Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?

Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai fizinei ir psichinei sveikatai yra milžiniški.

Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7 303 pranešimus, o 2021 metų pirmąjį ketvirtį – 6 191.

FIZINIS SMURTAS – LENGVIAUSIAI PASTEBIMAS

Nors žmonės dažniausiai geba įvardinti skirtingas smurto formas, tik maža dalis gali detaliau papasakoti, kaip jas atpažinti ir kas po jomis slepiasi.
Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama ir pripažįstama kenkimo forma. R. Butkevičiūtė pažymi, kad kiekvienas asmuo smurtą supranta skirtingai ir jį vertina priklausomai nuo buvusių patirčių: „Vieni patraukimą už rankos vertina kaip fizinio smurto išraišką, o kiti fiziniu smurtu laiko spardymą, smaugimą, daiktų mėtymą.“

[1]

Ji pažymi – svarbu suprasti, kad fizinis smurtas yra bet kokio fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
„Turime nemažai atvejų, kai smurtautojas arba smurtautoja mėto įvairius daiktus: vazas, lėkštes, knygas, telefonus. Žinome situacijų, kai karantino metu smurtautojai savo antrą pusę užrakindavo kambaryje ir neišleisdavo. Visa tai irgi fizinis smurtas“, – atkreipia dėmesį SKPC teisininkė.

PSICHOLOGINIS SMURTAS: KAIP ATPAŽINTI?

R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad tobulų santykių nebūna, todėl itin svarbu gebėti atskirti konfliktą nuo psichologinio smurto.
„Pyktis yra viena iš mūsų emocijų ir ją būtina išreikšti. Taigi, jei mes nesutariame dėl neišplautų indų, atostogų vietos ir laiko ar konfliktuojame dėl to, kiek galime išleisti pinigų vaiko būreliams, – viskas yra normalu ir priimtina, jei tokiame konflikte abu asmenys yra lygūs, vienas kito nebijo. Tačiau konfliktuojant dėl tų pačių dalykų psichologinio smurto akivaizdoje egzistuoja nelygios galios pozicijos – vienas inicijuoja pyktį, o kitas bijo ką nors daryti, kad nesukeltų papildomų grėsmių“, – aiškina specialistė.

[2]

Anot jos, jeigu jus menkina, žemina, verčia jausti kaltę, išjuokia jūsų įsitikinimus, neleidžia bendrauti su draugais ar pramogauti atskirai nuo antrosios pusės – tai taip pat yra psichologinis smurtas.

ŠIANDIENOS GRĖSMĖ – EKONOMINIS SMURTAS

Šie sudėtingi laikai, kai kasdien kinta ekonominiai šalies rodikliai ir situacija yra apgaubta daugeliu nežinomųjų, yra puiki terpė ekonominiams smurtautojams. Jie kontroliuoja savo auką liepdami atsiskaityti už išleistus pinigus, tikrindami čekius ir klausdami, kodėl buvo pirkta viena ar kita prekė.
Neretai antrosioms pusėms neleidžiama dirbti ir sakoma, kad šeima bus pasirūpinta. R. Butkevičiūtės teigimu, pinigai visuomet buvo jautri tema, apie kurią dažniausiai nekalbama nei su tėvais, nei su draugais, todėl smurtautojui gana lengva kontroliuoti savo antrąją pusę.
„Nuo mažens vyrai yra mokomi uždirbti pinigus, o moterys – uždirbti ne daugiau už savo vyrą. Kai vaikai paauga ir vyras nori skirtis, tai tampa problema, nes moterys nebesugeba savęs išlaikyti. Todėl raginu visas moteris galvoti apie save, kad ir kokie tvirti jūsų santykiai būtų. Hipotetiškai pagalvokite apie tai: jei rytoj reikėtų išeiti iš namų – ar galėsite išgyventi pačios ir išlaikyti ne tik save, bet ir vaikus?“ – klausia SKPC teisininkė.

