Pavojus: medžiotojai puola!

„Narkomafijos“ šeš?lis [1]

„Alio, Raseini?“ krapšotyrininkui teko gird?ti vien? labai keist? istorij? apie medžiotojus.
Kauno rajone vienkiemio sodyb? nusipirk? žmon?s savaitgal? pasikviet? sve?i? ir, kaip ?prasta, prad?jo ?irškinti kepsnius, gurkšnoti gir?,alut?. Ta?iau malon? bendravim? netik?tai nutrauk? pievoje pasirod? vyrai su šautuvais. Nekomentuodami savo pasirodymo aplinkybi?, jie tiesiog pra?jo per priva?i? piev? ir išnyko miške, kuris taip pat buvo privati teritorija.
Vaikai jaut?si ir išsigand?, ir suintriguoti. Suaugusieji – priblokšti. Kai kurie neprarasdami linksmos nuotaikos sp?liojo – ar tai nebus vietin?s narkomafijos atstovai?
Ta?iau netik?tumai tuo dar nesibaig?. Po keliolikos minu?i? miške pasigirdo šauksmas. Jis dar?si vis garsesnis, š?kaujan?i? bals? nuolat daug?jo. Š?ksniai tapo vis gr?smingesni. Pob?vio gamtoje dalyviai labai rimtai sunerimo ir jau buvo pasireng? skambinti pagalbos telefonu. Vaikai ir moterys sul?k? sl?ptis ? nam?, vyrai liko lauke, pasireng? atremti iš miško gr?smingai art?jan?i? atak?.
Netrukus tarp medži? ?m? šm?žuoti ryškiai oranžin?s spalvos. Tai buvo liemen?s, kurias vilk?jo garsiai š?kaujantys vyrai, kaip netrukus paaišk?jo, medžiokl?je dalyvaujantys varovai. Varovai pra?jo pievos pakraš?iu ir pamažu nutolo.

Atsid?r? „karo“ zonoje

Pob?vio gamtoje dalyviai labai nustebo suprat?, kad buvo patek? ? aktyvios medžiokl?s teritorij?, ir jei, pavyzdžiui, ? piev? b?t? atb?gusi stirna, ?kandin jos gal?jo atšvilpti ir medžioklini? šautuv? šratai. Apie galimas pasekmes net šiurpu buvo pagalvoti. Be to, žinant kad dalis medžiotoj? nuolat stiprinasi „žvalinan?iais“ stipriaisiais g?rimais, kilo tik?tina gr?sm?, kad koks nors pob?vio dalyvis gal?jo b?ti palaikytas medžiokl?s objektu – pavyzdžiui, briedžiu.
„Ties? sakant nežinau, ar aš su ragais“, – m?slingai pažvelg?s ? savo žmon? band? juokauti vienas sve?ias. Ta?iau linksma nuotaika buvo išbl?susi. Sodyb? su beveik hektaro žem?s plotu ?sigij? šeimininkai suglum? svarst?, k? jie nusipirko – rami? užuov?j? ar medžiotoj? poligon??
Atrodo, kad Lietuvoje taip keistai tenka svarstyti ne vienai šeimai ir net ne vienai bendruomenei, ?sik?rusiai netoli mišk?. Situacija tokia,kad j? ramyb? tam tikra prasme – dvivamzdžiais ginkluot? medžiotoj? rankose.
Neperd?tai galima pasakyti, kad situacija tikrai gr?sminga. Tuo susir?pino ne tik aprašytos sodybos savininkai, bet ir Raseini? krašte gyvenantys žmon?s. Kaip „Alio,
Raseiniai“ jau skelb?, Raseini? krašto žem?s ir mišk? savinink? asociacija rinkosi ? savo pirm?j? ataskaitin? susirinkim?, kuriame ypa? daug d?mesio skirta Medžiokl?s ?statymui.
Lietuvos mišk? savinink? asociacijos tarybos narys Kazimieras Šiaulys teig? nežin?s jokio kito dokumento, kuris taip niekint? nuosavyb?, kaip tai daro Lietuvoje galiojantis Medžiokl?s ?statymas.
Raseini? rajono Betygalos kaimo ?kininkas Romas M?ras (beje, pats medžiotojas) vardijo priežastis, kod?l turi rimt? priekaišt? medžiotojams. „Pirmoji priežastis, d?l kurios nenor??iau, kad Betygalos medžiotoj? klubas medžiot? mano žem?se ir miške yra ta, kad klubas visiškai nesiskaito su manimi, kaip žem?s savininku. Antra, 2006 metais užsodinau 22,34 ha naujo miško dirbamoje žem?je. Prašiau medžiotoj?, kad jie pad?t? bent jau medelius aptepti repelentais. Nesutiko. Medžioti nori, o padirb?ti savo labui – ne. Tai nes?žininga. Tre?ia, aš noriu, kad mano miške gyvent? ?vairi laukin? fauna, o medžiotojai baigia j? išnaikinti“, – d?st? ?kininkas.

