Pensinis amžius – lazda su dviem galais

Po ilgai trukusių diskusijų Seimas galop priėmė pensinio amžiaus ilginimo įstatymą. Pagal jį tiek vyrai, tiek moterys pensijon galės išeiti tik sulaukę 65-erių. Tiesa, pensinis amžius bus ilginamas palaipsniui, moterims jį kasmet ilginant keturiais mėnesiais, vyrams – dviem. Bet jau kalbama, jog ir ši riba galinti būti ne paskutinė, girdi, gal teksią pensinį amžių ilginti iki 70-ties? Ką apie tai mano mūsų skaitytojai?

– Tai kad reikėjo pensinį amžių ilginti, nes valstybė tiesiog nebepajėgi išlaikyti tokio pensininkų būrio. Juk ne vien Lietuva šio amžiaus cenzą ilgina, kitose šalyse pensinis amžius yra dar ilgesnis ir visas pasaulis juda ilginimo linkme. Be to, juk nemažai yra ir tokių žmonių, kurie ir sulaukę pensinio amžiaus neskuba atsisakyti darbo. Man rodos, jog kaip tik gerai, jog viename kolektyve darbuojasi jaunatviška energija ir brandos išmintis. Manau, jei protingas darbdavys, tai visiems užteks vietos po saule. Aš net žinau ne vieną atvejį, kai į pensiją išprašytas žmogus greitai pasiligojo ir netrukus numirė.

– Ir taip blogai, ir kitaip negerai. Jeigu įvertinsime savo tautiečių gyvenimo trukmę, tai, ilginant pensinį amžių, ne kiekvienam tos pensijos bus lemta sulaukti. Bet iš kitos pusės, situacija yra tokia, kokia ji yra – nebėra iš ko pensijų bemokėti. Ši lazda tikrai yra su dviem galais, nes jei niekas nebus daroma, tai sulaukę pensinio amžiaus pensijų negausime, nes tiesiog nebus iš ko jų mokėti, bet tą amžių ilginant irgi ne kiekvienam lemta pensijos besulaukti. Mano nuomone, Vyriausybė šįkart eina lengviausiu keliu. Užuot galvojusi apie darbo vietų kūrimą, apie žmonių užimtumą, emigracijos mažinimą ir pan., ji šitokiu būdu ėmėsi gelbėti ,,Sodrą“. O ir visur, kur bepažiūrėtum, tik mažinimas, tik diržų veržimasis. Tai irgi nėra gerai.

– Esu studentė ir žinau, kad Lietuvoje po mokslų baigimo nebepasiliksiu. Kodėl? Todėl, kad aš čia neturiu vilčių gauti darbo. Jau dabar per vasaros atostogas porai mėnesių išvažiuoju uždarbiauti į Švediją pas seserį, kuri ten jau yra įsitvirtinusi. Bandžiau gauti darbo Lietuvoje – be prošvaisčių. Manau, šis įstatymas yra labai neteisingas jaunų žmonių atžvilgiu, nes ir toliau skatins emigraciją, kadangi jauni žmonės savo šalyje negalės gauti darbo, nes darbo vietas bus užėmę pensijų laukiantys ir niekaip jų sulaukti negalintys vyresniosios kartos žmonės. Mano supratimu, nerimtas yra argumentas, jog nebėra iš ko bemokėti pensijų. Juk jei darbingi žmonės išvažinės, išvis biudžetas liks be įplaukų.

– Ką tik trumpų atostogų parvažiavau iš Anglijos. Aš – emigrantas. Kaip manote, kodėl aš ten? Todėl,kad čia aš negavau darbo. Labai
nenorėjau išvažiuoti, labai tam nepalankios buvo šeimyninės aplinkybės, bet išvažiuoti teko, nes kur tik beėjau dėl darbo, visur atsitrenkiau kaip į sieną. O jei kas ir būtų priėmęs, tai tik už varganą minimumą ir tai nepilnu etatu. Už tai ir nesuprantu tokio įstatymo prasmės: jauni, darbingi žmonės negali gauti darbo, o vos krutančius senukus verčia dirbti. Jei senoji karta, laukianti ir nesulaukianti pensijos, atlaisvintų dabar užimtas darbo vietas, jos atitektų jauniems, stipriems žmonėms, kuriems nebereikėtų išvažiuoti. Aš tikrai nesuprantu, ką tokiu įstatymu išlošėme.

