Pirk­da­mi tau­py­ki­me…

Kai sėk­lų pa­rduo­tu­vė­se gau­su, toks pa­si­ū­ly­mas gal kiek ir ne­su­pran­ta­mas. Be abe­jo, sėk­lų rei­kia pirk­ti ir sė­ti tiek, kiek rei­kia. Pa­sė­lis tu­ri bū­ti ne per re­tas, bet ir ne per tan­kus. Per re­tai pa­sė­jus, ne­iš­nau­do­ja­ma že­mė, tar­pu­ei­liuo­se įsi­ga­li pikt­žo­lės. Tan­kia­me pa­sė­ly­je au­ga­lė­liai vie­nas ki­tą spau­džia, stel­bia – dėl to taip pat ma­žes­nis der­lius už­au­ga. Kad bū­tų leng­viau su­si­o­rien­tuo­ti, kiek ir ko­kių sėk­lų pirk­ti, ver­ta bent ori­en­ta­ci­niai ži­no­ti, kiek gra­mų sėk­lų rei­kia lys­vei ap­sė­ti, kiek sėk­lų yra vie­na­me gra­me.

Di­džiau­sia bė­da – per tan­kus pa­sė­lis. Vie­na­me gra­me mor­kų yra ap­ie 850 sėk­lų, 10 m² lys­vei pa­kan­ka 5-6 g sėk­los. Daž­nai į tą lys­vę iš­be­ria­me 3 pa­ke­lius po 5 g – tri­gu­bą nor­mą, ar­ba dau­giau kaip 10 tūks­tan­čių sėk­lų! Su­dy­gu­sios gra­žiai at­ro­do, bet to­kia­me tan­kia­me pa­sė­ly­je mor­kos už­au­ga smul­kios, krei­vos. O ir iš­re­tin­ti nė­ra leng­va, dar­be­lio daug pri­si­de­da…

Bu­ro­kė­lių lys­vei pa­kan­ka 15 g sėk­los. Daž­nai pe­rka­ma ir sė­ja­ma po 2-3 pa­ke­lius, ku­rio­se yra po 20 g sėk­lų. Tie­sa, bu­ro­kė­liai aug­da­mi šiek tiek „pa­si­stum­do“, ta­čiau kam be rei­ka­lo leis­ti pi­ni­gus. Dau­ge­lis ma­žai pa­ty­ru­sių dar­ži­nin­kų dėl per tan­kios sė­jos ne­už­si­au­gi­na ir ki­tų šak­nia­vai­si­nių dar­žo­vių – ri­di­kė­lių, ri­di­kų, ro­pių, pet­ra­žo­lių, pas­tar­no­kų. Tan­kiai pa­sė­ti au­ga­lė­liai, kaip daž­nai sa­ko­me, „iš­ei­na į la­pus“, o šak­nų nė­ra. Betgi, jei dirva prastesnė, piktžolėtesnė, sėklų normą patartina trečdaliu padidinti.

Dau­ge­lis ša­lių sėk­lų pre­ky­bo­je tvar­ko­si taip, jog vie­no pa­ke­tė­lių sėk­lų tu­ri pa­kak­ti 4 as­me­nų šei­mai tai dar­žo­vei už­au­gin­ti. Tik agur­kų, mor­kų, ri­di­kė­lių, bu­ro­kė­lių, žir­nių dau­giau rei­kia, nes įvai­res­nių veis­lių pe­rka­me. An­tai mor­kų, ir anks­ty­ves­nių, ir vė­ly­ves­nių, bu­ro­kė­lių ar ri­di­kė­lių, ne tik skir­tin­gų pa­gal anks­ty­vu­mą, bet dar ap­va­lių ir pa­il­gų. Ir dar. Kai daug fir­mų sėk­lo­mis pre­kiau­ja, pa­si­tai­ko, kad tos pa­čios veis­lės sėk­lų kie­kiai ski­ria­si net 1,5-2 kar­tus, o kai­nos daž­niau­siai pa­na­šios. To­dėl, pe­rkant sėk­lą, ver­ta pa­žvelg­ti į ant­ro­je pa­ke­tė­lio pu­sė­je esan­tį už­ra­šą, kiek ja­me yra sėk­lų.

Ke­li pa­vyz­džiai. Mū­sų mėgs­ta­mos dar­žo­vės agur­kų sėk­los tos pa­čios veis­lės vie­no­se fir­mo­se fa­suo­ja­mos po 0,5–1 gra­mą, ki­tur, tarp jų ir pas mus, po 1,5–2 gra­mus. Mor­kų tas pa­čias veis­les vie­nur – 3, ki­tur – 5 gra­mai, nors kai­nos be­veik ne­si­ski­ria. Ir to­kių stam­bių sėk­lų kaip bu­ro­kė­lių daž­nai pa­si­tai­kan­tys kie­kiai sėk­lų pake­ly­je 5-10 gra­mų ar žir­nių 20 gra­mų ne­tu­rė­tų džiu­gin­ti pir­kė­jo. Daug paketėlių rei­kės pirk­ti, daug mo­kė­ti teks… Mūsų įmonėje burokėlių sėklos pakeliuose  po 20 g, žirnių – po 40 g. O daugiau šių daržovių sėjantiems sėklos sufasuotos net po 100 g, taip jas perkant sumokama trečdaliu mažiau.

La­bai svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą dar­žo­vių veis­lę. Daug ap­ie ją rei­kia ži­no­ti – anks­ty­va ji ar vė­ly­va, lau­ke ar šilt­na­my­je au­gi­na­ma, ko­kią dir­vą mėgs­ta, kiek at­spa­ri li­goms. O kur dar gau­sy­bė ki­tų sa­vy­bių – koks sko­nis, spal­va, pre­ki­nė iš­vaiz­da, kaip lai­ko­si per žie­mą, vis­ką ir iš­var­din­ti sun­ku… To­dėl ne­pa­tik­liai rei­kia žiū­rė­ti į to­kią sėk­lą, kai ant pa­ke­tė­lio nė­ra veis­lės sa­vy­bių ap­ra­šy­mo. O dar daug pa­si­tai­ko, kai vie­no­je pu­sė­je gra­žus pa­veiks­lė­lis, o ki­to­je pu­sė­je nie­ko ne­pa­sa­kan­tis ant­spau­dė­lis su ne­ži­no­mos veis­lės pa­va­di­ni­mu.

Sėk­lų pre­ky­ba – ga­na spe­ci­fi­nė vei­kos sri­tis. Ma­nau, kad jos at­ei­tis, o ir vie­ta ne tur­guo­se, ne di­de­liuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se, o spe­cia­li­zuo­to­se pa­rduo­tu­vė­se. Pe­rka­me kar­tą, du per me­tus, rei­kia nes­ku­bė­ti, pa­si­tar­ti, pa­si­kon­sul­tuo­ti, kad pas­kui, vi­są va­sa­rė­lę var­gus, ne­rei­kė­tų bi­jo­ti ru­dens der­liaus lauk­ti…