Medžiotojai – ?takingi

Žem?s ir mišk? savininkai ?sitikino, kad užkirsti keli? medžiotoj? tikslams – labai sud?tinga, nes, kaip taisykl?, medžiotoj? b?reliams priklauso nemažai ?taking? asmen?,
turin?i? gali? daryti ?tak? ?statym? pri?mimo procesams.
Miško savininkai skundžiasi, kad medžiotojai ne tik šeimininkauja j? plotuose, bet ir stengiasi, kad ?ia gyvent? kuo daugiau šern?. Tvirtinama, jog tikras šern? auginimo vajus prasid?jo tuomet, kai ? medžiotoj? b?relius ?siraš? „naujieji lietuviai“.
Vienas stambiausi? Raseini? rajono ?kinink? Mykolas Hofertas mano, kad Medžiokl?s ?statyme turi b?ti ?teisinta sutartis, be kurios medžiotojas netur?t? teis?s kelti koj? ? priva?ias valdas.
Teigiama, kad medžiotoj? visureigiais išraižyti ?kinink? pas?liai, pievos – viena dažniausi? konflikt? tarp žem?s savinink? ir medžiotoj? priežas?i?. ?kininkai užsimin?,
jog d?l bandym? apsaugoti savo plotus iš medžiotoj? sulaukia net grasinim?. Kalb?ta apie grasinimus sudeginti. O sudeginti, pasak ?kinink?,  galima ne tik pastatus. Gerai dega ir prinok?s jav? laukas. Susirinkime teigta, kad yra atvej?, kai medžiotoj? grasinimai buvo ištes?ti: suplešk?jo viena sodyba. „Bet pam?gink tai teisme ?rodyti“, – su kart?liu kalb?jo ?kininkai.Miško ir žem?s savininkus piktinantis Medžiokl?s ?statymas dažnai vadinamas sovietiniu, nes jame nesaugoma nuosavyb?. Pasak Raseini? krašto žem?s ir mišk? savinink? asociacijos aktyvist?, savinink? interesai bus apginti tik tuomet, jei ?statyme bus ?tvirtinti vadinamieji privat?s medžiokl?s vienetai.
Žem?s ir mišk? savinink? interesus bandoma ginti ir Seime. Su žem?s ir mišk? savinink? atstovais parlamente buvo susitik? Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai
Justinas Urbanavi?ius ir Vincas Babilius. Buvo aptartos Medžiokl?s ?statymo keistinos nuostatos. Raseini? krašto žem?s ir miško savinink? asociacijos pirminink? Skaidrut?  Žuvelaitien? pristat? asociacijos rezoliucij? „D?l pažeidimo priva?ios nuosavyb?s LR Medžiokl?s ?statyme ir LR Saugom? teritorij? ?statyme“.
Rezoliucijoje konstatuojama, kad šiuo metu galiojantys minimi ?statymai pažeidžia žem?s ir miško valdytojo priva?i? nuosavyb?s teis? ir ?vardijami keistini dalykai.

Sena kova

Žem?s ir mišk? savininkai su medžiotojais kovoja jau seniai. S?km? iki šiol lyd?jo tik medžiotojus, nors priva?i? vald? savininkai ne kart? ieškojo paramos ir Prezident?roje.Pavyzdžiui,  2006 metais Lietuvos miško savinink? asociacija ir Priva?i? medžiokl?s plot? savinink? asociacija kreip?si ? jo ekscelencij? Prezident? Vald? Adamk? su prašymu vetuoti Seime priimtas Medžiokl?s ?statymo pataisas.
Su analogišku prašymu vetuoti LR Seimo 2006-07-18 priimt? Medžiokl?s 7, 8, 11, 13, 22 straipsni? pakeitimo ir papildymo ?statym? ? prezident? kreip?si ir ?vairioms frakcijoms priklausan?i? Seimo nari? grup?. Rašte prezidentui buvo pažymima, jog paskutin? Seimo pavasario sesijos dien? priimtos Medžiokl?s?statymo pataisos „Pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ?teisint? nuosavyb?s nelie?iamumo princip? ir miško bei žem?s savinink? teises.“
Kontraversiškas Medžiokl?s ?statymas buvo priimtas 2002 m., ir jau tada didel? dalis visuomen?s atstov? j? ?vertino kaip akivaizdžiai pažeidžiant? savinink? teises disponuoti savo nuosavybe. Prezidentas V. Adamkus tuomet pirm? kart? vetavo š? ?statym?, ta?iau Seimas kairi?j? daugumos balsais atmet? prezidento veto ir pri?m? ?statym? neatsižvelgdamas ? prezidento teiktas pataisas.
„Ta?iau niekas nepasikeit? ir ? valdži? at?jus dešiniesiems“, –  nesl?pdamas nusivylimo sak? Raseini? krašto žem?s ir mišk? savinink? asociacijos susirinkime asociacijos
tarybos narys K. Šiaulys.