Liudvikas BAKAS
[1]
Raseiniškiai ir miesto sve?iai jau pasteb?jo, kad prie V. Grybo paminklo „Žemaitis“ nevyksta joks bruzd?jimas. Nesimato autokeltuvo, darbinink?, apsikabinusi? ir šalinusi? dulkeles nuo „Žemai?io“ lyg nuo tikro t?vo…
Ar perdavimo – pri?mimo aktas buvo džiaugsmingas?
Liepos 28 dien? prie V. Grybo paminklo „Žemaitis“ susirinko b?rys specialist? ?vertinti objekto paveldosaugos tvarkom?j? darb? kokyb?. UAB „Bilderis“ direktoriaus Sauliaus Matelio ir paveldosaugos tvarkom?j? darb? vadovo Viktoro Vitkaus veidai nebuvo itin džiaugsmingi, nors Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?ja Kristina Krikštanait?, šio skyriaus vyr. specialist? Gražina Pe?kaitien?, ekologai Vytautas Oržekauskas ir Vilma Kundrotien? konstatavo, kad darbai atlikti kokybiškai ir sutartyje numatytais terminais. Vieningai buvo pripažinta, kad kitas neatid?liotinas darbas, kur? numatyta prad?ti ruden? – želdini?, esan?i? aikšt?s teritorijoje, tvarkymas. B?tina pabr?žti, jog šio darbo atid?ti v?lesniam laikui nevalia. V. Oržekauskas mano, kad jau seniai aktualiu klausimu tapo atskir? medži? (pvz. liep? ) retitimas aikšt?s perimetre. Tokiu b?du paminklas gaut? geresn? „v?dinimo“ efekt?, t.y. v?jai stabdyt? progresuojant? dr?gm?s plitim?. K. Krikštanait? mano, kad berž? grup?, esanti aikšt?s kampe prieš Savivaldyb?, taip pat turi b?ti retinama. Jeigu ankstesnieji paveldosaugos tvarkom?j? darb? – program? sudarytojai pasteb?jo augan?ias kerpes, samanas, pel?sinius grybus, tai nesiimant priemoni? prieš dr?gm?s plitim? galima sulaukti dar gausesn?s parazituojan?i? augal? puokšt?s.
Teis? žinoti
Tvarkant želdinius, aikšt?je atsiranda tam tikr? nesutarim? tarp gamtosauginink? ir paveldosauginink?. Prad?ti reik?t? nuo to, kad prieškarin?s miesto bendruomen?s
pageidavimu Raseiniuose iškilo paminklas „Žemaitis“ ir jo atidengimo proga buvo pasodintas ?žuolas,tod?l neverta gin?ytis d?l saugojimo prioriteto. Kvaila b?t? sakyti, kad reikia šalinti paveikt? apnaš? skulpt?ros rank? arba skvern?. Ta?iau net didžiausieji skeptikai negali argumentuoti, d?l kokios priežasties medžiai netur?t? b?ti genimi, tarp j? ir ?žuolas. Jeigu gen?jimo procesas b?t? prad?tas planingai vykdyti prieš gerus 30 met?, jis dabar neatrodyt? toks skausmingas ir nekelt? nereikaling? diskusij?. Dr. L. Straigyt? aikšt?je pasteb?jo kelet? lig? pažeist? medži?. B?tina redukuoti (apipjaustyti) mažalapi? liep? ir uosialapi? klev? lajas. Pastarieji greitai kels gr?sm? praeiviams, nes brandaus amžiaus medži? kamienai vis sunkiau gali išlaikyti sunkias, išsišakojusias lajas. Kaip praradusius estetin? – dekoratyv? vaizd?, si?loma šalinti lenktašaki? forsitij? ir paprast?j? alyv? kr?mus. Daug abejoni? kelia estetin? vaizd? taip pat prarad?s europinis maumedis.
Nam? darbai
V. Grybo paminklo „Žemaitis“ paveldosaugos tvarkomiesiems darbams išnaudota 17091 Lt. Ta?iau ateities darbai tikrai netur?t? b?ti kosmetiniai. Kiek kart? ši? sum?
reik?t? indeksuoti, šiandien sunku pasakyti. B?tina prisiminti 1998 m. menotyrinink?s M. Poškut?s teigin?, kad paminklo postamentas yra avarin?s b?kl?s, ?ia akivaizdžiai pastebimas destrukcijos procesas. Jis gali b?ti sukeltas r?dijan?ios armat?ros, esan?ios postamento ir cokolio viduje. Tuomet tai skamb?jo kaip ?sp?jimas, o šiandien virto realybe. Kol dar baltai pasidabin?s „Žemaitis“ džiugina praeivi? akis, reikia atlikti netolimos ateities nam? darbus: surinkti vis? archyvin? medžiag? (laboratorinius tyrimus, rekomendacijas, pastabas), kuri leist? bent prognozuoti avarin?s b?kl?s likvidavimo darb? apimt?. Verta iš sapno pažadinti valstybines institcijas, kurios prival?t? prisid?ti prie raseiniški? r?pes?i? sprendimo.