PAV užtikrina draugišką vėjo jėgainių kaimynystę
Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Planuojant bet kokią ūkinę veiklą neišvengiama procedūra – poveikio aplinkai vertinimas (PAV).
Vėjo jėgainių parko ar net vienos jėgainės statyba dažnai pareikalauja metų ar daugiau, kol PAV dalyvaujančios institucijos pateikia savo išvadas. Tai leidžia ne tik visapusiškai įvertinti situaciją, bet ir atsakyti į visus būsimąja kaimynyste besidominčių gyventojų klausimus. „Alio, Raseiniai“ domisi, kaip matuojama vėjo jėgainių įtaka ir kokių poveikio mažinimo priemonių imamasi, jei nustatomas toks poreikis.
Ne garsiau nei šnabždėjimas
Įmonėje „Ekosistema“, teikiančioje aplinkos apsaugos paslaugas pramonės įmonėms ir projektuotojams, visuomenės sveikatos specialistė Neda Smalinskienė pabrėžia, kad PAV atliekamas ne vien dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai. Planuojant vėjo jėgainių statybą ir rengiant projektus ne mažiau svarbu ištirti, kokią turės įtaką gyvajai gamtai, saugotinoms teritorijoms, kraštovaizdžiui ir kitiems mus supantiems aplinkos elementams numatoma ūkinė veikla, ir pateikti išvadas atsižvelgiant į visas galimas rizikas.
Vis tik poveikis sveikatai – dažniausiai susitikimuose su bendruomenėmis iškylantis klausimas. Žmonėms rūpi planuojamų vėjo jėgainių charakteristikos, kokį garsą jos skleis, kiek tas garsinis fonas skirsis nuo jiems įprasto.
„Tiriant galimą poveikį visuomenės sveikatai pirmas punktas būtų triukšmas, antras – šešėliavimas.
Bet šie dalykai, lyginant su poveikiu gyvajai aplinkai, labai paprastai apskaičiuojami, pagrindžiami ir suvaldomi. Tam yra specialios matematinės programos, į kurias įvedus elektrinės techninius parametrus, jos aukštį, darbo režimą, atsižvelgus į vėjo greitį, kryptį nustatoma, kokiu atstumu triukšmas pasklis“, – aiškina specialistė.
Triukšmo lygį ne tik nesudėtinga apskaičiuoti, bet ir suvaldyti. To prireikia, jeigu jis siekia gyvenamąją aplinką ir gali veikti bendruomenės gyvenimo kokybę.
Lietuvoje galiojančios higienos normos triukšmą reglamentuoja skirtingai: dienos metu maksimalus garso lygis gali siekti 55 decibelus, naktį – 45. Šie ribiniai lygiai galioja visoms veiklų rūšims, išskyrus transportą.
Jeigu atliekant skaičiavimus nustatoma, kad jėgainės skleidžiamas triukšmas galėtų viršyti ribinį lygį, jam suvaldyti numatomos poveikį mažinančios priemonės – koreguojamas jėgainės darbo režimas.
„Dažniausiai tokių ribojimų prireikia nakties metu, nuo 22 iki 7 valandos. Nustačius normas viršijančią garso sklaidą parenkamas toks darbo režimas, kad vėjo elektrinė suktųsi lėčiau ir tokiu būdu skleistų mažesnį triukšmą. Nereikia pamiršti, kad triukšmo sklaidos skaičiavimai atliekami esant 10 metrų per sekundę vėjo greičiui, kai elektrinė sukasi maksimaliu galingumu ir skleidžia patį savo įmanomą didžiausią garso lygį. Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje – 5,5–6,5 m/s, didesnis pasiekiamas itin retai, tad elektrinė bet kokiu atveju dirba žemesniu režimu, negu esame apskaičiavę, ir tų ribojimų neprireikia“, – aiškina N. Smalinskienė.
Ką girdime, kai sklindantis garsas siekia 45 decibelus? Anot specialistės, tiek siekia mūsų šnabždėjimas, kalbėjimas įprastiniu balsu – kur kas stipresnio garsinio lygio.
„Jeigu vėjo greitis yra didesnis nei 5–6 m/s, per atstumą greičiau girdime vėjo šnaresį nei pačios elektrinės garsą. Esant tam tikroms oro sąlygoms sparnuotės judinamo oro šnaresys galėtų būti girdimas, bet pamatavus jis nebūtų garsesnis. Ilgamečiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad tokio lygio garsas neturi neigiamo poveikio visuomenės sveikatai – jis nėra ribinio lygio, nėra pavojingas“, – užtikrina pašnekovė.