– O Dieve, Dieve… Nebesulauksiu, matyt, aš tos pensijos. Kiek aš ją vejuosi, tiek ji nuo manęs bėga. Jau buvau visai prieš pat pensiją, kai ją pailgino iki 60-ties metų. Dabar – vėl tas pats.  Vyliausi, išeisiu į pensiją, dar jėgų turėdama gal kur pakeliausiu, ramiai sodelyje pasikrapštysiu. Aš taip sunkiai visą gyvenimą dirbau. Maniau, užsidirbau nors vieną tolimesnę, už Lietuvos ribų kelionę, nors keletą lengvesnių metų prieš Amžinybę. Bet kur tau… Blogai dar ir tai, jog ir darbdaviai į mus, tokius kriošenas, skersai žiūri. Ir mes juos suprantame, jog jauno žmogaus apsukos yra visai kitokios. Bet ką daryti, jei gyviesiems dar kapinių neatmatavo? Bet gal dar atmatuos…

– Šis įstatymas – tai lazda su dviem galais. Iš vienos pusės lyg ir taupoma, nes mažiau reikės išmokėti pensijų. Tačiau neįvertinta yra tai, kad per jėgą dirbdami senjorai dažniau sirgs, jie ims nedarbingumo lapelius, ,,Sodra“ privalės mokėti ligos pašalpas, teks kompensuoti brangius vaistus ir t. t. Ir dar labai sunku pasakyti, kas valstybei pigiau atsieitų: pensijos, ar ligos pašalpos. Kitas lazdos galas yra tas, kad jauniems lieka mažiau šansų įsidarbinti. Jaunas žmogus, negalėdamas įsidarbinti savo šalyje, ją palieka, ima leisti šaknis kitur ir  dažnai atgalios nebesugrįžta. O tai reiškia, jog mes prarandame pačius darbingiausius savo žmones, kurie šioje šalyje nemokės mokesčių ir nebepadės išlaikyti Lietuvos pensininkų… Taigi, blogai iš kurios pusės bepažiūrėtum.

– Man pasisekė, aš spėjau sulaukti pensinio amžiaus prieš jo pailginimą. Aš iš principo nesu prieš tai, kad pensininkas dirbtų. Jei jis turi sveikatos, jei jėgos leidžia – kodėl gi ne. Bet ką daryti žmogui, kuris yra ligotas, kuris dirbti nebepajėgia? O tokių vyresnio amžiaus žmonių yra labai daug. Už tai aš kategoriškai pasisakau prieš pensinio amžiaus ilginimą ir sakau, jog reikėjo ieškoti kitokių išeičių, kurių tikrai buvo galima rasti. Žmogus išdirba 40 metų, moka mokesčius, jau tikisi nors kiek atsikvėpti ir vėl viskas nutolsta. Tai yra tikrai nesąžininga žmonių atžvilgiu.

– Jei būtų mano valia, aš tikrai nebūčiau už pensinio amžiaus ilginimą jau vien todėl, jog yra didelė nelygybė, kai vieni spėjo įšokti į pensijas dalijantį vežimą, o kiti nebespėjo. Kuo kaltas žmogus, jei jis gimė metais ar dviem vėliau? Bet man pirmiausiai nepatinka tai, jog per ilgai darbo vietas užims senukai. Nieko tokio, jei tai bus darbininkas, jei jis suklups bedirbdamas. Nieko blogo neatsitiks, jei koks buhalteris snustels ant savo popierių. Bet aš neįsivaizduoju, pavyzdžiui, septintą dešimtį įpusėjusio lakūno, chirurgo, netgi stomatologo ar mokytojo. Ir tolimųjų reisų vairuotojas tokio amžiaus man atrodo per senas. Juk užtenka pasižiūrėti į save, jog suprastum, kad apsukos jau nebe tokios kaip
jaunystėje, jau ir reakcija kitokia, ne tokia greita. Bet jei valdžia taip nutarė, vadinasi, taip ir bus.

Kalbino ir fotografavo Ugnė Timonytė