Stasys ROŽKA
[1]
Stanislava Chochrenkova Raseini? r. savivaldyb?s viešoje bibliotekoje pasakodama apie savo k?ryb?, prisimin? ?domi? istorij?. Kart? at?jusi moteris papraš? nutapyti jos gyvenim?; buvo išsiskyrusi, vyras pasirink?s kit?. Tautodailinink? negal?jo atsisakyti ir jai b?dinga maniera, per dideli? muilo burbul? žaism?, nutap? t? šeim?: ataušus? šeimos židin? ir du, vienas nuo kito nutolusius, kone nugaromis tebendraujan?ius žmones. Siužetas, aišku, kaip ir gyvenimas, -buvo baisus, kaip bais?s ir suir?, išsidraik?, sugriauti žmoni?, kad ir prisiekusi? prieš Diev?, gyvenimai. Kai užsakov? at?jo atsiimti drob?s, abi moterys netik?tai joje, tarp kompozicijos detali?, rado ir tre?i? stovykl?, tikrai primenan?i? graži?, jaun?, liekno silueto moter?. Stanislava nebuvo numa?iusi jos piešti, bet tokios detal?s atsiradimas k?rinio audinyje yra tiesiog pas?mon?s žaismas, kuris kartais stipresnis už realyb?.
S?d?jo, s?d?jo kart? Stanislava prie lango ir nutar?, kad reikia piešti. Susirado dant? šepetuk? ir taip gim? pirmas jos k?rinys. Parod? draugei muziejininkei; ši padr?sino, paakino, pasak? jau?ianti dideles Stanislavos saviraiškos galimybes, ta b?sianti puiki liaudies meistr?. Neapsirikta.
Pra?jusio kult?ros sezono ?karštyje tautodailinink? Stanislava Chochrenkova Raseini? kult?ros centro galerijoje sureng? savo tapybos darb? parod?. Eksponuoti 23 tautodailinink?s darbai. Paroda buvo anonsuota Raseini? r. periodin?je spaudoje, bet iš teksto kult?ros ir meno ekspertais save vadin? žmon?s pašalino tokias, pa?ios liaudies meistr?s rašytas, eilutes.
Pasiklausykime:
„Iš mieguistumo žadina kvapni kava, kvepalai pasklid? 5-to Aveniu mintyse, ? kitus, nors laikinai nuves kelius, kuriais keliauti ?kv?p? Dali (Salvadoras Dali – red.), nes laik? mano skai?iuoja laikrodžiai minkšti…
Aplinkui sklinda V?berio garsai… kelint? kart? „Operos fantom?“ tu matai?..
Ruduo Paryžiuje su Koko Šanel suknia…ak, gi tokia, kaip burbulas svaja…
Gelton? plyt? kelias, su vaivorykšte tenai … smaragdiniai sapnai …
O gal odin? striuk??.. Jau maža… Ir baikeriai pal?žo, v?l stov?ti audroje…
Ant Medisono tilto fotograf? savo sutinki… Bet m?za b?ti negali… Tai praeity…
Bandai dar princ? rast planetoj Sent Egziuperi…
Suaugo jie visi…
Puodely nuos?dos, jau išgerta kava, už lango vilkdalgi? šlapia spalva, Remarko liko jau lentynoj
„Trys draugai“, kaip svetim? save, net veidrody matai…
At?jo vakaras, jau greit naktis, palieki lang? atvir?… gal jis!..
Ryte, pro molbert? eini ir visk? spalvose v?l atrandi – Dali, Remark? ir gaidas…
Bet nepalieki dar sav? p?d?, v?l kelias, kryžkel?, kas ateity? Save po kauke tu slepi…“ .
Didel? pad?ka
Min?ta tautodailinink?s Stanislavos Chochrenkovos darb? ekspozicija galerijoje kab?jo net keturias (!?) paras, po to buvo nukabinta (paprastai tokioms, iš anksto suplanuotoms, parodoms eksponuoti skiriama 30-45 kalendorin?s dienos – aut. pastaba).
Bet Stanislava Chochrenkova, iš prigimties tauri ir kilni, d?kinga ir už toki? dovan?; juk ji savo k?ryb? gal?jo demonstruoti pa?ioje Raseini? r. kult?ros Mekoje, t.y. miesto kult?ros r?m? paveiksl? galerijoje. Na, sakykime, taip: liaudies meistrei, anot jos pa?ios, tiesiog labai pasisek?, tod?l ji tikisi, kad su savo drob?mis dar ne kart? gal?s ža v?ti ir naudotis galerijos teikiamomis galimyb?mis…
Liaudies dail?s kontekste
Kažkas paklaus? atsainiai…
Kod?l keisti paveikslai, angelai…
Kod?l žmogaus tik akys, o kur fig?ra?
Nemoki piešt, tai kod?l lendi tada?..
[2]
Šis ketureilis, sukurtas liaudies meistr?s Stanislavos Chochrenkovos, taikliai parodo, kad kiekvien?kuriant? žmog? gali aplankyti apatija, išsis?mimas, abejon?s d?l savo tako ir paskirties šioje ašar? pakaln?je. Kamil?, kuri? skulpt?ros mok? Ogiustas Rodenas, valtimi atplaukus ? sal?, sunkiu k?ju sutrupino visus geriausius savo k?rinius… pal?žta net ir tokie; bet kiekvienas l?žis, kurioj šaly ar epochoj jis bevykt?, – tik žmoni? bukumo, abuojumo, tarnavimo Mamonai apraiška. Ir nieko daugiau. Turime likti ir tik?ti, kad, kaip sak? didis rašytojas, pasaul? gali išgelb?ti švelniai nubraukta vieno vaiko ašara…
Po tos atmintinos parodos Raseini? kult?ros r?m? galerijoje pra?j?s pusmetis liaudies meistr?s Stanislavos Chochrenkovos gyvenime, k?rybin?je saviraiškoje nebuvo nei nuobodus, nei tuš?ias. Ji ir toliau tapo, lieja savo fantazijas, kuri? korekcij? randasi ir per pas?mon?s srauto proverž?.
Dalyvavo Lietuvos tautodailinink? susi?jime Neringoje, bet jai gal kiek giliau atmintyje išliko projektas „Sintautai t?kstantme?io vingy“, kur? kuravo lukšietis, Lietu-voje gerai žinomas menininkas skulptorius Vidas Cikana.
Sintautuose Raseini? tautodailinink? Stanislava Chochrenkova susipažino su vilniškiu Arvydu Bagdonu, kuris tada iš Sintaut? išskub?jo ? Suomij?, ponia Daniele, dalyvavusia parodose Vokietijoje ir Lenkijoje, Kauno akvarelininku Vidu Valentu, to paties k?rybos žanro meistre Daiva Neverdauskiene, sintautiške Inesa Markevi?i?te, Zypli? dvaro tradicij? puosel?toja Egle Kurcikevi?iene, Gediminu Egliniškiu, Gediminu Je?iu iš Kri?k?. Plenero metu sukurti darbai spal? buvo ?amžinti kataloge „Sintautai t?kstantme?io vingy“. Gražu, prasminga, anot ponios Stanislavos, kad tok? plener? bent iš dalies finansavo LR Kult?ros ministerija, Nevyriausybini? organizacij? Kult?ros projekt? ir Marijampol?s apskrities regiono kult?ros pl?tros programa.
Kai kurias kult?ros konteksto ir pl?tros id?jas, parsivežtas iš Suvalkijos, tikrai galima adaptuoti ir pritaikyti Raseini? rajone.