SEKSUALINIS SMURTAS EGZISTUOJA IR SANTUOKOJE

R. Butkevičiūtė teigia: nepaisant to, kad seksas yra svarbi santykių dalis, ji privalo būti maloni abiem partneriams ir vykti tik tada, kai abu to nori.
„Egzistuoja tokios šalys kaip Indija ar Afrika, kuriose tiesiog negali būti išprievartavimo santuokoje. Lietuvoje situacija yra kiek kitokia – nors LR baudžiamajame kodekse nėra atskiro straipsnio apie santuokinį išprievartavimą, turime numatytas atsakomybes už išžaginimą ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje.“
Prie seksualinio smurto veiksmų priskiriamas priverstinis neleidimas naudotis kontraceptikais, vertimas santykiauti ar stebėti pornografinius veiksmus, grasinimas palikti antrąją pusę ir išeiti pas kitą dėl to, kad asmuo nenori mylėtis.
Pagrindinis specialistės patarimas – kalbėti ir stengtis išsiaiškinti priežastis, kodėl antroji pusė nenori mylėtis. R. Butkevičiūtės teigimu, didelė tikimybė, kad išsiaiškinsite, jog partneris ar partnerė neturi jėgų, nes visą dieną tvarkėsi ar pavargo darbe, yra neišsimiegojusi, nes naktį prižiūrėjo besiblaškantį kūdikį, ar, paprasčiausiai, žmogaus nejaudina tai, ką daro jo antroji pusė.
„Kalbantis galima pagerinti seksualinius santykius ir mėgautis kokybišku gyvenimu“, – priduria specialistė.

KREIPTIS PAGALBOS BŪTINA

Smurtas artimoje aplinkoje – labai sudėtinga nusikalstama veika, kurią sistemiškai vykdo pats artimiausias žmogus.
„Kad ir kokias smurto formas patiria asmuo, jis nuolat gyvena jausdamas stresą, įtampą. Jam yra sunku priimti sprendimus, neaišku, kaip tai nutraukti. Neretai atrodo, kad tai niekada nesibaigs, todėl palaipsniui ateina „susitaikymo“ būsena ir dingsta kovingumo dvasia“, – sako SKPC teisininkė. Pasak jos, specialistai, dirbantys su smurtą patiriančiais asmenimis, turi patirties su skirtingomis situacijomis, tad puikiai žino visą smurto dinamiką, mato tam tikrus dėsningumus ir gali atliepti bei paneigti smurtautojo grasinimus.
„Nors draugai ir pažįstami yra labai svarbi parama, neturint specializuotų žinių bus sunku išsiaiškinti, kas jų artimąjį laiko nesaugiuose ir nelaiminguose santykiuose“, – tvirtina R. Butkevičiūtė. Ji priduria: „Gyvename visuomenėje, kuri socialiniuose tinkluose rodo tobulą gyvenimą ir gėdijasi artimiesiems pasakoti apie tai, kas vyksta už uždarų namų durų. Todėl specialistas yra puiki išeitis norint gauti pagalbą ir niekam už tai „neatsiskaityti“, – jūs galite paskambinti šiandien, gauti atsakymą į jus kamuojantį klausimą ir vėliau skambinti tik po metų ar kelerių. Nėra jokio įsipareigojimo iškart skirtis – galite nemokamai pasikonsultuoti ir išsiaiškinti, „kas būtų, jeigu būtų.“
Pasak jos, dabartiniais laikais labai populiaru kalbėti apie meilę sau ir laiką sau, tačiau negali būti didesnės meilės sau nei gyventi saugioje aplinkoje.

NEMOKAMOS PAGALBOS GALIMYBĖS

R. Butkevičiūtė sako – dažniausiai praeina labai daug laiko, kol vykstantis smurtas yra pripažįstamas smurtu. Deja, visuomenėje vis dar egzistuoja stigma, kad išsiskyrusi moteris yra ne tokia vertinga, moterys bijo likti vienos, todėl verčiau pasilieka su smurtautoju.
„Mes gyvename tik vieną kartą, todėl neaukokime savo gyvenimo kokybės, fizinės ar psichinės sveikatos, asmeninio tobulėjimo. Didžiausia smurto rizika – sumokėti didžiausia kaina – savo gyvybe.“
Ji pabrėžia prieinamos nemokamos pagalbos šalyje galimybes ir ragina nesigėdyti kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistus: „Jeigu mes mokame mokesčius ir sakome, kiek daug atiduodame valstybei, pasinaudokime šiomis nemokamomis galimybėmis, užduokime teisininkams, psichologams mums rūpinčius klausimus ir gaukime atsakymus, kurie gali pakeisti mūsų gyvenimą.“

[3]

Kreiptis nemokamos pagalbos galima SKPC bendruoju pagalbos numeriu 8 700 55 516
(pirmadienis–penktadienis 8.00–20.00), taip pat per puslapyje www.specializuotospagalboscentras.lt
esantį livechat (pirmadienis–penktadienis 8.00–18.00).
Aktualią informaciją apie krizines situacijas ir smurtą artimoje aplinkoje rasite
nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt.
Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę jūsų sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112.