Šešėlis lengvai suvaldomas
Matydami tolumoje besisukančias vėjo jėgainių mentes žmonės atkreipia dėmesį į jų metamus šešėlius. Netrūksta svarstymų, koks jų mirgėjimo poveikis. Vieni baiminasi, kiti moja ranka, esą tai dar vienas su naujomis technologijomis susijęs mitas.
Šešėliavimas – taip šį reiškinį vadina specialistai – gali būti juntamas tada, kai gyvenamoji aplinka yra kelių šimtų metrų atstumu nuo vėjo jėgainės. Judant mentėms susidaro toks efektas kaip blykčiojimas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daliai žmonių tai gali sukelti erzinantį poveikį. Bet yra ir priemonių, kaip tą poveikį padaryti nekenksmingą.
„Specialios matematinės programos pagal vėjo elektrinės padėtį aplinkoje, jos parametrus, saulės švytėjimo trukmę, pasvirimo kampą leidžia suskaičiuoti, kiek konkrečiame gyvenamosios aplinkos taške saulė galėtų sudaryti šešėlį per metus. Nustatyta, kad jis neturėtų viršyti 30 valandų. Nebūtinai žmogus tą šešėliavimą pajus, tačiau bet kokiu atveju, jeigu yra nustatoma, kad gyvenamojoje aplinkoje šešėliavimo lygis galėtų būti viršijamas, vėjo elektrinėse montuojama speciali programinė įranga. Ji tam tikrais periodais saulei šviečiant stabdo jėgainės sparnuotę, kad šešėlis ant gyvenamosios aplinkos nekristų. Šios galimybės labai lengvai suvaldomos, kontroliuojamos ir prižiūrimos“, – aiškina N. Smalinskienė.
Gyvajai gamtai – dar atidesnis dėmesys
PAV procedūrą sudaro labai daug vertinamųjų punktų. Ji atliekama pagal teisės aktais griežtai reglamentuojamą PAV tvarkos aprašą nepaliekant vietos interpretacijoms.
Vertinimo eigą prižiūri Aplinkos apsaugos agentūra, į procesą įtraukiamos ir kitos valstybinės institucijos: savivaldybės, kurioje numatoma ūkinė veikla, administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Prieš metus kaip nuolatinis subjektas priskirta ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Savo žodį taria ir visuomenė.
Anot pašnekovės, vėjo jėgainių įtaka gyvenamajai aplinkai ištiriama palyginti greitai.
Vertinant poveikį gyvajai gamtai reikalingi kur kas išsamesni ir daugiau laiko užimantys tyrimai.
Ilgiausiai trunka ornitologų darbas – paukščių stebėjimai pradedami likus bent metams iki jėgainių statybų pradžios, pradėjus veiklą jie tęsiami dar bent trejus metus.
„Nustatyti paukščio buvimo vietą, jo skrydžio trajektoriją, nuprognozuoti, stebėti ir įvertinti jo apsilankymus teritorijoje daug sunkiau. Nėra paprasta nustatyti, ar, statant vėjo elektrines, tikslinga diegti poveikio mažinimo priemones. Dėl to paukščių, taip pat ir šikšnosparnių stebėjimai yra atliekami ne mažiau nei metai iki statybų visoje vėjo jėgainių parko ir gretimoje teritorijoje ir pradedami dar prieš poveikio aplinkai vertinimą. Tai svarbu, nes galbūt paaiškės, kad apsaugos priemonių reikės tiek daug, kad jėgainė didesnę laiko dalį turės būti sustabdyta ir ekonomiškai nebus naudinga ją statyti“, – apie didžiausių laiko sąnaudų reikalaujančius tyrimus pasakoja specialistė.
FAKTAS
Vėjo jėgainės beveik neišskiria anglies dvideginio, todėl yra laikomos vienu tvariausių bei švariausių energijos gamybos būdų. Šiuolaikinės jėgainės gaminamos iš medžiagų, kurias galima perdirbti. Iš vėjo gaunama elektros energija neteršia aplinkos ir neturi poveikio klimato kaitai. Tačiau vėjo energetikos plėtra, kaip ir bet kuri kita ūkinė veikla, yra atidžiai stebima ir reguliuojama.