Pažintis su Suvalkijos kraštovaizdžiu ir istorija

Siųsti Versija spausdinimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įgyvendinamas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų planas. Jam įgyvendinti savivaldybėms skirtos lėšos. Jos padalintos pagal gyventojų skaičių seniūnijose, o seniūnijos lėšas išskirstė kaimų bendruomenėms. Raseinių seniūnijos seniūno Rolando Kluso paskatintos keturios kaimų bendruomenės susikooperavo ir nutarė organizuoti išvyką į Suvalkiją, kad susipažintų su šio krašto kraštovaizdžiu ir istorija. Tai VO „Norgėlų kaimo bendruomenė“ (pirmininkas Antanas Kilčauskas), VO „Gabšių kaimo bendruomenė (pirmininkė Laima Šidlauskienė), Gintaro kaimų bendruomenė (pirmininkas Andrius Rimavičius) ir asociacija „Kaimo svetainė“ (pirmininkė Irena Dapkuvienė).
Į kelionę liepos pirmąją išvykome šešiasdešimt minėtų kaimo bendruomenių narių. Iš anksto suplanavome maršrutą, numatėme lankytinus objektus ir laiką, sutarėme su atitinkamų įstaigų atstovais dėl gido paslaugų. Kelyje informaciją apie Suvalkijos kraštą, jo gamtines ir istorines vertybes suteikė I. Dapkuvienė, A. Kilčauskas ir A. Rimavičius.
Pirmiausia stabtelėjome Marijampolės centre, pasivaikščiojome po Poezijos ir Vytauto parkus, aplankėme Vytauto Didžiojo paminklą. Kita sustojimo vieta buvo Vilkaviškio rajone, Ožkabaliuose, daktaro Jono Basanavičiaus gimtinėje-muziejuje. Čia muziejaus darbuotoja išsamiai mums papasakojo apie Lietuvos patriarcho dr. J. Basanavičiaus gyvenimą ir aktyvią visuomeninę veiklą. Paskui pasukome link Vištyčio. Suvalkiją įsivaizduojame kaip lygumų, mažai miškingą ir derlingų žemių regioną. Tačiau čia yra visko. Juk Sūduvos aukštuma pagal savo kalvų aukštį mažai nusileidžia Medininkų aukštumai. Apie kraštovaizdį, istoriją kelionės dalyvius plačiai supažindino Vištyčio regioninio parko lankytojų centro darbuotoja Živilė. Vištyčio ežeras dėl itin skaidraus vandens dar vadinamas Lietuvos Baikalu. Tai ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau tik ketvirtadalis jo priklauso Lietuvai, kita dalis – Rusijai. Valstybinė siena eina ežeru. Sieną ženklina plūdurai, jie yra matomi plika akimi. Pagal ežerą eina įspūdingo grožio Šilelio pažintinis takas. Savo jėgas išbandėme ir čia. Toliau vykome prie Pavištyčio piliakalnio. Pakeliui grožėjomės raižyta vietove, kalvomis, o užlipus ant piliakalnio atsivėrė nuostabus Vištyčio ežero vaizdas ir arčiau ežero telkšantys du mažesni ežerėliai. Vos ne Šveicarija!
Galiausiai sukome namų link. Pakeliui, tuoj pat už Vištyčio, stabtelėjome prie Vištyčio akmens. Tai šeštas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Kudirkos Naumiestyje aplankėme Vinco Kudirkos paminklą, jo autorius, kaip ir Raseinių „Žemaičio“, yra Vincas Grybas. To paties miestelio kapinėse ant V. Kudirkos kapo uždegėme žvakeles, jo šviesų atminimą pagerbėme tylos minute.
Grįžome su puikia nuotaika, fiziškai ir dvasiškai pailsėję, praturtėję. Visiems vykusiems dėkojame už smalsumą, punktualumą, o mus vežusiam vairuotojui Romui Dubinskui už profesionalumą ir paslaugumą. Keliauti buvo verta!
Antanas Kilčauskas,
VO „Norgėlų kaimo bendruomenė“
pirmininkas

Komentarų nėra