Per vasaros lietų į rudenio vėsą

Siųsti Versija spausdinimui

Šiltą, dar vasara kvepiančią ir ryškiomis spalvomis pasidabinusią dieną maži ir dideli, draugai ir pažįstami, svečiai skubėjo į Verėduvos kaimo bendruomenės namų įgyvendinto viešųjų erdvių sutvarkymo projekto, sporto aikštyno atidarymo ir vasaros palydų šventę. Tarp atvykusių svečių buvo ir rajono Tarybos nariai, Didžiulių ir Gėluvos bendruomenių pirmininkai Diana Kaupaitienė ir Jonas Vazgys.
„Šiandien dėkoju visiems dalyvavusiems ir paklususiems nenusakomai maloniam jausmui stabtelėti naujos dienos darbų verpetuose, atsigręžti atgal ir vėl iš naujo išgyventi tolstančios šventės gražiausias akimirkas.
Mes niekaip negalime sumaišyti, kaip kvepia metų laikai, kaip kvepia vasara. Tam visai nereikia kalendoriaus! Tiesiog reikia tik giliai įkvėpti ir užuosti, kaip oras pakvimpa šviežiai nuskintomis pievų gėlėmis, kad suprastumėm, kad kiekvienam metų laikui – savos gėlės. O gal vasara – ne metų mėnesiai, o sielos būsena, kai norisi žydėti, spinduliuoti grožį, šokti, dainuoti, mylėti, neštis su savimi ir dalytis nors lašeliu tyrumo ir menka saujele šilumos?.. Juk mūsų gyvenime tiek daug gražių ir malonių dalykų: švelnumo, nuoširdumo, šypsenų, meilės ir šviesių akimirkų. Svarbu būti šalia ir palaikyti vieniems kitus, kai sunku, ir džiaugtis kartu, kai gyvenime viskas gerai. Tad pabudinkime širdis džiaugsmui! Pabūkim pilni šviesos, pabūkim prieš rudenio lietų…“ – kalbėjo renginio vedėja Danutė Zaksienė.
Jaukiai įsitaisę raudoniu nusidažiusių šermukšnių alėjoje džiaugėmės viskuo, ką mums davė vasara: alsia kaitra, lietaus lašu, pilnu koriu, duonos kvapu, žiedų margumu. Būdami kartu spalvinome savo laiką piešdami bendruomeniškumo medį, sveikinome jubiliatus ir būsimus pirmokėlius, dėkojome žemdirbiui už skalsią duonos riekę, skanavome duoną su medumi, žaidėme žaidimus. Saulėtą ir šiltą besibaigiančios vasaros dieną praleidome su šypsena, geromis emocijomis, trankiu šokiu, skambiais melodijų garsais, lyriškomis eilėmis ir pašmaikštavimais. Į savo mažas rankas paėmusi gitarą ir liaunais pirštukais vos palietusi jos stygas Emilija Pilkytė privertė visus suklusti ir išgirsti, kaip gražiai skamba Paganini ,,Andante“ ir Kalatajudo ,,Valsas“. Susirinkusius pamalonino ir džiugino TV projekto ,,Dvi minutės šlovės“ dalyvio Nerijaus Šukučio atliekamos dainos. Sporto mėgėjai surengė 3×3 krepšinio draugiškas varžybas, išbandė naujus treniruoklius. Naujojoje aikštelėje ilgai bumbsėjo krepšinio kamuolys ir aidėjo pasitenkinimo šūksniai.
Susėdę prie bendrystės stalo ištiesėme pavargusias rankas. Vaišinomės gardžia koše, valandėlę laiko skyrėme pokalbiams, bendravimui, pamiršome ir nustūmėme nuo savęs visus rūpesčius. Leidome įsižiebti pagarbai ir gerumui – juk tiek gražių žodžių ir širdies šilumos išdalyta! Džiugino tai, kad dar turime keletą vasaros dienų gražiausius prisiminimus sudėlioti į storėjantį gyvenimo albumą. Nebaugino ir neišvengiamos kaitos nerimas. Žinojome – už savęs paliekame emocijų šėlsmą, praturtinusį dar viena vasara, ir suvokimą, kad žengsime į dar vieną rudenį. Žiūrėjome į išeinančią saulę ir supratome, kad ši diena niekada nesugrįš į mūsų gyvenimą. Ir visiškai nesvarbu, kas toje dienoje buvo – džiaugsmas, atradimai ar nusivylimas. Tai buvo dalelė mūsų laiko. Bet juk kiekvienas saulėtekis vėl atneša šviesą, ramybę, laukimą kažko išsvajoto ir gero… Kai saulė taip stebuklingai spalvina, o vasara puošia, širdis žino, kad gyventi taip gera!

Danutė Zaksienė

Komentarų nėra