gyvenim?.“
[3]
Kreiptis nemokamos pagalbos galima SKPC bendruoju pagalbos numeriu 8 700 55 516
(pirmadienis–penktadienis 8.00–20.00), taip pat per puslapyje www.specializuotospagalboscentras.lt
esant? livechat (pirmadienis–penktadienis 8.00–18.00).
Aktuali? informacij? apie krizines situacijas ir smurt? artimoje aplinkoje rasite
nacionalin?je psichikos sveikatos svetain?je www.pagalbasau.lt.
Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia gr?sm? j?s? sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112.